Šilutės rajono savivaldybės administracija rimtai ketina imtis savininkų, kurie neprižiūri savo nekilnojamojo turto. Siekiama nustatyti, kaip ir kiek sumokama neprižiūrimo nekilnojamojo turto mokesčio.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko analizę, nagrinėjančią savivaldybių turimą nekilnojamąjį turtą, jo panaudojimą ir pardavimo procesus. Ši analizė atskleidė, kad savivaldybės, kaip turto valdytojos, elgiasi nevienodai.
Nenaudojamo Turto Problema Savivaldybėse
Efektyvus turto valdymas reiškia, kad susiję sprendimai turi teikti maksimalią naudą visuomenei. Racionaliam turto valdymui būdingas nešvaistymas.
2015 m. pab. nenaudojamas turtas sudarė beveik 0,5 mln. m2, arba 4,2 % visų savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Savivaldybės apskritai neturėtų disponuoti nenaudojamu turtu. Jį reikėtų parduoti arba išnuomoti, nes kuo daugiau nenaudojamo turto, tuo labiau „konservuojama“ vertė, prarandamos potencialios pajamos.
Lyginant su visomis nuosavomis patalpomis, nenaudojamo turto daugiausia buvo mažesnėse savivaldybėse - Pakruojo r. (20,8 %), Visagino (17,5 %), Rietavo (14 %), Kalvarijos (13,6 %). Tarp didžiųjų savivaldybių (pagal tankį) didžiausia nenaudojamo turto dalis buvo Panevėžio m. (6,1 %) ir Vilniaus m. (5,5 %) savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis.
Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas (galbūt ir nenorėjimas) efektyviai tvarkytis su nekilnojamuoju turtu savivaldybėms kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos būtų galima skirti žmonių gerovei didinti, o ne išlaikyti pastatams, kurių dalis, kaip parodė analizė, yra net nereikalingi.
Savivaldybių Nekilnojamojo Turto Rodikliai (2015 m. pab.)
| Savivaldybė | Plotas vienam gyventojui (m2) | Nenaudojamo turto dalis (%) | Parduodamo turto dalis (%) |
|---|---|---|---|
| Kazlų Rūda | 2306 | - | 0,5 |
| Vilniaus m. | 297 | 5,5 | 4,3 |
| Pakruojo r. | - | 20,8 | >50 |
| Visaginas | 1044 | 17,5 | - |
| Šiaulių m. | Duomenys nepateikti | ||
Šilutės Savivaldybės Veiksmai
Panašu, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija rimtai ketina imtis savininkų, kurie neprižiūri savo nekilnojamojo turto. Kaip pranešta Ekonomikos ir finansų komiteto nariams, siekiama nustatyti, kaip ir kiek sumokama neprižiūrimo nekilnojamojo turto mokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Savivaldybės taryba kasmet nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris galioja Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje mokestiniu laikotarpiu. Pastaruoju metu tokio mokesčio tarifo dydis yra nustatytas nuo 0,5 iki 3 procentų.
Šilutės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta nuolat veikianti darbo grupė sudarė apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kuriam 2021 metais numatoma taikyti 3 procentų mokesčio tarifą. Dėl šios priežasties šiam nekilnojamajam turtui 2021 metais bus taikomas 3 procentų mokesčio tarifas.
Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio metu buvo suabejota, ar tokia priemonė pasiekia tikslą. Ir ties šia vieta atsiveria įdomūs dalykai. Pasirodo, kad neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai greičiausiai sumoka mokestį... savo nuožiūra. Neprižiūrimo ir apleisto nekilnojamo turto mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės vertės, kurią vertinimo būdu nustato Registrų centras.
Pavyzdžiu tapo Rusnėje esamas ir jau daugelį metų nenaudojamas turtas, priklausantis Vokietijos ir Lietuvos uždarajai akcinei bendrovei „Rusnė fish“. Įmonė 2018 metais sumokėjo 380 eurų nekilnojamo turto mokesčio.
Peržvelgę teikiamą sąrašą pamatysime tik keturis apleistus pastatus, esančius Šilutės miesto ribose, kuriems numatomas padidintas nekilnojamo turto mokestis šiais metais. Tai trys pastatai Nemuno skersgatvyje ir vienas Dariaus ir Girėno gatvėje. O juk apleistų pastatų turime gerokai daugiau.
Savivaldybės administracijos panosėje stūkso netvarkomas ir nenaudojamas pastatas, tačiau jo savininkui nenumatoma taikyti 3 procentų mokesčio tarifo.
Yra ir kitos kategorijos apleistų ir neprižiūrimų pastatų. Tačiau Savivaldybės administracija neturi jokių poveikio priemonių, kad galėtų priversti tokių pastatų savininkus tvarkytis. Tokių statinių, kaip K. Kalinausko gatvėje esantis buvusios suaugusiųjų mokyklos pastatas, į šį sąrašą neįtraukiama, kadangi tai yra gyvenamosios paskirties pastatas. Tam pačiam savininkui taip pat priklauso ir namas, esantis Liepų gatvėje, ir abu pastatai yra apleisti. Paaiškėja faktas, kad gyvenamosios paskirties apleisto nekilnojamo turto savininkams Savivaldybės administracija visiškai neturi poveikio priemonių, nes tai nėra mokesčio objektas. „Tokiam turtui tai pat netaikomas nekilnojamojo turto mokestis, todėl belieka apeliuoti į sąžinę“, - teigė Ekonomikos ir finansų komiteto primininkas Vygantas Kamarauskas.
Iliustracinis apleisto pastato pavyzdys.
Problemos ir Iššūkiai
Daroma išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galimai nepakankamai atlieka jai priskirtą kontrolės funkciją. Neprižiūrimų ir apleistų pastatų skaičius per einamus metus nesikeitė.
Sprendimai ir Perspektyvos
„Yra tokios įmonės, kurios turi nedidelį turtą, susimoka mokestį ir toliau nieko nedaro su juo“, - teigė administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. „Kita veiksminga ir geriausia išeitis, tai turto nacionalizavimas“, - mano V. Pozingis.
Dabar Administracija tik siunčia pranešimus Mokesčių inspekcijai ir nekilnojamojo turto turėtojams. Tuo ir pasibaigia šis procesas. Tačiau su esama padėtimi nesiruošiama taikstytis. Todėl Savivaldybės administracija jau kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su paklausimu dėl sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio per penkerių metų laikotarpį.
2050 m. Nilo baseino savivaldybės vandens poreikio prognozė Dr. Tiirusew Asefa
tags: #silutes #savivaldybes #nenaudojamas #nekilnojamas #turtas