Vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą sodų bendrijose, mat tai yra tarpinis variantas tarp buto mieste ir namo užmiestyje. Kadangi šiandien tai ganėtinai populiarus pasirinkimas, kanalizacijos, šildymo ir vandentiekio įrengimo klausimai tampa vis aktualesni.
Sodininkų bendrija yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramybės ir galimybės pabėgti nuo miesto šurmulio. Dažniausiai bendrijos įsikūrusios tarp miškų, ežerų, todėl vos išėjus pro namų duris galima mėgautis gamta ir jos teikiamais malonumais.
Bendruomenės Privalumai ir Trūkumai
Kitas privalumas - bendruomenė, kuri gali pakeisti gyvenimą sodų bendrijose į gerąją pusę. Aktyvios bendruomenės atsižvelgia į kaimynų pastabas ir nusiskundimus, stengiasi greitai išspręsti iškilusias problemas. Be to, nedidelė bendruomenė sukuria artimesnį ryšį, todėl gyvenimas mažesnėse bendrijose yra kur kas malonesnis.
Viena pagrindinių sodininkų bendrijos problemų - gatvės, kurios dažniausiai būna nesutvarkytos, duobėtos ir neasfaltuotos. Kiekvienas gyventojas šalia savęs gali dangą išsikloti plytelėmis, arba bendrija gali inicijuoti asfaltavimą ir kreiptis į valstybę.
Techniniai Patogumai
Keičiantis poreikiams ir gerėjant gyvenimo kokybei, sodų bendrijose įrengiami visi buitiniai patogumai. Neturint galimybės prisijungti prie centrinės kanalizacijos, nuotekų valymo įrenginiai yra efektyvus ir paprastas sprendimo būdas, leidžiantis pasirūpinti tvarkinga kanalizacijos sistema. Išleidžiamą vandenį galėsite naudoti vejos ar daržo gėrybių laistymui. Be to, šildymo sistemą taip pat galima pasirinkti individualiai, jeigu ji dar nėra įrengta. Norint komfortiško gyvenimo, kaip ir visuose moderniuose būstuose, rekomenduojama grindų šildymo sistema (kai tam yra galimybės). Žinoma, pagal poreikį, jeigu būsto plotas nėra didelis, galite rinktis šildymą ir kietuoju kuro katilu.
Sodininkų bendrijose žemės sklypai dažniausiai išskirstyti į mažesnius sklypus po 6-8 arus. Retais atvejais galima rasti 10 arų sklypus. Gyventojai, norintys didesnio sklypo, turi pirkti iš karto 2 šalia esančius sklypus, žinoma, jeigu šalia esantis sklypas yra laisvas. Tai gali padidinti sodininkų bendrijos mokestį, jeigu šis priklauso ne nuo sklypo ploto, o nuo sklypų skaičiaus.
Nesvarbu, gyvenate mieste, užmiestyje ar sodų bendrijose, visur yra tiek privalumų, tiek trūkumų. Rinkdamiesi sklypą bendrijoje, atkreipkite dėmesį į patogumus, ar yra vandentiekis, kanalizacija ir kokia šildymo sistema. Visi aukščiau aptarti aspektai aktualūs norintiems sodyboje gyventi visais metų laikais.
Sodybos Gyventoja Dalinasi Patirtimi
Jurgita Sėjūnaitė, užaugusi sostinės Karoliniškių mikrorajone, su šeima persikėlė į pačių rankomis įsirengtą namą Trakų rajono vienkiemyje. Ir šio sprendimo nesigaili - juk naujoji vieta padiktavo verslo idėją, kuri padėjo išgydyti vaikus. Sodyba vilnietės gyvenime atsirado dėl labai proziškos priežasties - į pasaulį beldėsi penktasis vaikutis, todėl reikėjo didesnės erdvės. Gyvenamojo ploto stoka pareikalavo imtis atitinkamų sprendimų.
„Niekada nemaniau, kad didesnio buto paieškos atves į sodybą. Juk mums reikėjo daugiau kambarių, o ne ploto lauke, pagaliau man, tikram miesto vaikui, pati aplinka, laukas apskritai neegzistavo, nebuvo net minčių, kad ten bus galima ką nors auginti ir puoselėti“, - pasakojo Jurgita. - Suktis darbuose įpratusiai Jurgitai nuošalioje sodyboje iš pradžių buvo šiek tiek liūdnoka, ypač kai vyras išvažiuodavo į darbą, o vyresnieji vaikai išskubėdavo į mokyklas. Namuose likusi Jurgita augino mažylius ir pamažu puošė savo gyvenamąją vietą. „Vienoje rankoje kastuvas, kitoje - augaliukas, su kuriuo tampiausi iš vienos vietos į kitą, nežinodama, kur jį geriausiai pasodinti,- savo kaip sodininkės pradžią prisiminė moteris. - Vėliau pradėjau domėtis, skaityti, ir kapstymasis lauke iš kančios ir vargo virto malonumu.“
Šeima įsikūrė iškirstoje pamiškėje. Kai jie pirmą kartą atvažiavo apžiūrėti vietos, tai po Vilniaus vaizdas buvo gana šiurpokas - kaipgi čia reikės gyventi? Kaimynai, turėję įsikurti kartu, taip to ir nepadarė. „Rąstų namą pradėjome statyti nuo nulio, kaip supratome, taip ir darėme“, - pasakojo šeimininkė.
Po keliolikos metų sodyba pasikeitė neatpažįstamai: buvo išpuoselėtas kiekvienas kampelis. Ateityje šeima planuoja sutvarkyti ir dalį miško. Trisdešimties arų teritorija, pasak Jurgitos, - optimali. „Žinoma, kiekvieno vertinimas skirtingas, turintiesiems kelis hektarus toks plotas pasirodys kaip mažas lopinėlis, o gyvenantiesiems ant dviejų arų jis atrodys didžiulis. Viską darome pagal save, išskirstėme erdves taip, kaip mums reikia. Tiesa, aplinkos priežiūra laiko užima ne tiek jau ir mažai. Visų pirma dėl to, kad pas mus labai nedėkingas gruntas, - pripažino J.Sėjūnaitė. - Gyvename lakiame smėlyje, čia nesilaiko jokia drėgmė, joks augalinis sluoksnis. Net ir gausiai palijus greitai drėgmės nelieka, nes viskas auga smėlyje su akmenimis. Pradžioje augalų priežiūra pareikalavo labai daug laiko ir jėgų. Pradėjusi puošti aplinką sodinau visai kitokius augalus, paskui atėjau į protą - supratau, kad su gamta nepakariausi, reikia prie jos prisitaikyti.“
Rūgštus dirvožemis, kuriame auga daug spygliuočių, reikalauja ir atitinkamų sprendimų. Šio dirvožemio privalumai - nesunku įdirbti, greitai įšyla, lengvas, trūkumai - blogai sulaiko vandenį, greitai išdžiūsta, lengvai netenka maisto medžiagų. Smėlingame dirvožemyje greičiau suyra arba išplaunamos maisto medžiagos, todėl jį būtina tręšti organinėmis ir lėtai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Greitai tirpstančios mineralinės trąšos dažniausiai išplaunamos į gruntinius vandenis anksčiau, nei spėja patekti į augalus. Tradiciškai smėlingi dirvožemiai gerinami moliu, molingi - smėliu ar priesmėliu. Į smėlingą dirvą gerai kasmet įterpti daug organinių medžiagų. Pridėjus humuso, susidaro trupiniai. Puiki organinė trąša - kompostas. Daugelis smėlingų dirvožemių gana rūgštūs. Jų derlingumą galima padidinti kalkinant. Tik būtina atsiminti vieną taisyklę - nereikėtų vienu metu tręšti mėšlu, kompostu, mineralinėmis trąšomis ir kalkinti. Jei smėlingas dirvožemis pernelyg rūgštus, tinka dolomitmilčiai, pelenai. Pastarieji ypač vertingi. Šiek tiek rūgštesnį priesmėlį, šiltą saulėtą vietą mėgsta kvapieji žirneliai, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, kardeliai, veigelės, pakalnutės.
Ilgainiui Jurgitos sodyboje atsirado augalų, kuriems toks dirvožemis patiko, nebereikėjo ypatingos priežiūros. „Aš labai dėkinga dabar madingai olandiškajai bangai ir sprendimams, kad reikia augalus susodinti kuo tankiau, tada ravėti juos reikės mažiau“, - sakė sodybos šeimininkė. Dėl dirvožemio ypatumų Jurgitos kieme žolė anaiptol neprimena angliškosios vejos, pievelė yra natūrali, laukinė. Prižiūrėti ją gana paprasta - šeimininkė žolę tik nupjauna, kartais palaisto. „Tvarkausi aš viena, nes nelabai yra kam padėti. Žinoma, jei ką nors reikia pastatyti, įrengti, padeda vyras, tačiau visa kita - mano darbas, - pasakojo Jurgita. - Mano didieji vaikai jau išsikėlė, o likę du mažiukai dar nelabai pajėgūs padėti.“
Paklausta, ar nesigaili palikusi miestą, Jurgita neslepia palikusi sostinėje dalelę savo širdies. „Kita vertus, mes praktiškai kiekvieną dieną ten būname, o čia mes ilsimės, - pripažino ji. - Jei būtume išsikėlę labai toli ir to miesto nematytume, gal ir būtų ilgesio, gal verkčiau, tačiau dabar pusvalandis - ir mes Vilniuje.“
Būdama natūralios gamtos gerbėja, Jurgita pradėjo aplinką puošti spygliuočiais, kaip pati pripažįsta, propagavo „kapinių madą“ - pasodintus augalus užpildavo mulčiu ir būdavo gražu. Tačiau laikui bėgant pajuto, kad miške gyvenant netinka nei begonijos, sukištos tarp spygliuočių, nei kokie itin dekoratyvūs augalai. „Nesu tikrosios olandiškosios bangos atstovė, man gražu, kai gėlyne yra ir spygliuočių, ir suformuotų augalų, kai matyti, kad žmogus prikišo ranką. Norėjau ne visai laukinio, o labiau į parką panėšėjančio vaizdo, kai yra kur pasivaikščioti, prisėsti ant suoliuko“, - aplinkos tvarkymo principus atskleidė Jurgita.
Ji išvardijo augalus, kurie jos nė karto nenuvylė, - tai šilokai, šilropės, sukulentai. Iš jų paprasta sukurti nuostabias kompozicijas, jie nereiklūs ir dekoratyvūs.
„Šių metų atradimas man buvo kraujažolės, kurių turiu įvairiausių spalvų. Pavasarį jos nubunda, pradeda žydėti ir žydi iki pat žiemos. Tai augalai, kuriuos pasodinai ir gali pamiršti -jų nereikia laistyti, ravėti, - gyrė kraujažoles sodybos šeimininkė. - Šiai metais taip pat atradau katžoles, šalavijus, snapučius , jiems anksčiau nerasdavau vietos savo gėlynuose, nes buvau ryškių, didelių žiedų gerbėja. O šiemet pabandžiau „žaisti“ su smulkiais žiedeliais žydinčiais augalais, kuriuos derinau su žoliniais augalais, smilginiais. Įsiveisiau labai daug ežiuolių, jos visos rudenį nužydi, tačiau tos spurgos nuostabios, nekirpsiu jų iki pavasario. Nuostabu, kai požiūris keičiasi, atrandi augalus, kurių anksčiau net nelaikei dekoratyviais, kai suvoki tikrąją jų vertę, pamatai, kaip jie puikiai dera gėlynuose. Gali būti, kad po kelerių metų vėl perdarysiu gėlyną, juk tendencijos keičiasi, keičiamės ir mes -nevaikštome su tais pačiais drabužiais visą laiką.“
Kartu Jurgita neslėpė, kad esanti prasta daržininkė. Nors kieme stovi šiltnamis ir įrengta keletas pakeltų lysvių su inspektais, kuriuose supilta gera derlinga žemė, Moteris prisipažino, kad jos didžioji meilė yra gėlynai. „Daržovės dera neblogai, jų turime, bet galiu atvirai pasakyti, kad daržą laistau tik tada, kai būnu palaisčiusi visas savo gėles. Prioritetas - gėlės, o daržui tenka dėmesio ir laiko tiek, kiek lieka nuo gėlių. Pagaliau, ar jo tikrai reikia - juk turime Trakų turgelį, daug močiučių, kurios augina, mes nuvažiuojame ir nusiperkame įvairiausių daržovių“, - tvirtino Jurgita.
Prieš keliolika metų iškeitusi miestą į nuošalios sodybos ramybę, moteris čia pradėjo ir savo verslą. Vienas po kito į pasaulį pasibeldę vyresnieji vaikai kentėjo nuo niekaip nesuvaldomos alergijos, jų skruostukai skaisčiai užsiliepsnodavo kiekvieną pavasarį. Tik pagrandukas Aistis tokių bėdų nepatyrė - mat augo jau sodyboje, maitinosi mamos užaugintomis daržovėmis. Verslo idėja kilo moteriai renkant pievų žoleles arbatai. Iš pradžių Jurgita ėmėsi virti natūralų muilą. O paskui mintys pradėjo suktis apie savos gamybos natūralius kremus, prausiklius, valiklius. Kurdama pirmuosius produktus, Jurgita panaudojo aplinkinių miškų ir pievų žoleles, sirpstančias žemuoges ir kvapiąsias avietes. Pirmaisiais naujosios produkcijos „bandytojais“ tapo vaikai ir vyras: naudojant Jurgitos sukurtas kosmetikos priemones, vaikams neliko nė ženklo alergijos - juos it ranka nuėmė. Ši netikėta sėkmė padrąsino kuriamas priemones pasiūlyti ne tik namiškiams, bet ir didesniam vartotojų ratui. Per dešimtmetį Jurgitos bandymai virto rimtu kosmetikos verslu, o „Ambroozijos“ ženklas - kokybės garantija. Tiesa, dabar verslo apsukas moteris sumažino, nes augina šeštąjį vaikutį, tačiau ateityje ji tikisi vėl aktyviai įsitraukti į savo kosmetikos gamybą.
Namų Tipai: Ką Rinktis?
Renkantis naują būstą gali kilti daugybė klausimų. Taigi šiame straipsnyje norime plačiau pakalbėti apie tai, kokie namai šiuo metu yra populiariausi, ką dažniausiai renkasi lietuviai bei kokio tipo namai vyrauja šiuolaikinėje statybų rinkoje. Naujas namas gali būti įvairių paskirčių - nuo pirmo būsto savo šeimai iki sodo namelio, vasarnamio ar sodybos, kur patogiai vasaroti galėtų visa šeima. Gyvenamieji namai gali skirtis savo dydžiu, paskirtimi, išplanavimu ir t. t. Taigi plačiau pasikalbėkime apie tai, iš ko galite rinktis jūs!
Gyventi Nuolat ar Tik Kartais?
Gyvenamieji namai įprastai yra tie, kurie turi visus patogumus ir yra pritaikyti gyventi kiaurus metus. Taigi jie turi vandentiekį, kanalizaciją bei namo šildymą, o dažnu atveju - ir vėsinimą. Tačiau nepaisant to, kad dokumentuose šie namai įregistruoti kaip gyvenamieji, juose galima gyventi visus metus arba naudoti juos kaip antrą (atostogų) būstą.
Įprastai ekonominės klasės namai yra statomi nuolatiniam gyvenimui kaip pagrindinis šeimos būstas. Tačiau jei jau turite pagrindinį būstą ir ieškote variantų vasarnamiui, ekonominės klasės namai taip pat gali būti geras pasirinkimas. Kadangi čia negyvensite nuolat, namas mažiau dėvėsis, todėl galima rinktis žemesnės klasės apdailos medžiagas, įrangą. Kokybiški naujos statybos namai pasižymi geru energiniu efektyvumu, todėl juos bus sąlyginai pigiau išlaikyti. Žiemą tokį antrą būstą vis tiek reikės minimaliai šildyti, kad nuo užšalimo būtų apsaugota namo vandentiekio, šildymo sistema. Taigi ekonominės klasės gyvenamieji namai - puikus pasirinkimas tiek pagrindiniam jūsų būstui, tiek ir užmiesčio sodybai.
Mažieji Namai, Ekonominės Klasės Namai ar Prabangūs Būstai?
Kiekvienos šeimos poreikiai yra skirtingi, todėl egzistuoja ir įvairūs namų tipai, kad jums būtų lengviau išsirinkti savo svajonių namus. Nuo mažo, taupaus būsto vienam ar dviem iki prabangaus didelio namo, kuris puikiai tiks didelei šeimai, draugų ir giminių vakarėliams ar tiesiog tiems, kurie mėgsta prabangą ir išskirtinį komfortą. Čia trumpai apžvelgsime skirtingų kategorijų namų pliusus ir minusus.
Mažieji Namai
Lietuvoje nėra oficialaus apibrėžimo ar reglamento, kuris nurodytų iki kiek kvadratinių metrų būstas dar gali būti laikomas mažuoju namu. Tačiau dažniausiai mažaisiais namais arba „tiny house“ laikomi būstai iki 50 kv. m.
Mažųjų namų privalumai:
- Maži statybos ir išlaikymo kaštai.
- Ekologija ir mažas taršos pėdsakas.
- Galimybė pasistatyti būstą be paskolos.
- Puikus pasirinkimas pirmam būstui.
- Maža namų erdvė skatina daugiau laiko praleisti gryname ore. Puikiai tiks tiems, kas nori sodininkauti, turėti daržą, didelį kiemą.
- Išsikrausčius galima išnuomoti kaip butą studentui / jaunai porai, ieškančiai pigaus būsto arčiau gamtos.
Mažųjų namų trūkumai:
- Žinoma, pirmiausia - namo dydis. Toks namas patogiai tiks tik 1-2 žmonėms gyventi.
- Reikėtų įvertinti mūsų klimatą, nes turint mažą būstą daugiau laisvalaikio norėsis leisti lauke, o žiemą tą gali būti sunku padaryti.
Ekonominės Klasės Namai
Tai - populiariausia namų kategorija. Jų dydis gali svyruoti nuo 80 kv. m iki 150-200 kv. m. Tačiau čia akcentas yra kainos ir kokybės santykiui, kai už adekvačiai kuo mažesnę kainą norima pastatyti ir įrengti geros kokybės, gana pigaus išlaikymo namą.
Ekonominės klasės namų privalumai:
- Geras kainos ir kokybės santykis.
- Namo sąmata tinkama daugeliui Lietuvos šeimų.
- Paprasta gauti reikiamo dydžio paskolą statyboms.
- Namas atitinka šiuolaikinius kokybės standartus ir energinio efektyvumo klasę.
- Populiariausia namų kategorija, todėl rinkoje daug šios klasės medžiagų ir namų projektų pasirinkimų.
Ekonominės klasės namų trūkumai:
- Galimi interjero ir eksterjero dizaino apribojimai dėl biudžeto.
- Paprastesnis išplanavimas ir paprastesni, ekonomiškesni sprendimai buityje.
- Gali trūkti namo išskirtinumo.
Prabangūs Būstai
Žinoma, kad šioje kategorijoje rasite brangiausius ir įdomiausius būstus. Turint didesnį biudžetą galima įgyvendinti išskirtinius interjero ar eksterjero sprendimus, pritaikyti būstą pagal specifinius jūsų poreikius ir hobius. Namo dydis gali būti pasirenkamas pagal jūsų poreikius. Net ir mažasis namas gali būti įrengiamas išskirtinai prabangiai ir statomas iš aukščiausios kokybės medžiagų! Gyvenamieji namai šioje kategorijoje gali kainuoti ir dvigubai daugiau už ekonominės klasės namus.
Prabangių namų privalumai:
- Galimybė rinktis aukščiausios kokybės medžiagas.
- Galimybė rinktis naujausius technologinius sprendimus ir rinkos naujoves.
- Namo individualizavimas ir pritaikymas jūsų poreikiams.
- Aukšta išliekamoji vertė namą parduodant ar nuomojant.
Prabangių namų trūkumai:
- Kaina yra turbūt vienintelis faktorius, kurį išties galima laikyti trūkumu. Visa kita tėra jūsų norų ir fantazijos klausimas.
Nors ekonominės klasės namai yra populiariausias pasirinkimas, tačiau atsižvelgus į savo biudžetą ir poreikius, reikėtų apsvarstyti ir kitų namų tipų variantus. Jei nesate tikri, koks būstas geriausiai tiktų jums - pasižvalgykite po namų projektų katalogus, jog susidarytumėte aiškesnį vaizdą ir pamatytumėte dar daugiau galimybių.
Apibendrinant, kiekvienas pasirinkimas turi savų privalumų ir trūkumų. Svarbiausia - įvertinti savo poreikius, galimybes ir prioritetus, kad priimtumėte geriausią sprendimą savo šeimai.