Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų.
Bauda - turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinį žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Vienas pagrindinis baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumas - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. programoje numatė, kad baudžiamoji politika (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuota ne į asmens įkalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai.
Svarbu, kad ji būtų lygiavertė alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 Dėl būtinų alternatyvių baudžiamosios priemonės įkalinimui. Šios alternatyvos laisvės atėmimui. Jos taikomos kaip sankcijos ir tai, kad būtina sukurti metodus, leidžiančius susieti šias baudas su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis bei kurie, jei tai įmanoma, neprivestų prie įkalinimo.
Teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Reikėtų pabrėžti, jog teismai retai įvertina vieną iš svarbesnių dalykų - kaltinamojo mokumą, t.y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi būtina išanalizuoti. Taigi baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas tai yra pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos.
Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Baudos dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Šulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Čumskį, kuris nagrinėjo bendrus baudos skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs. Iš lenkų mokslininkų galima būtų paminėti M. Melezini, iš anglų - S. Hillsman, iš rusų mokslininkų - I. V. Dvorianskovą bei I. B. Užvalskają. Šis mokslininkas skyrė S. Walteris bei T.
Šiame darbe po ilgos ašeašerių metų pertraukos Lietuvoje naujai ir išsamiai išnagrinėtos baudos kaip bausmės reglamentavimo ir taikymo problemos.
Bauda Kaip Bausmė LR Baudžiamajame Kodekse
Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamasis nusižengimas sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkus nusikaltimas sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijose iš 161 sankcijos), apysunkis nusikaltimas sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš103), sunkus nusikaltimas - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkus nusikaltimas sankcijose bauda nenumatoma.
Anot prof. V. Piesliako, vienas iš svarbiausių momentų, apibūdinančių šios bausmės praktinį taikymą, yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Šio atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Pažymėtina, jog asmenys, kurie yra stambūs sukčiautojai, daro nusikaltimus organizuotose grupėse, neturėtų atsipirkti piniginėmis baudomis, kurios šiandien siekia iki 200 tūkst. litų. Tai neatgrasytų tų asmenų, kurie linkę nusikalsti nuo nusikalstamų veikų darymo. Galbūt baudos galėtų būti siejamos su asmens pajamomis, bet šiandien yra fiksuota maksimali bauda ir neleidžia individualizuoti taip, kad atgrasytų nuo tų veikų darymo. Baudos, siekiančios iki 195 tūkst. litų, visada teismas gali individualizuoti bausmę ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą.
Statistika
Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti bausmių statistiką Lietuvoje 2006-2010 metais:
| Bausmės rūšis | Taikymo vidurkis (%) |
|---|---|
| Bauda | 30,66 |
| Laisvės atėmimas | 43,98 |
| Laisvės apribojimas | 13,96 |
| Viešieji darbai | 2,22 |
Valstybės žinios. Už šį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos retai mini šias bausmes. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas sudaro 30,09 proc. dažniausia bausme (laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešasis darbas bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšis, bet ir švelnesnė už baudą. Šiuo atveju viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšies sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri iš jų yra griežtesnė. Pirma, šis bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai yra socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė.
Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė. Baudos atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmę sudaro - neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui.
Teismui, sprendžiant, kokią bausmę iš šių dviejų skirti nėra jokių nuorodų į tai, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Be to, šios bausmės labai dažnai įeina į baudžiamojo įstatymo sankcijos struktūrą kaip alternatyvos. Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: "Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ašeašerių metų". Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą.
Dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis, sankcijos struktūra turės paskirti griežtesnę bausmę. Šiuo atveju apie tai - 4 skyriuje "Baudos vykdymas". Šiuo atveju iš karto, bendra tvarka, švelnesnė bausmė negali būti paskirta, nes ji nėra numatyta sankcijoje, nors kaltininko turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu byloja apie baudos įvykdymo sunkumus. Taigi viešasis darbas ir baudos bausmių griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra. Šioms moterims, taip pat ir sunkia liga sergantiems asmenims. Antra, viešuosius darbus gali trukdyti atlikti nuteistojo darbas. Antai: "viešuosius darbus T. K. skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba ir viešasis darbas bausmė gali trukdyti darbui, kaip ir darbas gali trukdyti atlikti viešasis darbas bausmę ir taip nebus pasiekti bausmės tikslai".
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti. Šiam nuteistajam. Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis). Šiuo nedirbo, įgyja įprotį nuolat dirbti, gerbti darbą ir jo rezultatą. Šiuo, o įprotis tampa poreikiu.
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Šiuo atveju, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Šiai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę. Pavyzdžiui, 1992-1993 m. Šios institucijos pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, pataisos inspekcijos (toliau - PI) pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti, rasti laikiną gyvenamąją vietą, jeigu asmuo neturi kur gyventi, kartu su darbo birža organizuoja ... Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Iranui pagrasinęs D. Trumpas nedaugžodžiauja: tikiuosi bus protingesni
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio. Pasak jo, rengiant projektą dalyvavo mokslininkai, baudžiamųjų bylų teisėjai, todėl ministerijos atstovams pasirodė teisinga teikti radikalesnes pataisas.
"Bet, aš manau, praktika parodys - jei prezidentės dekrete turima omenyje tik sunkių nusikaltimų atvejai, tai, turbūt, taikant alternatyvias bausmes, kai teismai taikys kitais atvejais, bus galima vėliau žengti tą kitą žingsnį, kuris šiandien kelia abejonių ne tik prezidentei, bet ir visuomenei. "Tokios pataisos sudarys galimybę už sunkius finansinio pobūdžio nusikaltimus atsipirkti bauda. Prezidentūra teigia, kad įstatymas leistų už šiuos sunkius nusikaltimus išsipirkti pinigine bauda, o teisinėje valstybėje bausmė už nusikaltimą turi būti teisinga, adekvati ir atgrasanti.
"Tokios pataisos sudarys galimybę už sunkius finansinio pobūdžio nusikaltimus atsipirkti bauda. Pataisų iniciatoriai jas teikdami argumentavo, kad bausmių sušvelninimas padės sumažinti kalinių skaičių Lietuvoje. Prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės teigimu, šiuo metu maksimali bauda už turtinio pobūdžio nusikaltimus siekia netoli 200 tūkst. "
Mes kalbame apie tokius nusikaltimus, kurie yra sunkūs, stambaus masto, padaryti organizuotų grupių, ir tokius nusikaltimus padariusiems asmenims atsipirkti bauda daugeliu atvejų yra pernelyg paprasta. Visada teismas gali individualizuoti bausmę ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą.
Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V. Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui - 35 tūkst.