Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, taikomi žemės sklypams individualiai statybai mieste Lietuvoje. Straipsnis parengtas remiantis teisės aktais ir ekspertų patarimais.
Žemės Sklypų Pirkimas ir Nuoma
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nauji žemės sklypai individualiai statybai paprastai parduodami arba išnuomojami aukcione. Tačiau yra išimčių, numatytų teisės aktuose. Pavyzdžiui, Kovo 11-osios Akto signatarams (ar jų šeimos nariams) gali būti parduodamas vienas naujas žemės sklypas individualiems gyvenamiesiems namams statyti be aukciono mieste, kuriame jie gyvena, jei signataras anksčiau nebuvo įsigijęs žemės sklypo lengvatinėmis sąlygomis. Šie žemės sklypai negali būti didesni už nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 920. Jų vertė apskaičiuojama kaip privačių namų valdų naudojamų žemės sklypų.
Aukciono Tvarka
Individualiai statybai gali būti parduodami aukcione žemės sklypai, jeigu pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus jie nenumatyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Kai paskelbus žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną dalyvauti jame įregistruojamas tik vienas dalyvis, aukcionas laikomas neįvykusiu.
Už aukcione perkamus naujus žemės sklypus turi būti atsiskaitoma iš karto, išskyrus atvejus, kai naujus žemės sklypus gyvenamojo namo statybai perka asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikiami lengvatiniai kreditai būstui įsigyti. Šie asmenys tokį naują žemės sklypą gali pirkti išsimokėtinai, atsiskaitydami su valstybe per ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį.
Asmenys, įsigiję žemės sklypą išsimokėtinai, kol jie su valstybe galutinai neatsiskaitę, jį perleisti kitam asmeniui gali tik tais atvejais, jeigu naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusiojo savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ši prievolė valstybei įrašoma žemės sklypo perleidimo sutartyje. Nuosavybės teisės apribojimai šį sklypą įkeisti arba perleisti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą.
Aukcione išnuomotas žemės sklypas nuomininkui gali būti parduodamas tik tada, kai jis išnuomotame žemės sklype pastato ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoja statinius bei įrenginius, kurių statybai buvo išnuomotas žemės sklypas, taip pat įvykdo žemės nuomos sutartyje numatytus investavimo įsipareigojimus.
Jeigu pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujo žemės sklypo, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, rajonų arba miestų merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami be aukciono greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su miesto ar rajono mero (valdybos) pasiūlytomis infrastruktūros plėtojimo sąlygomis bei žemės sklypo pardavimo kaina.
Jeigu iki šio nutarimo paskelbimo dienos fiziniams, juridiniams asmenims ar įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, rajonų ar miestų merų (valdybų) sprendimais buvo skirti sklypai arba leista rengti teritorijų detaliuosius planus, kurių reikia žemės sklypams pirkti ar išsinuomoti, bet nebuvo spėta juos baigti, rajonų arba miestų merų (valdybų) sprendimu jiems gali būti leidžiama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos tuos detaliuosius planus pabaigti rengti ir pagal juos pirkti ne aukciono tvarka žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai, įvertinus jų padarytas įmokas ar kitus mokėjimus bei pasirašius su rajono arba miesto meru (valdyba) susitarimą dėl infrastruktūros objektų statybos ar renovacijos terminų ar būdų.
Kai žemės sklypai parduodami ar išnuomojami užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims, jų pageidavimu valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuviškai ir viena iš užsienio kalbų.
Kaip gauti auksinę vizą į Lietuvą (išsamus vadovas)
Leidimai ir Derinimai
Norint pradėti statybas, reikalingi įvairūs leidimai ir derinimai. Jeigu norite statyti iki 80 kv.m namą ir jūsų sklypas yra sodų paskirties, tai galite statyti sodo namą ir be leidimo statybai. Aišku, reikia išlaikyti visus atstumus nuo sklypo ribų ir priešgaisrinius atstumus, todėl projektą pagal kurį statysit sodo namą reikėtų turėti. Tačiau derinimų tokiu atveju nereikėtų. Pastatot sodo namą pakviečiat geodezininką, kuris padaro apmatavimus ir užregistruojat registrų centre.
Jeigu sklypas ne sodų paskirties, tuomet reikia leidimo statybai. Tada reikia daryti lauko vandens- nuotekų ir elektros projektus. Atlikti derinimus NŽT ir pateikinėti prašymą leidimui statybai per internetinę info_statyba sistemą.
Nuo 2024.11.01d. sodo namas be leidimo statybai gali būti tik iki 50kv/m., jeigu daugiau tai bus reikalingas leidimas statybai ir bus jau gyvenamojo namo statusu...
Jei tai 80 kv.m gyvenamasis namas, jums leidimas bus būtinas. Projektavimo darbams biudžetas manau bus kokie 1500-2500 Eur. Dėl tikslios kainos reikia jau skaičiuoti individualiai.
Reikalingi dokumentai
Norint pradėti namo 80 kv.m statybą, reikia nuosavybės dokumentų - žemės sklypo plano ir registrų centro išrašo. jei yra sklypo bendrasavininkas, reikės jo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą Jūsų vardu. jei sklypas įkeistas, reikės gauti banko sutikimą, jei sklypas sodų bendrijoje, reikės gauti SB sutikimą. pasirašius sutartį, pasirašoma projektavimo užduotis ir galiojimas projekto vadovui. taip pat reikės sumokėti žyminį mokestį VMI už statybą leidžiantį dokumentą.
Pagrindiniai dokumentai:
- nuosavybės dokumentas (išrašas iš Registrų centro);
- sklypo planas (sklypo kadastriniai matavimai);
- topografinis planas.
Taip pat reikės mokėti už statinio projektą (kaina gali būti nuo 2400€...), statybos leidimą VMI (38€ arba 78€, priklausomai nuo pastato ploto). Pastatas turės atitikti A+ energinės klasės reikalavimus (nuo 2018-01-01 įsigalios privalomas reikalavimas A+ klasei).
Teritorijų Planavimas
Parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus.
Pagal žemės sklypo detalųjį planą parengia žemės sklypo ribų planą su geodezinių matavimų duomenimis (toliau vadinama - žemės sklypo ribų planas), nurodo urbanistinius-architektūrinius apribojimus (parametrus), žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., Nr. 22-652), ir žemės servitutus, taip pat apskaičiuoja žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių, išlaidas žemės sklypo detaliajam planui ir žemės sklypo ribų planui parengti, infrastruktūros objektams statyti ar renovuoti ir išlaidas žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui organizuoti, apskaičiuoja ir rajono arba miesto mero (valdybos) sprendimu patvirtina žemės sklypo pradinę pardavimo kainą, kuri nustatoma atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir poreikį, lėšų teritorijai įsisavinti poreikį, išlaidas infrastruktūros objektams statyti ar renovuoti, pridėjus rajono arba miesto (valdybos) apskaičiuotas ir patvirtintas išlaidas žemės sklypo detaliajam planui ir žemės sklypo ribų planui (su geodezinių matavimų duomenimis) parengti bei žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui organizuoti. Apskaičiuota žemės sklypo pardavimo kaina turi būti ne mažesnė už apskaičiuotąją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką (toliau vadinama - Žemės įvertinimo metodika) žemės sklypo vertę; taip pat apskaičiuoja pradinį žemės nuomos užmokestį metams, jeigu sklypas išnuomojamas.
Parengia susitarimo su aukciono laimėtoju projektą, kuriame numatomi infrastruktūros objektų statybos ar renovacijos terminai ir atsiskaitymo už jų vykdymą būdai.
Apskrities viršininkas per 10 darbo dienų įsakymu patvirtina pradinę žemės sklypo pardavimo kainą ar pradinį žemės nuomos užmokestį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus (kai jie yra siūlomi) ir įsakymo kopiją kartu su dokumentais, nurodytais šios tvarkos 8 punkte, per 5 darbo dienas nuo įsakymo priėmimo perduoda rajono arba miesto merui (valdybai).
Rajono arba miesto meras (valdyba), gavęs iš apskrities viršininko šios tvarkos 9 punkte nurodytus dokumentus, žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.
Apskrities viršininkas gautą iš rajono arba miesto mero (valdybos) aukciono laimėtojo pasirašytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo ir apie tai raštu praneša žemės sklypo pirkėjui (ar nuomininkui) arba jų pageidavimu išsiunčia jį registruotu laišku.
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, per 3 mėnesius nuo pasirašymo dienos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pasibaigus žemės sklypų, išnuomotų laikotarpiui iki 3 metų, nuomos terminui, žemės nuomos sutartis nepratęsiama ir šie sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, jeigu jų nenumatoma naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytą kitą paskirtį. Ši nuostata netaikoma žemės sklypams, kuriuose pagal nustatytąja tvarka patvirtintas schemas yra pastatyti laikinieji statiniai ir šios schemos nėra keičiamos.
Aukcionų Organizavimas
Žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus skelbia, organizuoja ir vykdo aukciono komisija, rajono arba miesto mero (valdybos) sudaryta ne mažiau kaip iš 3 asmenų (vienas iš jų skiriamas vedėju). Į šią komisiją apskrities viršininko teikimu taip pat skiriamas(-i) apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento rajono arba miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau vadinama - rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius) specialistas(-ai).
Apie naujų žemės sklypų pardavimą arba nuomą aukcione ne anksčiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki aukciono dokumentų registravimo pradžios aukciono komisija skelbia Informaciniame privatizavimo biuletenyje, kurį leidžia valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
Jeigu naują žemės sklypą įsigyti nuosavybėn pageidauja Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ar užsienio subjektai (toliau vadinama - nacionaliniai ir užsienio subjektai), jie registruotis aukciono dalyviais be šios tvarkos 5 punkte nurodytų sąlygų gali tik gavę leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o šie leidimai išduodami vadovaujantis Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423.
Svarbūs Teisės Aktai
Šiame straipsnyje remtasi šiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu
- Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymu
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“
tags: #sklypai #individualiai #statybai #mieste