Dažnas žmogus su nostalgija prisimena vaikystėje pas senelius valgytų obuolių skonį ir kvapą. Kokių veislių vaismedžius augino mūsų protėviai? Ar galima jas atkurti?
Pažvelkime į praeitį, į tuos laikus, kai nebuvo nei valstybių, nei sienų, nei kelių ir viena iš klajojančių po žemę žmonių genčių apsistojo gražios upės slėnyje - apie 3 tūkst. Apie tai byloja Babtų apylinkėse rasti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai, kuriais naudojosi žmonės. Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus jau buvo supilti piliakalniai.
XVI a. įstatymais buvo draudžiama Nevėžį tvenkti vandens malūnais, kad netrukdytų laivybai.
Atsakymo į šiuos klausimus ieškojome su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais, kurie prieš keletą metų su kolegomis latviais tyrinėjo paveldo sodus ir senąsias vaismedžių veisles.
Dr. J. Lanauskas pabrėžia, kad pagrindinis senųjų lietuviškų obelų ir kitų vaismedžių veislių pranašumas - jų atsparumas, prisitaikymas prie mūsų klimato ir sąlygų. „Senųjų veislių vaismedžiai - laiko išmėginti, ištvėrę šaltas žiemas, patikrinti mūsų klimato sąlygomis, atlaikę visus išbandymus.
Kokias, kiek metų Lietuvoje auginamas veisles jau galima vadinti paveldu? Pasak pašnekovo, tokią ribą nubrėžti labai sunku. Įvairūs antaniniai, pepinai, alyviniai, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Grapšteinas’, ‘Lietuvos cukrinis rožinis’, ‘Sierinka’ ir dar daug kitų nekelia abejonių, jie gerai žinomi, pavieniai sodininkai juos labai vertina ir jų pageidauja.
„Nors jos išvestos ne mūsų šalyje, Lietuvoje auginamos ilgą laiką, tad tapusios kaip ir savos, tarsi mūsų paveldas. Žmonės jas su kuo nors susiejo ir davė daug liaudiškų pavadinimų, pavyzdžiui, veislė ‘Cortland’ aplink Šakius žmonių vadinama Vytautine, prie Vilkaviškio - Raspajumi. Besidomėdami senomis obelų veislėmis tokių netikėtų vaismedžių pavadinimų išgirdome nemažai“, - įžvalgas dėsto pašnekovas.
Kur paveldo sodą pasisodinti svajojantis žmogus turėtų ieškoti senųjų vaismedžių veislių? Dr. J. Lanauskas sako, kad jų reikėtų teirautis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose ir įvairiuose medelynuose.
Žymiausi sodai: Jeigu grįžtume prie paveldo sodų ir pabandytume įvardinti žinomiausius paveldo sodus, turėtume prisiminti 1890 m. prie Dūkšto garsaus sodininko pomologo Adamo Hrebnickio įveistą 14 ha sodą, pavadintą Rojumi, gamtininko prof. Tado Ivanausko įkurtą Obelynės parką Kauno rajone ir gamtininko Pranciškaus Baltraus Šivickio apie 1930 m. Grabuosto ežero (Molėtų r.) Obuolių saloje įveistą sodą.
Biologo užrašytas pasakojimas ne iki galo atskleistos paslapties šydu gaubia ir dabar čia įsikūrusį modernų „Obuolių salos” kempingą. P.Šivickis, kaip ir daugelis to meto šviesuolių, 1905 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau ryšių su gimtine niekada nenutraukė, o 1928 m. grįžęs atgal profesoriavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose.
Netrukus mokslininką sudomino parduodamas 13,5 ha sklypas, todėl jau 1930 m. įsigijo salos nuosavybės teises. Naujajam Grabuosto ežero salos savininkui knietėjo sužinoti, kokią istoriją ji mena.
Senovės Paslaptys Atskleidžia Salos Istoriją
Netikėtai kelyje sutikta senyvo amžiaus vietos gyventoja biologui atvėrė pirmuosius Grabuosto ežero salos praeities puslapius. Pasakotoja garsiam mokslininkui atskleidė paslaptis, kurios gaubė salą ir ežerą dar prieš jam atvykstant.
Nuo pat kūdikystės šiose apylinkėse gyvenusi moteris daug žinojo ir apie sąlą, ir apie ežerą. Pakeliui į Giedraičių bažnyčią ji P.Šivickiui papasakojo, kaip jauna būdama eidavo į Obuolių salos dvarą. „Tuo laiku pačioj saloj niekas negyveno, bet seniau žmonės pasakodavo, kad čia buvusi koplyčia, kad ten gyvenę kokie tai luoši žmonės lozoriai. Dėl to ir visą salą vadiną Lozorių sala“, - rašoma profesoriaus P.Šivickio užrašytoje senutės istorijoje. Ji pasakojo, kad saloje dar buvo likę žmonių iš tų laikų, kada juos lozoriais kiti vadino.
Pasak senolės, sala priklausė ponams, kurie atvažiuodavo į ją švęsti gegužinių arba šiaip pasilinksminti.
Koplyčia ir saloje gyvenę lozoriai po savęs paliko daug mįslingų klausimų, atsakymų į kuriuos ieškoma iki šių dienų. Kad saloje tikrai kažko būta patvirtina išlikę seni pamatai ir griuvėsiai.
Iki galo neatskleistas paslaptingos istorijos šydas gaubs salą tol, kol nebus atverstas paskutinis jos istorijos puslapis.
Obuolių Salos Atgimimas: Ramybės Oazė Ir Modernus Kempingas
Profesorius, pats to nejausdamas, salą pradėjo versti tikru rojaus kampeliu poilsiautojams. Pirmiausia jis įrengė sodybą, o vėliau, trokšdamas jaukesnės aplinkos visiems čia gyvenantiems ar apsilankantiems, užveisė obelų sodą.
Iki šiol saloje pavasariais pražysta daugiau nei 100 obelų, kurios garsina salą ir džiugina visų akis bei širdis. Obelys vis dar veda gausų obuolių derlių. Dėl kvapą gniaužiančio nuostabaus žydinčių obelų sodo vaizdo sala gavo „Obuolių salos“ vardą.
2003 m. toje vietoje, kur kadaise buvo profesoriaus įkurta sodyba, Olandijos verslininkas Piet de Vries įrengė kempingą, kuris vėliau išaugo į modernią 4-ių žvaigždučių poilsiavietę. Ją greitai atrado žmonės, pasiilgę gamtos ir pavargę nuo miesto šurmulio.
Buvusiame ūkiniame pastate įsikūrė baras-kavinė, kur puikiais patiekalais pasilepinti gali ne tik apsistojusieji kempinge, bet ir į šį nuostabų rojaus kampelį užsukę vos kelioms valandoms. Vieta savo išskirtinumu pakeri ir užsieniečius, kurie kempingą vadina geriausiu Baltijos šalyse.
„Obuolių sala“ - puiki poilsio vieta šeimoms su vaikais. Čia kiekvieną pakerės išskirtinė gamta, o ramus poilsis jos apsuptyje atgaivins ne tik kūną, bet ir sielą. Kempingas pritaikytas įvairiausiems poreikiams.
Trumpam iš triukšmingo miesto pabėgę svečiai gali pasirinkti nakvynę nameliuose su būtiniausiais patogumais. Kempinge sudarytos visos sąlygos apsistoti keliautojams su autokaravanais. Norintys pabėgti nuo civilizacijos, ieškantys nuotykių ar romantikos obelų pavėsyje naktis gali leisti pačių pasistatytoje palapinėje.
Taisyklės kempinge nesikečia nuo pat jo įkūrimo. Čia visada vyrauja tvarka ir ramybė, todėl salą gaubia nepaprasta nesutrikdytos gamtos aura.
Nuo birželio mėnesio „Obuolių saloje“ įsikuria apsaugos darbuotojai, kurie garantuoja svečių saugumą ir užtikrina, kad saloje nekils bereikalingas triukšmas, galintis sutrikdyti brangų poilsiautojų poilsį.
Su laiku keičiasi ir pačių poilsiautojų požiūris. Vis dažniau geram ir smagiam vakarui su šeima ar draugais nebereikia net garsios muzikos, nes visišką pilnatvę suteikia gamta, jos garsai ir kvapai.
Poilsiautojai, kurių savaitgaliais į paplūdimį suplūsta net iki 300, negaili pagyrų „Obuolių salai“. Atvykę svečiai visuomet randa tvarkingą ir švarią teritoriją, nupjautą žolę, todėl sala kaskart atsiveria visu savo grožiu. Iš tų, kurie į paplūdimį vyksta dienai ir nori išsikepti kepsnį ar surengti iškylą, imamas simbolinis mokestis.
Būtent dėl to šią vietą labai vertina šeimos su vaikais. Atvykę čia tėvai žino, kad galės pabėgti nuo kasdienės rutinos ir varginančios kasdienybės, nes vaikai turės daug įdomios ir smagios veiklos. Suaugusieji gali atsipalaiduoti ir ramiai mėgautis maistu bei gėrimais, nes puikiai įrengtoje žaidimų aikštelėje pramogaujantys jų vaikai visada bus matomi. Šeimas vilioja ir negilus ežero krantas, kur mažieji poilsiautojai gali be baimės plaukioti ir žaisti.
Nors kartą apsilankę saloje negali atsispirti jos magijai. Ji traukia dar ir dar kartą čia atvažiuoti. Tai sala, kurią išskirtine daro įspūdinga gamta ir įdomi, gandais apaugusi praeities istorija.
Aktyvus Poilsis Ir Pramogos "Obuolių Saloje"
Kartais per išvykas norisi nieko nedaryti, o tiesiog mėgautis buvimu gamtoje ir jos skleidžiama ramybe. Ieškantiems tokio poilsio „Obuolių sala“ yra puikiausias pasirinkimas. Čia kiekvienas ras malonių pramogų, nereikalaujančių didelių pastangų ar fizinių jėgų.
Kempinge įrengti du teniso kortai, kuriuose jėgas gali išbandyti ne tik patyrę tenisininkai, bet ir pirmąjį kartą raketę į rankas paėmę poilsiautojai. Kitokio teniso mėgėjų laukia stalo teniso stalas. Mėgstantys komandinį sportą poilsiautojai gali susiburti į komandas ir surengti tinklinio varžybas. Ši sporto šaka ypač populiari tarp jaunimo.
Norintys atitrūkti nuo pasaulio gali rinktis romantišką pasiplaukiojimą valtimi po ežerą, o ieškantys iššūkių vandenyje savo jėgas gali išbandyti sėdę į baidares. Populiari kempinge ir žvejyba. Ja domisi tiek maži, tiek dideli. Žvejai mėgsta vienas kitam pasigirti ir pasididžiuoti sugautu laimikiu. Po veiklos pilnos dienos labai smagu ir sveika atsipalaiduoti pirtyje. Įkaitusių pirtyje laukia atgaiva priepirčio erdvėje ir terasoje.
Atšilus orams salą užvaldo puikią nuotaiką garantuojanti muzika. „Obuolių sala“ tapo didžiausio šalyje elektroninės muzikos festivalio „Radistai Village“ namais. Kiekvienais metais čia susirinkusi minia šėlsta ryškiausių muzikos žvaigždžių pasirodymų ritmu. Susirinkusieji mėgaujasi ne tik puikia muzika, bet ir išbando daugybę kitų saloje siūlomų pramogų. Tuo metu sala užsidaro ir priklauso tik festivalio dalyviams, todėl prisipildo visai kitos energijos ir audringai atgyja.
SLAPTOJI VILNIAUS ISTORIJA
„Obuolių salą“ ypatinga aura gaubia ne be reikalo. Į šią vietą vilioja išskirtinė aplinka ir nepabaigta išsiaiškinti istorija. Tai viena iš privalomų vasaros savaitgalio ar net atostogų stotelių. Čia gamtos skleidžiama ramybė apgaubs kiekvieną apsilankiusį, o paukščių čiulbėjimo lydimas poilsis padės pamiršti varginančią rutiną ir suteiks jėgų naujai pradžiai.