Lietuvos valstybės apdovanojimai - tai aukščiausias šalies įvertinimas už ypatingus nuopelnus valstybei ir jos žmonėms. Ši sistema turi gilias istorines šaknis ir nuolat evoliucionuoja, siekdama atspindėti svarbiausius valstybės poreikius ir įvertinti iškiliausius asmenis.
Valstybės apdovanojimų skyrimo tvarką nustato 2002 Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas, pakeitęs 1930 ir 1991 Ordinų, medalių ir kitų apdovanojimų įstatymą.
Valstybės ordinais ir medaliais apdovanoja Respublikos Prezidentas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Ypatingais atvejais gali būti apdovanojama ir kitu laiku. Nuo 2003 m.
Apdovanojamųjų kandidatūras svarsto Lietuvos valstybės apdovanojimų taryba - Lietuvos Respublikos Prezidento sudaroma visuomeninė patariamoji institucija. Ją trejiems metams sudaro Prezidentas iš devynių ordino kavalierių.
Teisę teikti kandidatus apdovanoti Vytauto Didžiojo, Gedimino, Vyčio Kryžiaus, Už nuopelnus Lietuvai ordinų Didžiaisiais ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikti kandidatus apdovanoti Vytauto Didžiojo, Gedimino ir Už nuopelnus Lietuvai ordinų kitais laipsniais ir medaliais - Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai, teikti apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro, Karininko ir Riterio kryžiais bei šio ordino medaliu - krašto apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai.
Prezidentas gali apdovanoti valstybiniais apdovanojimais ir be minėtų institucijų bei pareigūnų teikimo. Valstybės apdovanojimai užsienio valstybių piliečiams turi būti suderinti su užsienio reikalų ministru.
Valstybės apdovanojimų sistemą (pagal 2002 įstatymą) sudaro 4 ordinai - Vytauto Didžiojo ordinas, Vyčio Kryžiaus ordinas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (Gedimino ordinas) ir ordinas Už nuopelnus Lietuvai, t. p. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava ir 6 medaliai - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, keturių ordinų (Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus, Gedimino ir Už nuopelnus Lietuvai) medaliai ir Sausio tryliktosios atminimo medalis.
Aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas yra Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (jį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas įteikia ir išrinktam bei pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas Lietuvos Respublikos Prezidentui po šio priesaikos).
Apdovanojant Didysis kryžius kabinamas ant muaro (specialiai austo šilko) juostos, Komandoro didysis ir Komandoro kryžiai - ant muaro kaspino, Karininko ir Riterio kryžiai - ant muaro kaspinėlio. Aukščiausių laipsnių apdovanojimų sudedamoji dalis yra tų ordinų žvaigždė.
Vietoj ordinų ir medalių nešiojama ir jų miniatiūros (sumažinti ordinų ženklų ir medalių variantai), juostelės arba rozetės (iš kaspinėlio padaryti sutartiniai ženklai ordino laipsniui žymėti). Ordinu apdovanotas asmuo vadinamas to ordino kavalieriumi.
Valstybės apdovanojimai paprastai nešiojami valstybės švenčių, atmintinomis dienomis ir kitomis visuomenės gyvenimo progomis. Lietuvoje išimtis - Vyčio Kryžiaus ordinas, kurį tradiciškai galima nešioti visada. Vietoje valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų galima segėti vieną iš apdovanojimų ženklų pakaitų: juostelę, miniatiūrą, rozetę. Juostelės segamos tik prie uniformos, miniatiūros - tik prie vakarinių drabužių, rozetės - prie civilių drabužių.
Po Nepriklausomos valstybės atkūrimo įvairios organizacijos - ministerijos ir departamentai - irgi atkūrė buvusius apdovanojimus ir pradėjo steigti naujus, kad pagerbtų išsiskiriančius specialistus atitinkamose srityse.
Apdovanojimų projektai buvo sukurti gerai žinomų Lietuvos dizainerių: Giedriaus Cibulskio, Tado Deksnio, Petro Garškos, Liudo Gedmino, Aloyzo Jonušausko, Romualdo Karpavičiaus, Nerijaus Treinio, Antano Vaičekausko, Albino Vaičiūno ir Violetos Žaltauskaitės.
Lietuvos nacionalinis muziejus sukaupė 1991-2002 m. atkurtų ir įsteigtų visų laipsnių apdovanojimus, jų pakaitus: juosteles, miniatiūras, rozetes, taip pat apdovanojimų diplomus ir liudijimus. Apdovanojimai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam apdovanojimus perduoda Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rinkinių, Lietuvos monetų kalyklos, gauti iš privačių asmenų, buvo eksponuoti šiais metais.
Liepos 6-osios - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio piliečius.
Svarbiausi Lietuvos Valstybės Apdovanojimai
Šiuolaikinė Lietuvos valstybės apdovanojimų sistema apima įvairius ordinus ir medalius, skirtus įvertinti skirtingus nuopelnus Lietuvai ir jos žmonėms. Toliau aptarsime svarbiausius iš jų.
Vytauto Didžiojo ordinas
Aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas - Vytauto Didžiojo ordinas - skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams ir piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Pagal naują įstatymą Vytauto Didžiojo ordinas pristatytas su aukso grandine.
1991 m. įstatymu buvo leista apdovanoti tik 1-ojo laipsnio ordinu. Pirmaisiais Vytauto Didžiojo ordino kavalieriais 1995 m.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, aktyvia visuomenine veikla. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino pavadinimas buvo pataisytas.
Pirmą kartą, atkūrus nepriklausomybę, ordinai įteikti 1993 m. Vasario 16-osios proga.
Vyčio Kryžiaus ordinas
Pagerbiant tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę, po dramatiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas sausio 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo apdovanojami žmonės, kurie mirė herojine mirtimi gindami Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę: už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijos metu, už nuopelnus šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m.
Ordinai ir Medaliai
Pakeista ordinų medalių tvarka: vietoj buvusių trijų laipsnių medalių visi ordinai dabar turi vieno laipsnio medalį. Pagal kitų Europos valstybių ordinų laipsnių pavadinimus pakeisti ir Lietuvos valstybės ordinų laipsnių pavadinimai: 1-ojo laipsnio ordinas vadinamas Didžiuoju kryžiumi, 2-ojo - Komandoro didžiuoju kryžiumi, 3-iojo - Komandoro kryžiumi, 4-ojo - Karininko kryžiumi, 5-ojo - Riterio kryžiumi.
Naujas apdovanojimas -„Už nuopelnus Lietuvai“ ordinas - buvo įsteigtas.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi pagerbiami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, gelbėjo žūvančius žmones.
Įsteigti du nauji medaliai - Sausio 13-osios atminimo (1991) bei Dariaus ir Girėno (1993) medaliai. Sausio 13-osios atminimo medalis, skirtas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, pagerbti. Dariaus ir Girėno medaliu įamžinamas Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 m.
Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai valstybei ar asmeniškai jiems nusipelniusius asmenis dažniausiai apdovanodavo materialiai - žemės sklypu, priklausomais valstiečiais, skirdavo beneficiją ar kitaip, kartais skirdavo į aukštesnes pareigas, nuo 15 a. pradžios skirdavo didžiojo kunigaikščio rūmininkais, suteikdavo aukštesnį rūmininko titulą.
Abiejų Tautų Respublikos valdovai nuo 18 a. pradžios ėmė kurti modernesnę apdovanojimų sistemą. 1705 Augustas II įsteigė Baltojo erelio ordiną, 1765 Stanislovas Augustas - Šventojo Stanislovo ordiną, 1792 - Virtuti Militari ordiną. Šis ordinas buvo teikiamas už karinius nuopelnus, averse - Erelis, reverse - Vytis. Rusijos imperijos reikalavimu 1794 panaikintas, 1807 Varšuvos kunigaikštystėje atkurtas, buvo 5 klasių (spėjama, kad jo pavyzdžiu naudotasi 1918-40 kuriant ir atnaujinant Vyčio Kryžiaus ordiną); po 1815 Lenkijos karalystėje Rusijai reikalaujant Vytis ordino reverse buvo panaikintas.
1918 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 04 Krašto apsaugos ministerija paskelbė karinio ordino kūrimo konkursą. Buvo remiamasi Rusijos, Vokietijos imperijų ir Didžiosios Britanijos karinių ordinų pavyzdžiais. 1919 įsteigtas Kryžius Už Tėvynę (buvo 3 laipsnių). 1920 jis buvo pakeistas Vyčio Kryžiumi. Buvo 2 rūšių - su kardais ir be kardų - ir 3 laipsnių. 1927 Vyčio Kryžius buvo pakeistas Vyties Kryžiaus ordinu (nuo 1930 Vyčio Kryžiaus ordinas), 1930 panaikinta jo antroji rūšis. 1926 įsteigta Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, 1927 - Gedimino, 1930 - Vytauto Didžiojo ordinai, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius (nuo 1991 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius). Įsteigta ir medalių.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas beveik be pakeitimų kartojo 1930 įstatymo redakciją (daugelio pasižymėjimo ženklų teikimas buvo sustabdytas iki naujo įstatymo priėmimo; iš pradžių buvo teikiami tik Vyčio Kryžiaus ordinas ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius).
2002 priimtu Valstybės apdovanojimų įstatymu buvo siekiama padidinti apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, dėl to supaprastinta valstybinių apdovanojimų sistema, atsisakyta nuo 20 amžiaus 3-4 dešimtmečio ir 1991-2002 buvusių Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Lietuvos nepriklausomybės, Dariaus ir Girėno medalių. Kitų Europos šalių pavyzdžiu įsteigtas Ordinas Už nuopelnus Lietuvai. Kiekvienam ordino ženklui suteikti tarptautiniai ordinų pavadinimai (Didysis, Komandoro didysis, Komandoro, Karininko ir Riterio kryžiai). Vietoj Vyčio Kryžiaus įsteigtas Vyčio Kryžiaus ordino medalis.
Chronologija
- 1991 m. rugsėjo 12 d. - Priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas.
- 2002 m. birželio 18 d. - Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės apdovanojimų įstatymą Nr.
- 2003 m. sausio 16 d. - Įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos apdovanojimų įstatymas.
2015 m. kovo 11 d. Lietuva minėjo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.