Kaip sėkmingai įsigyti turtą varžytynėse: Patarimai ir gudrybės

Gautas laiškas iš antstolio - frazė, galinti sukelti nerimą ir begalę klausimų. Daugeliui tai asocijuojasi su finansiniais sunkumais, turto areštu ir beviltiškumo jausmu. Tačiau vykdomoji byla nėra pasaulio pabaiga. Tai - teisinė procedūra, turinti aiškias taisykles, teises ir pareigas tiek skolininkui, tiek išieškotojui. Supratimas, kas yra vykdomoji byla, kaip ji veikia ir kokių veiksmų imtis, gali padėti ne tik suvaldyti situaciją, bet ir rasti geriausią išeitį. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime visą vykdymo procesą nuo A iki Z, siekdami suteikti jums reikalingų žinių ir pasitikėjimo.

Kas yra vykdomoji byla ir kaip ji atsiranda?

Paprastai tariant, vykdomoji byla yra procesas, kurio metu antstolis, valstybės įgaliotas asmuo, imasi priverstinių veiksmų, kad įvykdytų teismo sprendimą, nutartį ar kitą vykdomąjį dokumentą. Dažniausiai tai reiškia skolos išieškojimą iš asmens (skolininko) kitam asmeniui ar įmonei (išieškotojui). Tačiau svarbu suprasti, kad antstolis neatsiranda iš niekur. Jo veiksmai yra pasekmė, o ne priežastis.

Kelias iki vykdomosios bylos prasideda gerokai anksčiau. Viskas startuoja nuo neįvykdytos prievolės - nesumokėtos sąskaitos, negrąžintos paskolos, nesumokėtų alimentų ar neatlygintos žalos. Išieškotojas, negalėdamas atgauti skolos geruoju, kreipiasi į teismą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą. Jei sprendimas yra palankus išieškotojui ir skolininkas jo neįvykdo savanoriškai per nustatytą terminą, sprendimas įsiteisėja. Būtent tada išieškotojas gauna vykdomąjį raštą - oficialų dokumentą, suteikiantį teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Vykdomaisiais dokumentais gali būti ne tik teismo sprendimai, bet ir:

• Teismo įsakymai;
• Notaro išduoti vykdomieji įrašai (pavyzdžiui, pagal vekselius ar hipotekos lakštus);
• Valstybinių institucijų (pvz., „Sodros“, VMI) sprendimai;
• Administracinių teismų sprendimai;
• Arbitražo sprendimai.

Taigi, kai antstolis pradeda vykdymo veiksmus, tai reiškia, kad teisinis ginčas jau yra išspręstas ir priimtas galutinis sprendimas, kurį privaloma vykdyti.

Antstolio vaidmuo ir įgaliojimai: ką jis gali ir ko negali?

Antstolis yra centrinė figūra vykdymo procese. Jis veikia kaip tarpininkas tarp valstybės, išieškotojo ir skolininko, užtikrindamas, kad teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas. Antstolis turi plačius įgaliojimus, tačiau jo veiksmai yra griežtai reglamentuoti įstatymų, ypač Civilinio proceso kodekso.

Pagrindiniai antstolio veiksmai:

Gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis pirmiausia patikrina duomenis ir užveda vykdomąją bylą. Apie tai jis privalo informuoti skolininką, išsiųsdamas jam raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Šiame dokumente nurodoma skolos suma, vykdymo išlaidos ir terminas, per kurį galima sumokėti skolą savanoriškai, išvengiant papildomų priverstinio vykdymo veiksmų.

Jei skolininkas per nustatytą terminą neatsiskaito, antstolis imasi priverstinio išieškojimo priemonių. Jos gali būti įvairios ir taikomos tiek po vieną, tiek kelios vienu metu:

• Piniginių lėšų areštas: Antstolis turi teisę per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) areštuoti skolininko lėšas visose Lietuvos kredito įstaigose. Tai viena efektyviausių ir dažniausiai taikomų priemonių. Svarbu žinoti, kad areštuojama ne konkreti sąskaita, o konkreti suma visose sąskaitose.
• Išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų: Antstolis gali nusiųsti patvarkymą skolininko darbdaviui, „Sodrai“ ar kitai institucijai, mokančiai pajamas (pensiją, stipendiją, autorinį atlyginimą), kad tam tikra pajamų dalis būtų pervedama tiesiai į antstolio depozitinę sąskaitą.
• Turto areštas: Antstolis gali areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį (pvz., automobilį, buitinę techniką) ir nekilnojamąjį (pvz., butą, žemės sklypą) turtą. Areštuotas turtas vėliau gali būti parduodamas iš varžytynių.
• Kitų turtinių teisių areštas: Tai gali apimti akcijų, vertybinių popierių ar teisių į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas areštą.

Apribojimai antstolio veiksmams: Nors antstolio galios didelės, jos nėra beribės. Įstatymai numato tam tikrą apsaugą skolininkui, siekiant užtikrinti minimalias pragyvenimo sąlygas.

• Nekeičiama suma: Išieškant iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, privaloma palikti skolininkui tam tikrą pajamų dalį. Išskaitų dydis priklauso nuo skolos pobūdžio (pvz., alimentų išieškojimui taikomos griežtesnės taisyklės) ir skolininko pajamų dydžio. Paprastai iš pajamų, neviršijančių minimalios mėnesinės algos (MMA), galima išskaičiuoti 20%, o iš dalies, viršijančios MMA - 50%. Tačiau visais atvejais skolininkui turi likti bent 50% MMA, nebent išieškomi alimentai ar žala, padaryta nusikaltimu.
• Turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo: Egzistuoja sąrašas turto, kuris yra būtinas skolininkui ir jo šeimai ir iš kurio negalima išieškoti. Tai apima būtiniausius namų apyvokos daiktus, drabužius, vieną karvę ar ožką, tam tikrą kiekį kuro, reikalingo būstui šildyti, ir kitą turtą, detalizuotą Civilinio proceso kodekso priede.
• Proporcingumo principas: Antstolis privalo taikyti tas išieškojimo priemones, kurios yra būtinos ir pakankamos sprendimui įvykdyti. Pavyzdžiui, dėl kelių šimtų eurų skolos areštuoti ir pardavinėti vienintelį skolininko būstą būtų neproporcinga, jei yra kitų būdų atgauti skolą (pvz., iš pajamų).

Skolininko teisės ir pareigos: kaip elgtis protingai?

Sužinojus apie vykdomąją bylą, svarbiausia yra ne slėptis ir neignoruoti situacijos. Bėgimas nuo problemos ją tik pagilina - kaupiasi delspinigiai, auga vykdymo išlaidos. Proaktyvus ir konstruktyvus elgesys yra raktas į sėkmingą situacijos valdymą.

Jūsų teisės vykdymo procese:

• Teisė į informaciją: Jūs turite teisę gauti visą informaciją apie vykdomąją bylą: susipažinti su bylos medžiaga, žinoti tikslią skolos sumą, susidariusias vykdymo išlaidas. Antstolis privalo teikti šią informaciją.
• Teisė teikti pasiūlymus: Jūs galite siūlyti antstoliui, iš kokio turto ar pajamų išieškoti pirmiausia. Taip pat galite patys surasti areštuoto turto pirkėją (su antstolio sutikimu), kuris pasiūlytų didesnę kainą nei varžytynėse.
• Teisė sudaryti taikos sutartį arba skolos mokėjimo grafiką: Net ir prasidėjus vykdymo procesui, jūs galite kreiptis į išieškotoją (tiesiogiai arba per antstolį) ir bandyti susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis. Jei išieškotojas sutinka, sudaromas grafikas ir antstolis gali sustabdyti priverstinius veiksmus, kol grafikas yra vykdomas.
• Teisė skųsti antstolio veiksmus: Jei manote, kad antstolis viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jūsų teises ar neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, turite teisę jo veiksmus skųsti. Skundas teikiamas pačiam antstoliui, o jei jis su skundu nesutinka, perduoda jį nagrinėti apylinkės teismui.
• Teisė prašyti atidėti vykdymo veiksmus: Esant svarbioms aplinkybėms (pvz., sunki liga, sudėtinga materialinė padėtis), galite kreiptis į teismą su prašymu atidėti vykdymo veiksmus arba išdėstyti skolos mokėjimą per ilgesnį laikotarpį.

Svarbiausios skolininko pareigos:

Pagrindinė pareiga - bendradarbiauti ir vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus. Tai apima:

• Teikti teisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, gyvenamąją ir darbo vietą.
• Nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų, pavyzdžiui, apžiūrėti turtą.
• Neslėpti ir neatleisti turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Už tokius veiksmus gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Vykdymo išlaidos: kas tai ir kodėl jos kaupiasi?

Viena iš priežasčių, kodėl skolos vykdomosiose bylose greitai auga, yra vykdymo išlaidos. Tai yra atlygis antstoliui už jo atliekamą darbą ir patirtų išlaidų kompensavimas. Šias išlaidas galiausiai turi padengti skolininkas.

Vykdymo išlaidas sudaro:

• Būtinosios vykdymo išlaidos: Tai išlaidos, susijusios su konkrečiais veiksmais - pašto išlaidos, turto saugojimo, vertinimo, varžytynių organizavimo išlaidos ir pan.
• Papildomos išlaidos: Tai atlygis antstoliui už konkrečių veiksmų atlikimą (pvz., už patvarkymo areštuoti lėšas surašymą). Šių išlaidų dydžiai yra fiksuoti ir nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
• Atlygis antstoliui: Tai pagrindinė atlygio dalis, kuri apskaičiuojama kaip procentas nuo išieškotos sumos. Kuo didesnė skola, tuo didesnis ir šis atlygis.

Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau delsiama sumokėti skolą, tuo daugiau veiksmų antstolis turi atlikti, ir tuo didesnės kaupiasi vykdymo išlaidos. Būtent todėl raginimas sumokėti skolą geruoju yra finansiškai naudingiausias variantas skolininkui.

Ką daryti, jei neturiu turto ir pajamų?

Situacija, kai skolininkas neturi jokio oficialaus turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, yra sudėtinga tiek išieškotojui, tiek antstoliui. Antstolis atlieka tyrimą: siunčia užklausas į Registrų centrą, „Regitrą“, bankus, „Sodrą“, VMI. Jei paaiškėja, kad skolininkas tikrai yra nemokus, antstolis surašo aktą, kad išieškojimas yra neįmanomas.

Tokiu atveju vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. Tačiau tai nereiškia, kad skola yra nurašoma ar anuliuojama. Išieškotojas turi teisę pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti po tam tikro laiko (paprastai ne anksčiau kaip po šešių mėnesių), tikėdamasis, kad skolininko finansinė padėtis pasikeitė. Skola „kabo“ ant skolininko ir gali būti išieškota ateityje, pavyzdžiui, jam įsidarbinus, gavus palikimą ar įsigijus turto. Vykdomieji dokumentai gali būti teikiami vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tokioje situacijoje vienintele realia išeitimi gali tapti fizinio asmens bankroto procesas. Tai sudėtinga teisinė procedūra, leidžianti sąžiningam, bet nemokiam asmeniui per tam tikrą laikotarpį (paprastai 3 metus) pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais, o likusias skolas nurašyti. Tačiau tai kraštutinė priemonė, turinti savo pasekmes ir reikalavimus.

Varžytynės: Kaip įsigyti turto už mažesnę kainą?

Technologijų dėka varžytynės ištobulėjo ir skolininkų turto jose parduodama daugiau. Elektroninėje varžytynių sistemoje galima aukciono būdu įsigyti įvairaus turto, įskaitant butus. Žmonėms tai yra patogu, nes dalyvauti aukcione galima neišėjus iš namų.

Nuo 2013 m. tokia informacija ir praktiniais patarimais su „Žinių radijo“ klausytojais lapkričio 22 d. laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi Antstolių garbės teismo narė, antstolė Audronė Adomaitienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė ir advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas & Grajauskas praktikos grupės vadovas Kazimieras Karpickis.

„Esminiai elektroninių varžytynių privalumai - jos vyksta visą parą, dalyvauti labai patogu ir dabar varžytynės skaidrios“- kalbėjo A. Jos žodžiais, prie antstolių kontorų jau nebesirikiuoja perpirkėjai, įsigydavę turtą komerciniais tikslais. Šių dalyvių srauto antstoliai negalėdavo kontroliuoti. A. Adomaitienės teigimu, e-varžytynėse turto parduodama daugiau, bet visada lieka daiktų, kuriais niekas nesusidomi. Tai patvirtina ir statistika. Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų.

Ką Galima Įsigyti Varžytynėse?

Aukcionuose galima rasti įvairių būstų, nuo tvarkingų butų iki namų dalių, kuriems reikalingas remontas. Pavyzdžiui:

• Namo dalis Surviliškio miestelyje su pradine 1000 eurų kaina.
• Butai Šėtos gatvėje su krosniniu šildymu, taip pat už 1000 eurų.
• Tvarkingas trijų kambarių butas J. Basanavičiaus gatvėje, kurio pradinė kaina siekia beveik 42 tūkst. eurų.
• Butas Kėdainių mieste už 16 tūkst. eurų.
• Mažas butas Kėdainiuose už 3,5 tūkst. eurų.

Tačiau, aukcionuose parduodami ir butai, kuriuose gyvena žmonės. Ir nors jie atrodo dar pakankamai pusėtinai, naujasis savininkas nusipirktų ne tik butą, bet ir galvos skausmą, kaip iš jo iškeldinti jame gyvenančius žmones.

Rizika Perkantiems Būstą Varžytynėse

Perkant būstą varžytynėse, svarbu suprasti, kad tai yra priverstinai parduodamas turtas. Tai reiškia, kad galite susidurti su įvairiomis problemomis:

• Bute gali gyventi žmonės, kuriuos reikės iškeldinti.
• Gali būti nebaigtų statybų, kurias reikės įteisinti.
• Skolininkas gali ginčyti turto pardavimą teisme.
• Buvęs savininkas gali palikti butą nusiaubtą ir užrakintą.

Tačiau mažesnę būsto kainą galima laikyti savotiška nuolaida, simboliniu atlygiu už galimus nemalonumus, gaišatį, išlaidas ir nervinę įtampą.

Antstoliai gali nežinoti tokių faktų, kurių nėra viešuose registruose. Tarkime, asmuo, kurio butas areštuotas ir parduodamas iš varžytynių, yra leidęs tame bute gyventi kitiems asmenims, o susitarta su jais tik žodžiu, taigi informacijos, kad tuo turtu leista kažkam naudotis, nėra jokiuose viešuose registruose.

Kaip Apsidrausti Nuo Problemų?

• Susisiekite su antstoliu: Prieš perkant butą, susisiekite su teismo antstoliu ir susipažinkite su turima informacija apie būstą.
• Apžiūrėkite būstą: Būtinai nuvykite apžiūrėti išvaržomo buto. Jei bute gyvena žmonės, pabendraukite su jais ir išsiaiškinkite jų ketinimus.
• Pasikonsultuokite su specialistais: Planuojant įsigyti išvaržomą turtą ir siekiant, kad investicija būtų naudinga, pravartu pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistu.

Ką Daryti, Jei Bute Gyvena Žmonės?

Vienas kebliausių atvejų įsigijus butą iš varžytynių - kai buvę savininkai atsisako išsikelti. Nors tai gali atrodyti ne visai teisinga pirkėjo atžvilgiu, pačiam pirkėjui ir tenka imtis priemonių įnamiams iškeldinti. Tai gali trukti nenuspėjamą laikotarpį.

Dėl sprendimo iškeldinti tektų kreiptis į teismą. Vis dėlto įsigijus butą su įnamiais neteks laukti mažamečių pilnametystės.

„Nustačius, kad bute, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, registruota mažamečių vaikų, įstatymas numato antstoliui pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą. Bet vaikai - ne kliūtis parduoti turtą. Informavus tarnybą, kad pardavus būstą vaikai gali likti be pastogės, įstatyme numatytos procedūros vykdomos toliau. Vyksta teismas, su sprendimu priverstinai iškeldinti pirkėjas kreipiasi į antstolį, o šis žmones iškeldina iš būsto“, - aiškino A. Selezniovas.

Kaip Vyksta Varžytynės?

Lietuvos antstolių skelbiamos varžytynės vyksta tik internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Tokia turto pardavimo iš varžytynių tvarka įsigaliojo 2013 m. sausio 1 dieną.

Trylika svarbių momentų:

• Varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
• Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.
• Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse.
• Galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.
• Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą.
• Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2 tūkst. 30 eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 tūkst. eurų.
• Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
• Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 proc. rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 proc. rinkos kainos.
• Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
• Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
• Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
• Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 20 arba 30 dienų atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį. Tačiau varžytynės tęsiasi tol, kol keliama kaina.

Svarbu: Prieš perkant butą visais atvejais reikėtų pirmiausia nuvykti pas teismo antstolį susipažinti su jo turima pirmine informacija - dauguma galimų būsto pirkėjų taip ir daro.

Ką Daryti, Jei Įsigytame Būste Apsigyvena Skvoteriai?

Jei jūsų neseniai įsigytame ar nuomojamame būste apsigyventų benamiai ar kiti išsikraustyti nesutinkantys žmonės, skvoteriai, nepadėtų nei policija, nei spynų keitimas, nei jėga vykdomas to asmens ar jo daiktų iškraustymas. Tokiu atveju jums grėstų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, reikėtų atlyginti žalą, bylinėtis teisme ir dar greičiausiai padengti išlaidas, kol visus tuos mėnesius ar metus jums priklausančiame nekilnojamame turte gyventų svetimi žmonės.

Advokatas Edmundas Mikučiauskas nurodė, kad įstatymai saugo savininko teises į nuosavybę. Jeigu jas pažeidžia bute apsigyvenęs buvęs savininkas, nuomininkas ar benamis, asmuo turi teisę ginti savo nuosavybę, bet gynybos priemonės priklauso nuo pažeidimo pobūdžio.

Varžytynių Dalyvio Atmintinė

Ši atmintinė padės jums sekti svarbiausius veiksmus dalyvaujant varžytynėse:

Svarbu: Registracijos metu atidžiai patikrinkite, ar Jūsų mokama suma neviršija vienos operacijos limito. Sumokėtos sumos turi tiksliai atitikti skelbime nurodytas dalyvio registracijos mokesčio ir garantinio įnašo sumas.

Kaip didinama išvaržomo turto kaina?

E.varžytynių dalyvių patogumui nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. veikia automatinio kainos kėlimo funkcija. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą.

Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiolikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų. Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Štai lentelė su kainos didinimo intervalais:

5 patarimai, kuriuos KIEKVIENAS turėtų žinoti prieš pirkdamas namą išieškojimo aukcione! (pradedantiesiems)

Skolininko interesų apsauga: Įstatyme įtvirtinta daug priemonių skolininko interesams apsaugoti. Viena tokių priemonių yra skolininko teisė iki pat varžytynių pabaigos sumokėti reikiamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

„Tokiu atveju kiekvienas antstolis atšauks varžytynes, nors jose jau ir bus užsiregistravę dalyviai ir bus pasiūlę kainą,“- pabrėžė antstolis M.

Skolininko teisė rinktis jam palankiausią atsiskaitymo būdą iki pat varžytynių proceso pabaigos laikoma svarbesne už varžytynių dalyvio (eilinio pirkėjo) teisę įsigyti pageidaujamą turtą. Varžytynių dalyvio mokestis visiems varžytynių nelaimėjusiems asmenims yra grąžinamas.

Kaip sužinoti apie numatomas varžytynes?

Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale www.evarzytynės.lt . Kiekviename skelbime nurodomas varžytynių laikas, turto kategorija ir turto buvimo vieta, pradinė pardavimo kaina, varžytynių dalyvio mokesčio dydis.

Apibendrinant: Perkant butą iš antstolių varžytynių, svarbu būti informuotam ir pasiruošusiam galimiems iššūkiams. Atidžiai išnagrinėkite visą turimą informaciją, apžiūrėkite būstą ir pasikonsultuokite su specialistais.

tags: #isigijus #turta #varzytynese