Kaip Įsirengti Alpinariumą: Patarimai ir Gudrybės Kuriant Kalnų Grožį Savo Kieme

Alpinariumas - tai ne šiaip gėlynas, o kūrinys, reikalaujantis išmintingo planavimo ir kruopštaus darbo. Šioje publikacijoje dalinamės kai kuriomis alpinariumų įrengimui aktualiomis žiniomis. Jei svajojate apie unikalų ir gamtos grožiu alsuojantį kampelį savo sklype, esate tinkamoje vietoje. Mūsų ilgamentė patirtis apželdinimo srityje ir išskirtinė specializacija bei didžiulė patirtis alpinariumų įrengime leidžia mums kurti ne tik grožį, bet ir funkcionalumą. Kiekvienas projektas mums - tai galimybė atskleisti gamtos meną ir sukurti ilgaamžę vertę Jūsų namams.

Alpinariumo Vieta ir Planavimas

Alpinariumas - reakreacinis ir estetinis objektas, galintis tapti ir pagrindiniu sklypo akcentu, tad natūralu, kad jo nereikėtų įrengti ten, kur tiesiog „atliko“ vietos, ar jo sąskaita mėginti gelbėti tuščią ir neišvaizdų sklypo kampą. Jį geriausia įrengti saulėtesnėje sklypo vietoje ir pasirūpinti patogiu priėjimu - juk jums ar jūsų svečiams norėsis juo pasigrožėti iš arčiau. Idealu, jei kieme yra natūralus šlaitas, tinkamiausias nuolydis jam - 10 laipsnių.

„Vietą alpinariumui reiktų parinkti arčiau poilsio vietos ar ten, kur dažniau vaikštoma. Alpinariumo augalai gana smulkūs - juos reikia stebėti, matyti iš arti. Labai gerai, kai sklypas yra nelygus, šlaitas - į namo pusę. Alpinariumui tinka pietinė pusė, bet ir pavėsyje galima sukurti akmenų sodą. Planuodami alpinariumą, atsižvelkite ir į sklypo dydį.

„Jei sklypas yra labai mažas, alpinariumas tokiame sklype turi turėti atskirus akmens riedulių fragmentus vejoje, kad didoki akmenys neatrodytų per dideli. Jei sklypas didelis ir erdvus, alpinariumą irgi reikia daryti didelį ir iš augalų sukurti neutralų foną. Prieš pradėdami darbus, nusibraižykite planą - tai ne tik padės išvengti didelių improvizacijų ir su tuo susijusių problemų, tačiau ir paspartins įrengimo darbus.

Išsirinkus vietą ir numačius paties alpinariumo dydį, „aikštelę“ reikės paruošti. Kuoleliais ir virvelėmis pasižymėkite būsimo alpinariumo sklypo ribas. Tuomet iš ploto reikia pašalinti velėną, ir svarbiausia, kruopščiai išrinkti įvairias piktžoles. Jei dirva molinga, gali tekti įsirengti ir drenažą.

Jei nusprendėte daryti dirbtinę kalvą, įsirengti kalnelyje drenuojamą sluoksnį iš žvyro ir smulkių akmenukų, o pačiam kalnelio viršuje naudinga naudoti priemolį maišytą su juodžemiu ar kompostu. Priemolis suteiks stabilumo, o juodžemis puikiai pamaitins augalus.

„Kai kur literatūroje skaičiau patarimus supilti statybines atliekas alpinariumo pagrindui, kad drenažas būtų geras. Nedarau ir nepatariu šito - vargsta paskui sodintojas, kasdamas duobę naujam augalui, o ir augalėliai nebūna labai patenkinti. Juk alpinariumuose dažnai sodinami žemaūgiai medžiai ir krūmai, kurių maitinimosi plotas ir šaknynas didesnis. Jei kieme sunkus gruntas, molis, patarčiau įmaišyti smėlio, lengvos žemės, komposto“, - patirtimi dalijasi L. K.

Akmenų Parinkimas ir Komponavimas

Alpinariume akmenys užima lygiavertę vietą kartu su augalais, tad skirkite dėmesio jų pasirinkimui. Nors akmuo, atrodytų, yra dažnai laukuose randamas objektas, be to, niekam lyg ir nereikalingas, apėję teritoriją galite apskritai nerasti nei vieno tinkamo akmens.

„Akmuo Lietuvoje dabar ypatingai vertinamas, todėl tik kantrūs ir darbštūs žmonės jų dar gali prisirinkti laukuose. Geriausias variantas kreiptis pas ūkininkus ir už sutartą atlygį prašyti leisti jų surinktose krūvose patiems išsirinkti akmenis, nes taip galėsite suderinti spalvines ir faktūrines kompozicijas, pasirinkti skirtingų dydžių akmenis ir atrasti tikrų perliukų, kurie jūsų alpinariumui suteiks išskirtinumo ir originalumo“, - pataria J. Atminkite, kad alpinariumui netiks presuoti (dirbtiniai) akmenys ar tuo labiau betono luitai.

Akmenų kiekis priklauso nuo alpinariumo dydžio - 5 kvadratinių metrų dydžio alpinariumui gali prireikti nuo 1 iki 2 tonų akmenų. Tiesa, geriau turėti daugiau akmenų nei mažiau - jei alpinariumo išvaizda tapo kiek perkrauta, galėsite kitų akmenų nenaudoti ar vėliau panaudoti kitam tikslui.

„Alpinariumui akmenis geriausia naudoti vienos rūšies ir panašios spalvos. Lietuvoje tinkamiausi natūralūs lauko rieduliai, nes jie geriausiai dera su aplinka, nebent tai būtų išskirtinės architektūros ir eksterjero kūrinys, kuriame galima būtų panaudoti granitą, bazaltą, dolomitą. Alpinariumui rieduliai naudojami natūraliai apvalūs, gūbriuoti, jokiu būdu ne skaldyti ar pjaustyti“, - pataria J.

Jeigu sklype nėra natūralaus šlaito, galite formuoti dirbtinį kalnelį. Tokiu atveju, reikės dar palūkėti, kol dirvožemis susigulės. „Niekas geriau nesuslegia žemės nei lietus ir laikas. Kai dirbtinis kalnelis jau susislėgė, tuomet galima dėlioti akmenis ir sodinti augalus, nes jei į didelį dirbtinį alpinariumą sudėsime akmenis iškart, žemei susislėgus juos teks taisyti - atsiras plyšių, o kiti akmenys gali netgi pakrypti. Tokia pat bėda gali ištikti ir augalus.

Įrengus vietą ir turint reikiamus akmenis, laikas vienai sunkiausių ir neapibrėžčiausių užduočių - alpinariumo akmenų komponavimui. Akmenis reikia išdėstyti kuo natūraliau, sudarant natūralumo, organiškumo įspūdį. Pirmiausia dėliokite stambius akmenis, mažesnieji akmenys dėliojami vėliau. Jei planuojate auginti stambesnius augalus, žemaūgius krūmus, ar spygliuočius, palikite jiems daugiau vietos tarp akmenų.

Prisiminkite, kad stambūs akmenys turi būti prispausti tinkamai, nejudėti ant jų užlipus, po jais neturi likti oro tarpų. „Nedėliokime akmenų terasomis, linijomis, po kelis tokio paties dydžio, tai turi būti tarsi chaotiškas išdėstymas, prie didesnių akmenų pridedami mažesni, sukuriamos tarsi salelės, tada jos jungiamos į didesnius fragmentus kol galiausiai susiformuoja vienose vietose tarsi natūralūs nuobirynai, kitose paliekami didesni išraiškingesni akcentiniai akmenys. Visi akmenys į kalnelius yra įkasami horizontaliai su nežymiu pasvirimu į kalnelį iki pusės jų dydžio, taip jie laiko kalnelio šlaitus ir tampa stabilūs“, - pataria J.

L. K. Kazlauskienė pataria dėlioti akmenis šlaite nuo apačios. „Aš pati stengiuosi nerikiuoti vienodo dydžio akmenų į vieną eilę lyg karolių. Jie turi gulėti grupėmis, nors 1/3 įsmigę į žemę - lyg čia gulėję daug metų, ant jų turėtų būti saugu atsistoti, patogu atsisėsti.

Dirvožemio Paruošimas ir Augalų Sodinimas

Tinkamai sudėliojus akmenis į tarpus reikėtų paberti žemės mišinio, kadangi įprastas dirvožemis alpinariumuose auginamiems augalams nelabai tinka. Alpinariumo gruntas turėtų būti pakankamai laidus drėgmei, bet pakankamai trąšus. Labai svarbu nepadauginti derlingos žemės, nes alpinariumas nėra gėlynas ar daržas, o kalnų imitacija, kur augalai auga palengva, neturėdami ypatingai vešlios lapijos.

Alpinariumas - tai žemės sklypas, kuriame auginami vadinamieji kalnų augalai. Tai nėra šiaip paprastas akmenų ir augalų derinys, o mažame plote atkurtas savitas kalnų peizažas su tik jam vienam būdinga augalija. Alpinariumams puikiai tinka šiek tiek atokesnė, izoliuota vieta. Ypatingai tinka vakarų ir pietvakarių šlaitai, taip pat šlaitai, esantys prie atramos sienų.

Alpinariumams geriausiai tinka šie augalai: kalninės pušys, dvižiedžiai palėpščiai, gulstieji kauleniai, kazokiniai kadagiai, alpiniai vaistučiai, šliaužiančios vaisginos, velėninės uolasėklės, aitrieji šilokai, baltosios snieguolės, Julijos raktažolės, šilinės perkūnropės, raguotosios našlaitės, alpinės liūtpėdės, pavasariniai krokai, karatiniai katilėliai, Bilberštaino glažutės, septynšakiai gencijonai, ylalapiai flioksai, melsvieji eraičinai, paprastieji čiobreliai, paprastosios aubriecijos, šiurpinės ašuotės, alpiniai astrai bei alpinės aguonos.

Dirvą reikia gerai parengti, perkasti net kelis kartus, išrinkti visų piktžolių, ypatingai varpučio, šaknis, gerai patręšti. Tęšimui naudokite superfosfatą, kalio druską, nedaug komposto arba perpuvusio mėšlo. Į dirvą papildomai reikia įmaišyti smulkaus žvyro arba smėlio.

Akmenys, kurie parenkami pagal alpinariumo aplinką ir būsimus jo augalus, neturėtų dominuoti ir užgožti gėlių arba krūmų. Vis dėlto akmenys neturėtų ir nublankti ar pasislėpti po augalų žiedais arba lapais. Be to, geriausia rinktis vienos rūšies granitus ar dolomitus, tinkamiausi - natūralūs rieduliai. Nepatartina tarp akmenų pridėlioti stiklo gabalų, kaip dažnai daroma, taip pat plytų, betono nuolaužų, dar venkite taisyklingai skaldytų dalykų bei įvairiaspalvių akmenų.

Didesniuose alpinariumuose akmenys gali būti panaudojami ir praėjimuose. Tokie takai daromi tik iš plokščių akmenų. Jei šlaitas statesnis, galima įrengti laiptuotą akmeninį takelį: šlaito apačioje dedami didesni, viršuje - mažesni akmenys.

Alpinariumai gali būti grynai kolekciniai arba kaip apželdinimo elementas. Galite sodinti į alpinariumus ir vietinius augalus. Patartina pasodinti ir kai kurių dekoratyvinių žemaūgių krūmų. Tinka spygliuočiai kadagiai, puskiparisiai, kukmedžiai, kalninės pušys, eglės, lapuočiai kauleniai, lanksvos, atvaisos, palėpščiai, rododendrai, migdolai, raugerškiai. Alpinariumą pagyvina dekoratyvinės žolės. Vertėtų sodinti melsvuosius eraičinus, šiurpines ašuotes, kiškio ašarėles.

Alpinariumui puikiai tinka svogūninės gėlės. Jau ankstyvą pavasarį gali žydėti krokai, snieguolės, sibirinės scylės, vėliau - Kaufmano tulpės, česnakai, žydrės, paprastosios margutės. Rudenį iš naujo sužydi rudeniniai krokai, rudeniniai vėlyviai.

Dauguma alpinių augalų gerai žiemoja nepridengti, tačiau esama ir tokių, kuriuos reikėtų pridengti egliškėmis, - tai stambiažiedės inkarvilėjos, eramurai, raudonžiedės žiognagės, dantytosios raktažolės. Beje, alpinariumams puikiai tiks ir nedideli upokšniai, baseinėliai, įkomponuota lietaus sodų dalis, krintantis vanduo ar bet koks vandens telkinukas.

Alpinariumas yra natūralios vietovės imitacija, todėl ir vaizdas turi būti kuo natūralesnis. Jei galite sau leisti kurti kolekcinį alpinariumą su kalnų augalais - puiku. Toks ir turėtų būti tikras alpinariumas, ne veltui jo pavadinimas kilęs nuo Alpių kalnų vardo.

Pagrindiniai Alpinariumams Tinkantys Augalai

Pasirinkite vienos rūšies akmenis: dideli skaldyti akmenys turi būti kartu skaldyto akmens žvyru. Akmenys turėtų būti vienos kilmės. Jeigu naudojate granitinius, tai nemaišykite su vietiniais rieduliais, ir pan. Spalvos gali būti panašios arba gali skirtis, tačiau akmenų kilmė turi būti ta pati. Akmenų dermė bus harmoninga, bendras vaizdas natūralesnis, neišsišokantis.

Dekoratyviniai akmenys parenkami vienos kilmės, bet skirtingų dydžių. Išnaudokite plyšius tarp akmenų. Vienos kilmės akmenys - visai nereiškia, kad vieno dydžio. Jei akmenis perkate, rinkitės mažiausiai keturių dydžių (frakcijos) akmenis, maišykite juos skirtingomis proporcijomis. Gamtoje retai kada rasime vienodo dydžio akmenukų, tad ir alpinariume keistai atrodo grandine sutupdyti vienodi akmenys.

Formuodami kalnelį su akmenimis, visų pirma sudėkite didžiuosius akmenis. Įleiskite juos į gruntą negailėdami - net jeigu tik trečdalis akmens liks kyšoti iš po žemės, nepamirškite, kad svarbiausia ne vienas akmuo, o visa jų kompozicija. Guldykite akmenis, o ne palikite juos stačius - atrodys gerokai natūraliau. Stačias akmuo ant kalnelio viršūnės - pagalvokite, ar tikrai gamtoje galėjote matyti tokį vaizdą. Geriau didžiuosius akmenis išdėti šlaituose, ar bent jau tarsi natūraliai nukritusius.

Kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė seminare apie alpinariumų įrengimą visada pabrėžia, kad akmenis šlaituose reikia įleisti šiek tiek pakrypusius į kalno vidų. Tada lietaus vanduo tekės ne tiesiai žemyn, o bus nukreipiamas link augalų šaknų, kad jos gautų pakankamai drėgmės. Dekoratyviniai akmenys nemažai įleidžiami į kalnelio vidinę pusę. O akmenų dydžio nebijokite. Jei pritrūksta minčių, kaip gražiai sudėti akmenis - ieškokite pavyzdžių gamtoje, kalnų nuotraukose.

Jei turite daugiau vietos, įrenkite akmenuotas terasas: akmenis sudėkite tam tikrais lygiais, laiptuotai. Paprastesnis ir natūraliau atrodantis būdas - akmenis dėti nevienodo dydžio grupėmis (po tris, po penkis, ir pan.). Vengiant pasikartojimo ir sudedant nevienodame aukštyje, gali būti gaunamas harmoningas natūraliai atrodantis vaizdas. Uolos imitacija - status šlaitas. Net ir stačiame šlaite plyšiuose tarp akmenų galima įterpti augalų.

Ieškodami geriausių vietų akmenims, nepamirškite, kad alpinariumą reikės prižiūrėti. Akmenis dėstykite taip, kad galėtumėte laisvai prieiti prie augalų. Didesniam alpinariume galima įrengti akmeninį takelį, skelto akmens laiptus. Taisyklė naudoti tos pačios kilmės akmenis išlieka. Alpinariumo įrengimas ir priežiūra - labai susiję. Palikite priėjimą prie augalų.

Alpinariumas sode - tai ne tik sodinukų kompozicija ant kalvos ar šlaito, dekoruota akmenimis ir žvyru, bet ir ištisas mažas ekosistemas, atspindinčias kalnų grožį. Alpinariumas yra ne tik estetiškai patrauklus, bet ir dažnai lengviau prižiūrimas nei tradicinis gėlių sodas, jei įrengiamas profesionaliai. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori ilgaamžio grožio su minimaliomis pastangomis.

Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis kuriant bet kokį kraštovaizdžio dizaino elementą, ypač alpinariumą, yra tinkamos vietos pasirinkimas. Nuo to priklausys augalų gyvybingumas ir bendras kompozicijos patrauklumas.

• Saulės apšvietimas: Dauguma alpininių augalų mėgsta saulę. Alpinariumas turėtų būti įrengtas saulėtoje vietoje, kurioje augalai galėtų gauti pakankamai šviesos, kad gerai augtų ir žydėtų.
• Vandens nutekėjimas (drenažas): Kalnų augalai natūralioje aplinkoje auga purioje, greitai džiūstančioje dirvoje. Todėl labai svarbu pasirinkti vietą, kurioje yra puikus natūralus vandens nutekėjimas. Jei dirvožemis linkęs užmirkyti, būtina įrengti papildomą drenažo sistemą, kad augalai nepersisotintų vandens ir jų šaknys nepradėtų pūti.
• Reljefas: Jei Jūsų sklypas turi natūralių šlaitų ar kalvų, tai yra idealus pagrindas alpinariumui.

Po to, kai vieta parinkta ir suderinta su mūsų kraštovaizdžio dizaineriais, prasideda alpinariumo pagrindo paruošimas.

• Dirvožemio paruošimas: Pirmiausia, reikia pašalinti velėną ir piktžoles.
• Drenažo sluoksnis: Duobės dugnas padengiamas storu žvyro, skaldos ar stambios frakcijos smėlio sluoksniu.
• Dirvožemio mišinys: Ant drenažo sluoksnio klojama speciali alpininiams augalams pritaikyta dirvožemio mišinio sluoksnis.
• Akmenų išdėstymas: Tai yra alpinariumo sielos kūrimas. Akmenys išdėstomi taip, kad sukurtų kalnų peizažą, atrodytų natūraliai ir harmoningai. Mūsų specialistai turi didelę patirtį parenkant ir komponuojant akmenis, kad jie taptų ne tik dekoratyviniu elementu, bet ir atliktų funkcines savybes - sulaikytų dirvožemį šlaituose, sukurtų mikroklimatą augalams. Dideli akmenys įkasami giliau, kad atrodytų „įaugę“ į žemę.

Teisingas augalų parinkimas yra gyvybiškai svarbus alpinariumo sėkmei ir ilgaamžiškumui. Pirmenybė teikiama mažiems, kompaktiškiems, lėtai augantiems augalams, kurie neužgoš akmenų ir kitų elementų.

• Laistymas: Nors alpininiai augalai atsparūs sausrai, sausuoju periodu juos reikia laistyti reguliariai, ypač kol jie dar jauni ir prigyja. Svarbu vengti perlaistymo.
• Tręšimas: Alpininiai augalai nereikalauja dažno tręšimo.

Alpinariumų įrengimas - tai ne tik techninis darbas, bet ir menas. Profesionaliai įrengtas alpinariumas sode taps ne tik puikiu papildomu Jūsų kiemo aplinkos elementu, bet ir vieta, kurioje galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos ramybe.

Alpinariumai mėgstami ne tik dėl savo praktiškumo. Jie - savotiška gyvosios ir negyvosios gamtos sintezė. Akmenų fone spalvos atrodo ryškesnės, švaresnės ir sodresnės, o augalai, savo gamtinėje aplinkoje atrodo natūraliai ir organiškai. Bet svarbiausia - yra kažkas neapčiuopiamo švelnaus žiedo ir monumentalaus akmens derinyje.

Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti alpinariumą nesunku. Aplinką pagyvina ir nedidelė pakiluma. Šlaitams siekiama suteikti natūralaus kalnelio formą. Toks šlaitas ne tik natūraliau atrodo, bet yra patogesnis augalams išdėstyti. Lygioje vietoje sunkiau. Reikia atsigabenti žemės, akmenų.

Pažymėtame būsimo alpinariumo plote nukasama velėna, išrenkamos piktžolių šaknys, akmenys. Jei tai yra šlaitas, galbūt verta šiek tiek pakeisti jo formą: paaukštinti ar, priešingai, nukasti šlaitelį. Lygioje vietoje, jei pakanka vietos, iškasamas baseinėlis ir supilamas kupstelis. Kai vietos mažai, pasitenkinama kupsteliu su alpinariumo fragmentais. Nuokalnėje esančiame sklype, priesmėlio dirvoje, specialaus drenažo nereikia, tik pagerinama dirva. Priemolio ar molio dirvožemyje būtinas drenažas.

Kompoziciniai akcentai - alpinariumo pagrindas daromas iš didelių lauko riedulių arba akmeninėmis sienutėmis (stačiame nuolydyje) sutvirtintų šlaitų. Akmenys turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai labiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai - išsiskiria iš visumos, ryškiau matomi. Verčiau panaudoti didesnius, stambesnius akmenis negu daug mažų.

Akmenų išdėstymas - pirmiausia alpinariumo apatinėje dalyje išdėstomi didžiausi akmenys. Pats didžiausias ir įdomiausias išrenkamas pagrindiniu. Duobutė akmeniui turi būti kiek didesnė ir platesnė už jo pagrindą. Žemės aplink gerai prispaudžiamos, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens, jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai - tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinami keli mažesni.

Akmenys sustatomi taip, kad atrodytų lyg įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3-1/2). Daugumą išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus - grupelėmis, kitus - pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau. Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis.

Didesniuose alpinariumuose įrengiami truputį vingiuojantys takeliai. Jie išklojami plokščiais akmenimis, statesnėse vietose įrengiami netaisyklingos formos akmenų laipteliai. Apatinėms pakopoms imami stambiausi, o viršutinėms - mažiausi akmenys.

Dažnai alpinariumų šlaituose formuojamos terasos. Jos atlieka ir priešerozinę funkciją, apsaugodamos dirvožemį nuo išplovimo. Terasų aukštis ir plotis priklauso nuo šlaitų statumo. Dažniausiai terasos tvirtinamos plokščių klinčių sienelėmis, kurios ir pačios gali tapti dekoratyviniais elementais.

Kad ir kokie svarbūs alpinariume būtų akmenys, dažniausiai jis kuriamas dėl gėlių. Alpinariumui tinkantys augalai, pasodinti įprastoje klomboje, tikriausiai nesudarytų įspūdžio, pasimestų tarp kitų augalų, o gal ir visai būtų išmesti į šiukšlyną. Tačiau atitinkamai pateikti, jie atskleidžia visą savo natūralų grožį. Ir atvirkščiai, tradiciniai sodo augalai alpinariume atrodo nekaip. Profesionalų nuomone, alpinariume visai netinka rožės, jurginai ir panašūs augalai.

Taip pat įvairūs krūmai, kurie neauga aukšti ir galima lengvai karpyti. Labai dažnai žmonės, savarankiškai parinkdami alpinariumo augalus, jų padaugina. Dėl to specialistė pataria: „Aukščiausiose vietose tinka žemaūgiai krūmai - lapuočiai bei spygliuočiai (tam puikiai tiks gulsčiasis ar šliaužiantysis kadagys, kalninė pušelė, juodoji eglė). Tarpuose tiks svogūninės gėlės (pavyzdžiui: krokai, vėlyviai, margutės, žydrės), kurios džiugins pavasarį, o greta - kiliminiai augalai (pavyzdžiui: aubretės, čiobreliai, karpažolės, šilropės), kurie paslėps nužydėjusias svogūnines gėles ir žydės po jų.

Pasodinus augalus, pirmą savaitę labai svarbu nepamiršti jų laistyti. Tai daryti atsargiai, kad neišsiplautų žemė. Kai augalai gerai įsišaknija, laistyti pagal poreikį, svarbu purenti, kad nesukietėtų viršutinis žemės sluoksnis. Tręšti rekomenduojama tik pavasarį.

Šis straipsnis parengtas remiantis patyrusių apželdinimo specialistų rekomendacijomis, siekiant padėti Jums sukurti nuostabų alpinariumą savo kieme.

tags: #sklypas #kalnu #augalams