Brangstant butams, vis daugiau gyventojų ima galvoti apie kitą alternatyvą - nuosavą namą. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota 16,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 26 proc. daugiau nei 2020 metais. Vieni dairosi jau pastatyto namo, kiti perka sklypą ir jame projektuoja savo būsimą būstą.
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.
Apsaugos Zonos: Kas Tai Ir Kodėl Jos Svarbios?
Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
Pagrindinės Apsaugos Zonų Rūšys
- Inžineriniams tinklams (elektra, dujos ir kt.)
- Kelių apsaugos zonos
- Gaisriniai reikalavimai
- Pakrančių apsaugos zonos
- Vandentiekio ir nuotekų sistemos
- Vietiniai gręžiniai
Architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.
Ji paaiškina, kad apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 10 metrų statyba yra negalima.
Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių.
Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Įsigiję sklypą naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, I. Pavilonės teigimu, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma.
Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis.
Net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori. Paklausta, kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas norintiems ne tik komfortiško dydžio namo, bet ir kiemo, galbūt dar garažo ir pirties pastato, architektė įvardija kelis skaičius. Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo.
Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbėtume apie tankumo rodiklius, tai 12 a sklype galima užstatyti preliminariai 300 kv. m, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv. m. Tai jau yra dideli skaičiai.
Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo. Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai. Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu.
Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Sklypų rinka iš NT eksperto lūpų
Kur Ieškoti Informacijos Apie Apsaugos Zonas?
- REGIA geoinformacinės aplinkos žemėlapis: magistralinio dujotiekio vamzdynai.
- Nekilnojamojo turto registro elektroninė priemonė SŽNS priemonė: specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
- Susisiekimo ministerija: valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžiniai bei žemės sklypų sąrašas.
Kompensacijos Už Apsaugos Zonų Apribojimus
Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kaip Kreiptis Dėl Kompensacijos?
- Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g.
- Telefono nr.: +370 5 232 9600.
- El. paštas: [email protected].
- Interneto svetainė: www.vialietuva.lt.
Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.