Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Įsivaizduokime situaciją - sklypo kampe, ten kur tvora, labai tiktų medis ar aukštas krūmas ir jūs pagaliau nusprendėte jį ten ir pasodinti. Tačiau bekasant duobę, kitapus tvoros smalsus kaimynas priekaištauja, kad negalite sodinti jo taip arti. Jūs norite atkirsti, tačiau tiksliai nežinote, ar tai tiesa, nes tuo nesidomėjote. Kokiu atstumu nuo kaimyninės ribos galite sodinti želdinius savo sklype? Šiame straipsnyje aptarsime naujausius reikalavimus, susijusius su medžių sodinimu šalia sklypo ribų Lietuvoje.
Atstumai nuo Sklypo Ribos
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
Jame teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos - planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrai.
Jeigu sklypas yra sodo bendrijoje, tuomet reikia vadovautis Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu. Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų.
- mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Medelių sodinimas Kauno gatvėje (2011.10.21)
Želdynų Įrengimo ir Želdinių Veisimo Taisyklės
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Taisyklėse vartojamos sąvokos:
- gyvatvorė - tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta;
- kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Reikalavimai Įrengiant Viešuosius Želdynus
Įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius viešosiose erdvėse, privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Sodmenų kokybės reikalavimų 4.4 ir 4.5 papunkčiuose nurodyti reikalavimai lapuočiams ir spygliuočiams medžiams netaikomi sodinant želdinius valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje visuomeninių akcijų, talkų metu, kai želdinių sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybės vykdomąja institucija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, želdinių sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Medžių ir Krūmų Veisimo Sąlygos
Medžiai ir krūmai veisiami:
- laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius;
- nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
- nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
- nuo pastatų sienų (išskyrus 5.2 papunktyje nurodytą atvejį) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu;
- nuo pastatų sienų (išskyrus 5.3 papunktyje nurodytą atvejį) krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu;
- nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
- nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu;
- nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu;
- norint valstybinėje žemėje veisti želdinius šalia privataus gyvenamojo pastato nesilaikant 5.2-5.5 papunkčiuose nurodytų minimalių želdinių veisimo atstumų, želdiniai gali būti veisiami, jei gautas šio pastato savininko (ar bendraturčių) ar valdytojo sutikimas raštu (išskyrus, kai želdinius veisia statinio savininkas (ar bendraturčiai) ar valdytojas);
- lianos, pasodintos priede nurodytu atstumu, ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių gali būti veisiamos, jei gautas šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas raštu;
- Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu.
Sodinant gatvės želdinius vietoje augusių, netaikomas reikalavimas laikytis atstumų, nurodytų 5.6-5.8 papunkčiuose, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams arba sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.
Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
Draudimai Veisiant Medžius ir Krūmus
Medžius ir krūmus draudžiama veisti:
- vietose, kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas draudimas sodinti želdinius;
- valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Sodinant želdinius viešosiose erdvėse nepralaidžioje orui ir vandeniui vietoje arba pertvarkant dangą prie augančių medžių, būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5x1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias, ar ne mažesnes kaip 2 m2 ploto kitos formos aikšteles. Pertvarkant dangą po medžiais, kurių skersmuo dangos lygyje didesnis kaip 0,5 m, aikštelės kraštas turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno. Aikšteles galima užberti ne storesniu kaip 3-5 cm storio akmenėlių ar skaldos sluoksniu arba uždengti grotelėmis.
Viešosiose erdvėse įveisiant gyvatvores, medžiai ar krūmai sodinami taip:
- žemoms (iki 0,6-1 m aukščio) gyvatvorėms parenkami žemaūgiai krūmai ir sodinami kas 20‑25 cm;
- vidutinio (iki 1,1-2 m) aukščio gyvatvorėms želdiniai sodinami kas 30-40 cm;
- aukštesnėms kaip 2 m gyvatvorėms želdiniai sodinami kas 50-70 cm;
- dviejų ar trijų eilių gyvatvorės sodinamos šachmatų tvarka.
Mažiausi Leistini Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu:
| Eil. Nr. | Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|---|
| 1. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | šiaurinė pusė (tarp 315o ir 45o) | 5 |
| kitos pusės | 3 | ||
| 2. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | iš visų pusių | 2 |
| 3. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | iš visų pusių | 1 |
| 4. | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | šiaurinė pusė (tarp 315o ir 45o) | 1 |
| 5. | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| 6. | lianos | iš visų pusių | 0,5 |
Atsakomybė Už Taisyklių Pažeidimus
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Klaidingai Įregistruoti Miško Plotai
Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. Įregistruotas miško plotas turi reikšmingą įtaką sklypo naudojimo galimybėms bei gali lemti žemės sklypo vystymo galimybes ar jo vertę. Todėl bet kokie inventorizacijos procesai turi būti atlikti teisingai.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos, ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Tai reiškia, kad jei žemės sklype esantis miško plotas ir pavieniai medžiai neatitinka minėtų kriterijų bei minimalaus miško ploto reikalavimo (kai miškas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas apaugęs medžiais), teritorija negali būti laikoma mišku.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nekilnojamojo turto savininkai turi teisę ginti savo interesus ir reikalauti, kad būtų tikslinami klaidingai įregistruoti miško plotai. Valstybinė miškų tarnyba, kaip atsakinga institucija, turi užtikrinti, kad būtų registruota tiksli ir teisinga informacija.
Vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 30 ir 33 p. Teismai yra suformavę praktiką, susijusią su miško žemės registravimu ir žemės savininkų teisių gynimu. Viena iš tokių bylų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) administracinė byla Nr. eA-490-502/2023.
Šioje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ištaisyti 2009-2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas. Teismas 2023-05-24 nutartyje akcentavo, kad pareiškėjų ginčijamo sprendimo turinys patvirtino, jog Valstybinė miškų tarnyba nevertino kartu su prašymu tikslinti duomenis pateiktų dokumentų, t. y. įrodymų, kad žemės sklype miško nėra.
Apibendrinant, jei miško žemės plotas yra įregistruotas remiantis nepagrįstais ar klaidingais inventorizacijos duomenimis, tai gali lemti neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimą. Imantis šių veiksmų, žemės savininkai gali užtikrinti savo teisių apsaugą ir išvengti nesusipratimų, susijusių su žemės sklypo naudojimo galimybėmis. Tai itin svarbu tiek žemės ūkio, tiek statybų ar kitų planuojamų veiklų kontekste.
tags: #sklypo #medziai #pazeidzia #naujus #reikalavimus