Sklypo registriniai numeriai: ką jie reiškia Zervynų kaimui?

Zervynų kaimas, įsikūręs vaizdingame Ūlos upės slėnyje, yra unikalus kultūros paveldo objektas, saugomas Dzūkijos nacionaliniame parke. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia sklypo registriniai numeriai šiam kaimui, kokie paveldosaugos reikalavimai jam taikomi ir kaip saugoma jo autentiška aplinka.

Zervynų kaimo gyvenvietės (10305) apskaitos dokumentai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aklas Nr. Zervynų kaimo gyvenvietė įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 10305), dalis objektų įtraukti kaip vertybės sudėtinės dalys.

Svarbu suprasti, kad Zervynų kaimo gyvenvietės teritorijos ribos apima ne tik užstatytas teritorijas, bet ir kapines, dalį laukų bei tarp užstatytų teritorijų įsiterpusius laukus ir miškus.

Čia rasite Valento Tamulevičiaus, Tomo Tamulevičiaus, Jono Tamulionio, Tamošiaus Tamulevičiaus sodybas ir kitus kultūrai reikšmingus objektus.

Pavyzdžiui:

• Valento Tamulevičiaus sodyba, svirnas (AtR153, 1a)
• Valento Tamulevičiaus sodyba, kluonas (AtR153, 1b)
• Tomo Tamulevičiaus sodyba, svirnas (AtR153, 2a)
• Tomo Tamulevičiaus sodyba, tvartas (AtR153, 2b)
• Jono Tamulionio sodyba, namas (AtR153, 3a)

...ir t.t.

Zervynų kaimo istorija ir vertingosios savybės

Nagrinėjama teritorija - istorijos eigoje susidaręs tradicinis kaimas, su savo struktūra, architektūrine raiška, etnokultūrine tradicija. Pirmosios gyvenvietės vietovėje kūrėsi jau senajame akmens amžiuje (apie X tūkst.pr.Kr.), tačiau Zervynų kaimo istorija, manoma, prasidėjo apie XIII a. į aptariamą teritoriją atsikėlus jotvingiams (su šia baltų gentimi siejama kaimo vardo etimologija). Dabartinėje vietoje kaimas įsikūrė XVIII a.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Zervynos paminėtos 1742 m. Merkinės bažnyčios metrikų knygose. Zervynų kaimo gyvenvietė - tipiškas XIX a. pab. - XX a. pr. Dzūkijos kaimas (plano pagrindas susidaręs dar XVIII a.), iki XXI-ojo amžiaus išsaugojęs savo autentišką urbanistinę struktūrą, tradicinę medinę architektūrą, išraiškingus mažosios architektūros elementus - kryžius.

Vertingas ir raiškus gamtovaizdis - Ūlos upės vingis. Pavilnio upelis, pakrančių šlaitai, augalija, ne tik lėmė kaimo struktūrą, bet ir dabar laikytinas lygiaverčiu saugotinu dėmeniu ir traukos objektu. Kaimo planas klostėsi savaimingai, gana siaurame statybai tinkamame ruože tarp Ūlos ir kalvų. Dėl savitų gamtinių sąlygų (Ūlos upės, jos vagos sąlygoto reljefo, statybai tinkamų žemės plotų trūkumo) čia neįgyvendintos valakų reformos nuostatos.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą objekto vertingosios savybės yra XIX a. pab.-XX a. pr. grupinio, gatvinio kaimo gyvenvietės plano struktūra, panoramos, perspektyvos, tradiciniai mediniai pastatai, kryžiai, dreviniai aviliai, reljefas, gamtos paminklai - ąžuolas ir drevinė pušis.

Lyginant dabartinius duomenis su prof. K.Šešelgio vadovautos ekspedicijos ir PR1 regeneracijos projekto metu parengtomis esamos būklės duomenų fiksacijomis, būklė vertintina kaip pablogėjusi. Kaimo vertė nyksta dėl dviejų priežasčių: irstant, griūvant seniems pastatams bei statant naujus, šiuolaikinius pastatus, svetimus kaimo senajai architektūrai.

Ypač daugėja neprižiūrimų pastatų, dalis jų palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis jau sunykę (daugiausia sunykusių ar baigiančių sunykti pastatų sodybų Nr. 28-29 grupėje. Tradicinės medinės architektūros pastatai neretai savavališkai remontuojami, rekonstruojami, pritaikomi šiuolaikinėms dabartinių savininkų reikmėms, pažeidžiant vertingąsias savybes: ne visada parenkamos autentiškos medžiagos, jų apdirbimo būdai ir/ar korektiški spalviniai sprendimai.

Dauguma pastatų statyti XIX a. pab. - XX a. pr. - Tradicinės architektūros pastatų pamatai - medinės trinkos, nuo XX a. - Sienos ręstos iš pušinių rąstų (pirkioms ir svirnams dažniausiai iš aptašytų ar apipjautų, ūkiniams pastatams iš apvalių, nužievintų), Kluonų rąstų vainikai - be sąlaidų, kitų pastatų dažniausiai turi apvalias išdrožas rąstų apačioje.

Be pastatų kaimui būdingi išraiškingi mažosios architektūros elementai - kryžiai, šuliniai su stogeliais, aviliai. Šuliniai kaime pradėjo plisti nuo 1930m., svirtinių šulinių nebuvo. Kaime yra buvusi kalvė, karčema su ratine (prie kelio į Varėną).

Teritorijos ribos ir apsaugos zonos

Dabartinė vertybės teritorija, nustatyta Zervynų kaimo gyvenvietės akte Nr. KPD-RM-263. patvirtintame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje 2007 02 28 dalinai nesutampa su kadastrinėmis sklypų ribomis.

Esamas Zervynų kaimo gyvenvietės vertybės teritorijos plotas - 30,33 ha. Zervynų kaimo gyvenvietė yra Dzūkijos nacionalinio parko ir Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486) p. 2.

Atsižvelgiant į nurodytą priklausomybę, vertybės teritorijoje galioja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo dokumentai Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta 1997 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 419) ir Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas 2002 m. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.

Dzūkijos nacionalinio parko žemėlapis

Paveldosaugos reikalavimai

Pagal Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorija priskiriama konservacinio prioriteto zonai. Norint pakeisti specialiojo plano nustatytus reglamentus, būtina rengti sodybų grupės specialųjį planą.

Bendra pastaba visoms teritorijoms: papildomos informacijos apie sunykusius Zervynų kaimo pastatus, statinius, mažąją architektūrą rekomenduojama ieškoti Paminklų konservavimo instituto 1981 m.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertybės teritorijoje galioja Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas 2002-08-10 ir Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema.

Pastatų klasifikacija

Kaimo pastatai klasifikuojami pagal prof. K. Šešelgio pateiktą schemą. Plačiau žiūr. red. K.Šešelgis. Lietuviu liaudies architektūros paminklai I. Zervynų kaimas, Vilnius, 1974, p.

• Pirkios: Senesnio tipo pirkios dviejų galų, simetriškos kompozicijos, skersinėmis sienomis padalintos į tris erdves - priemenę ir kamarą centre, gyvenamąsias erdves - galuose.
• Svirnai: Statyti iš rąstų, dažniausiai nedideli (dėl negausių ten laikytų atsargu), dvišlaičiais stogais, dengtais šiaudais ar malksnomis.
• Tvartai: Ištęsto keturkampio plano, siauri, suręsti iš apvalių sienojų, su patalpomis skirtingų rūšių gyvuliams laikyti.
• Kluonai: Yra dviejų tipų. Pirmieji - su šoniniu įvažiavimu, dvišlaičiu stogu, siauru ilgu ręstiniu korpusu. Antrieji vėlyvesni, su galiniu įvažiavimu, proporcingai didesniu stogu, viduje visada dalinami į du aukštus.
• Pirtys: Dažniausiai statytos iš senų rąstų, priešpirčiai galėjo būti lentiniai. Dažnai pirtis bendra kelioms sodyboms.

Tradicinė Zervynų kaimo architektūra

Svarbūs dokumentai ir įsakymai

• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio mėn. 6 d. įsakymu Nr.
• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. Į-351 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr.
• KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-07-28 įsakymo Nr.
• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, remdamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. 1-259.
• 2005-09-23 įsakymu Nr. Į-407.
• 2005-10-24 įsakymu Nr. Į-456 priėmė Zervynų kaimo gyvenvietės aktą Nr. KPD-RM-263.
• 2006-07-28 KPD priimtas įsakymas Nr.
• 2007-02-28 patikslinti registriniai vertybės duomenys.

Šie dokumentai ir įsakymai reglamentuoja Zervynų kaimo paveldosaugą ir nustato reikalavimus teritorijos tvarkymui.

tags: #sklypo #registriniai #numeriai