Sklypo Reljefo Formavimo Būdai: Teisiniai ir Praktiniai Aspektai Lietuvoje

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sulaukia nemažai gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose vykdomų reljefo keitimo darbų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo aukščių projektavimo reikalavimus, atsižvelgiant į teisės aktus ir praktinius aspektus.

Aukščių Skirtumai Tarp Gretimų Sklypų

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Tačiau, statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą.

Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.

Jis turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Kai sklypo reljefo nuolydis yra didesnis už didžiausią leistiną, kuris yra 12 proc., jį reikia sumažinti atitinkamai pertvarkant reljefą - paaukštinant, pažeminant, išlyginant paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.

Atraminės Sienelės: Kada Jos Būtinos?

Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad: kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taigi, atraminių sienelių statyba reikalauja kruopštaus planavimo ir kaimynų sutarimo.

Paviršinių Nuotekų Tvarkymas

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Želdinių Sodinimo Reikalavimai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.

Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Ginčų Sprendimas

Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams.

Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos

Projektuojant pastatus yra svarbus geodezininko vaidmuo, kuris prieš nustatant statinio vietą sklype, projektuojant sklypo aukščius, atlieka sklypo topografinius matavimus.

Dažna bėda tame, kad užsakovai nežino, nori kuo pigiau gauti topografinį planą, o geodezininkams nelabai įdomu, kam tas topografinis planas bus skirtas ir apmatuoja sklypą ir nei centimetro už sklypo ribos arba per mažai, reikia kas kartą priminti geodezininkams, kam reikalinga topo nuotrauka, kad reikia apimti kelią, už kelio esančio sklypo dalį bent 5m, gretimybių sklypus bent 5-7m, jei yra statinių gretimuose sklypuose, tuomet ir tų namų cokolinį aukštį pamatuoti...

Kai šių duomenų projektuotojas topografiniame plane neranda, informuoja apie tai užsakovą, kuris turėtų mokėti iš naujo geodezininkams už praplėstą topografinį planą. 9 iš 10 to daryti nenori, nes taupo €.

Taip ir gaunasi, kad projektuotojas nemato gretimybių aukščių, todėl negali tiksliai nustatyti, kuriame aukštyje reikia suprojektuoti pastatą.

Vėliau, statybos eigoje, statybos vadovas, geodezininkas ir užsakovas turėtų įvertinti projekte nustatytą pastato aukštį (nulinę altitudę) ir jei reikia, koreguoti ją statybos eigoje prieš įrengiant pamatus pagal tai, ką mato realybėje.

Esant situacijai, kai kaimynai pasistatė savo namų cokolius aukščiau ir žada supilti gruntą virš jūsų lygio, reikėtų siekti bendro sutarimo ir spręsti problemą kartu.

Galima įrengti bordiūrus palei tvoros liniją, tačiau dėl atlyginimo už darbus reikėtų tartis su kaimynais.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį formuojant sklypo reljefą:

• Maksimalus sklypo nuolydis - 12 proc.
• Paviršinės nuotekos negali patekti į gretimus sklypus.
• Atraminės sienelės statomos laikantis atstumų ir aukščių reikalavimų, suderinus su kaimynais.
• Želdiniai sodinami laikantis atstumų iki kaimyninių sklypų ribų.
• Būtina gauti statybos leidimus, jei to reikalauja teisės aktai.

Laikantis šių reikalavimų, galima išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti saugų bei patogų naudojimąsi savo žemės sklypu.

tags: #sklypo #reljefo #formavimas