Sklypo Ribų Pažymėjimas: Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu

Suprantama, jog riboženklių paskirtis yra žymėti sklypų ribas, kad būtų galima išvengti nesusipratimų, nesutarimų su kaimynais bei žemės naudojimo pažeidimų. Deja, ne visi sklypai turi reikalingus riboženklius, todėl jų atstatymas yra svarbi sklypo žymėjimo proceso dalis.

Riboženklių atstatymą turėtų inicijuoti pats sklypo savininkas. To dažnai prireikia norint pirkti, parduoti, padalinti ar patikslinti žemės sklypo ribas.

Riboženklių Atstatymas: Kas Reikalinga?

Iš esmės, norint atstatyti riboženklius tereikia pateikti asmens dokumentą ir turimo žemės sklypo registracijos pažymėjimą. Visu kitu pasirūpina matininkai-geodezininkai, kuriems ribų ženklinimas ir dokumentų rinkimas yra kasdienis darbas.

Sklypo Ribų Žymėjimas (Patikrinimas)

Sklypo ribų žymėjimas (patikrinimas) - tai paslauga, kurios metu nustatoma, ar žemės sklypo riboženkliai vietovėje atitinka kadastrinių matavimų duomenis ir koordinates (LKS-94). Patikrinimas svarbus prieš perkant sklypą, siekiant išvengti ribų klaidų, netikslumų ar ginčų su kaimynais.

Prieš įsigyjant žemės sklypą, kuriam jau atlikti tikslieji matavimai, rekomenduojame patikrinti ar vietovėje esantys riboženkliai atitinka kadastrinių matavimų plane, esančią informaciją/situaciją ir LKS-94 koordinates. Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypo ribos yra netiksliai paženklintos vietovėje arba tiesiog riboženkliai piktavališkai perstatyti. Dėl šios priežasties, ateityje gali kilti nesusipratimų, pavyzdžiui, dėl nevietoje aptvertos tvoros ar įrengto įvažiavimo į sklypą.

Ar be matininko galima patikrinti sklypo ribas?

Trumpas atsakymas taip, galite pasitikrinti ribų ilgius, jeigu sklypo konfigūracija paprasta - tarkime 4 taškai ir vietovė yra lygi, t.y. neturi ženklių reljefo peraukštėjimų, vandens telkinių ar kitų objektų, apsunkinančių tiesioginį matomumą tarp riboženklių. Tuomet imate matavimo juostą (ruletę) ir matuojate atstumus tarp riboženklių. Šie atstumai turi sutapti su žemės sklypo plane nurodytais atstumais.

Pažymetina, kad matavimo juosta turi būti ne trumpesnė negu ilgiausia sklypo kraštinė, t.y. jeigu ilgiausia kraštinė yra 40 metrų, tuomet reikės 40+ metrų ilgio matavimo juostos.

Jeigu sklypo konfigūraciją sudėtinga, ribos turi daug posūkio taškų, kraštinės ilgos ar tiesiog perkamas žemės sklypas yra brangus, rekomenduojame kreiptis pas mus - mes ne tik patikrinsime riboženklių koordinates vietovėje, bet ir įvertinsime turimus dokumentus dėl kitų galimų klaidų ar neatitikimų.

Riboženklių Atstatymas: Kaip Tai Vyksta?

Pirmasis žingsnis riboženklių atstatymui yra patikrinti, ar žemės sklypo rodmenys yra įvesti LKS 94 koordinačių sistemoje. Jei duomenys suvesti, tuomet galima pradėti riboženklių atstatymo darbus. Jei jų sistemoje nėra, sklypas visų pirma reikalaus kadastrinių matavimų atlikimo.

Kiekvienas sklypas yra unikalus, todėl darbų kaina taip pat yra skaičiuojama individualiai.

Kodėl Rinktis Profesionalus?

• Patogu: Riboženklių atstatymas jums garantuotai suteiks ilgalaikę naudą ir leis išvengti bet kokių nesusipratimų dėl sklypo ribų neapibrėžtumo ateityje.
• Paprasta: Mes vadovaujamės principu, jog efektyvu yra tai, kas yra paprasta. Neapipiname riboženklių atstatymo procedūrų sudėtingomis kalbomis ir viską atliekame aiškiai bei pagal iš anksto sutartą ir numatytą planą.
• Greita: Mūsų teikiamos žemėtvarkos ir sklypų žymėjimo paslaugos yra itin greitos ir operatyvios. Darbus vykdome pagal susitarimą ir visada laikomės duoto žodžio.
• Kokybiška: Pasinaudodami mūsų specialistų patirtimi užtikrinsite, jog jūsų sklypo ribos bus paženklintos laikantis visų reikalavimų, o darbai bus atlikti kokybiškai.

Kiek kainuoja sklypo ribų patikrinimas?

Sklypo ribų patikrinimas kainuoja tiek pat, kiek ir sklypo ribų žymėjimas.

Taip pat vykdome žemėtvarkos projektų rengimo darbus ir teikiame kadastrinių matavimų bei geodezijos paslaugas. Rūpinamės, kad jūs gautumėte viską vienoje vietoje, todėl siūlome plataus spektro geodezijos paslaugas.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį).

Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą. Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos. Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Prieš pradedant vykdyti pastatų, statinių arba inžinerinių tinklų statybą, geodezininkas atlieka statomų objektų nužymėjimą (pažymėjimą) vietovėje. Po atlikto statomų inžinerinių statinių nužymėjimo vietovėje pagal geodezininko ir užsakovo susitarimą gali būti surašomas nužymėjimo aktas ir sudaroma nužymėjimo schema, kurią pasirašo kvalifikuotas geodezininkas ir perduoda užsakovui. Taip pat geodezininkas pagal susitarimą su užsakovu pasirašo statybos žurnale.

Nužymėjimo akte trumpai aprašoma kas buvo nužymėta ir kokiu projektu vadovaujantis atliktas statomų inžinerinių tinklų nužymėjimas. Žemės sklypo ribų nužymėjimai atliekami centimetrų tikslumu, inžinerinių statinių nužymėjimai milimetrų tikslumu.

Kad geodezininkas galėtų atlikti žemės sklypo ribų nužymėjimą vietovėje, užsakovas turi pateikti įregistruotą VĮ Registrų centre žemės sklypo kadastrinių matavimų planą su koordinatėmis.

Naujai statomų inžinerinių statinių nužymėjimas reikalingas tam, kad statybos metu būtų laikomasi statybos projekte suprojektuotų sprendinių ir nebūtų nukrypstama nuo projekto.

Pvz. žemės sklypo savininkas nusiperka žemės sklypą statyti namui. Sklypas randasi naujai formuojamame gyvenamųjų namų kvartale. Aplinkui kol kas plyti tik laukai.

Kad žemės sklypo savininkas žinotų ir galėtų parodyti statybininkams kur yra jo sklypo ribos bei kur turėtų būti pastatytas jo namas, pasisamdo geodezininką, kad atstatytų ( patikslintų ) sklypo ribas bei atliktų namo nužymėjimą ir kitų aktualių charakteringų taškų nužymėjimą t.y. iš brėžinio projektinius sprendinius perkeltų į vietovę ( pvz. Vėliau pagal nužymėjimą yra vykdomi įvairūs statybos darbai, o juos pabaigus yra kontroliuojama ar nėra nukrypimo nuo projekte suprojektuotų sprendinių.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, kai žemės sklypas yra aptveriamas tvora tiksliai nežinant sklypo ribų. Yra buvę nutikimų, kai statydami namus statybininkai arba žemės sklypo savininkas nepasidarė prieš statybos darbus namo nužymėjimo ir neįsitikinę kur yra tikslios sklypo ribos, vėliau kai namas buvo pastatytas paaiškėjo, kad pastatytas ne tame sklype arba puse namo pastatytą vienoje sklypo pusėje o kita pusė kitoje sklypo pusėje.

tags: #sklypo #ribos #pazymejimas