Žemės sklypo ribų nustatymas yra svarbus procesas, užtikrinantis aiškumą ir teisinį pagrindą naudojant žemę. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kodėl reikalingas riboženklių atstatymas, kokie dokumentai reikalingi ir kaip atliekami geodeziniai matavimai.
Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai ir Geodeziniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai, liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.
Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.
Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą. Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.
Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.
Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.
Koordinačių Sistemos Reikalavimai
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje.
Kada Reikalingas Riboženklių Atstatymas ir Projektinių Sprendinių Nužymėjimas?
- Prieš statant pastatus, statinius ar tvoras.
- Norint pasitikrinti faktinį žemės naudojimą su turimais dokumentais.
Profesionaliai, su tam skirta geodezine įranga, galime atstatyti sunaikintus riboženklius (nužymėti sklypo ribas) arba nužymėti projektinius sprendinius (suprojektuotus pastatus, tvoras, inžinerines komunikacijas). Be geodezinių prietaisų tai padaryti yra neįmanoma, todėl bandymai tai padaryti mėgėjiškai gali kur kas daugiau kainuoti nei geodezininko paslaugos.
Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas, rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpintai vadinamas toponuotrauka.
Riboženklių Atstatymo (Sklypo Ribų Atstatymo) Dokumentai
- Sklypo kadastrinis arba unikalus Nr.
- Kadastrinių matavimų planas LKS 94 sistemoje.
Projektinių Sprendinių Nužymėjimui Reikalingi Dokumentai
- Pastato, statinio, inžinerinių komunikacijų projektas LKS 94 koordinačių sistemoje.
Įtakos turi sklypo užstatymas, jame esančių želdinių kiekis, atstumas iki objekto, atstatomų riboženklių kiekis.
Sklypo Padalijimas
Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus arba atidalijama iš bendrosios nuosavybės.
Teisinis Reglamentavimas
Pagal įstatymus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Riboženklių atstatymą (nužymėjimą) atliekame su mūsų arba jūsų riboženkliais. Sklypo riboženklių atstatymas galimas tik sklypams, kuriems atlikti kadastriniai matavimai LKS 94 koordinačių sistemoje ir yra nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės, kitu atveju turi būti atliekami sklypo kadastriniai matavimai.
Žemės Sklypo Kadastro Duomenų Keitimas
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Butų Kadastriniai Matavimai
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas. Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.
Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo Namų Kadastriniai Matavimai
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.
Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Žemės Sklypo Ploto ir Ribų Neatitikimai
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius).
Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau kyla neaiškumų, kas turėtų atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento patikslinimą, kai atliekami privataus žemės sklypo kadastriniai matavimai, manytina, kad tais atvejais, kai kadastro vietovėje šiuo metu darbus vykdo asmuo, rengęs tikslintiną žemės reformos žemėtvarkos projektą, t. y.
Kyla klausimų? Norite pasikonsultuoti? Ar tiesiog išgirsti protingą patarimą?