Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su žemės sklypais, esančiais aplink jų namus.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia suformuotas žemės sklypas prie daugiabučio, kokias teises ir pareigas įgyja gyventojai, ir kokios galimybės atsiveria tvarkant bei prižiūrint šią teritoriją.
Daugiabučio namo gyventojai (daugiabučio namo savininkų bendrija) turi teisę pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį tik tuomet, kai prie daugiabučio namo yra suformuojamas/priskiriamas žemės sklypas.
Žemės sklypo suformavimas: kodėl tai svarbu?
Suformavus žemės sklypą aplink daugiabutį, galima ne tik užkirsti kelią ateities statyboms, bet ir turėti teisę spręsti jūsų namui būtinus dalykus: parkavimas, vaikų žaidimo aikštelės, takai.
Suformavus sklypą, bendrija turėtų sudaryti su nacionaline žemės tarnyba: panaudos sutartį, nuomos sutartį arba išpirkti sklypą.
Kai sklypas turi nuomininkus, turi panaudos sutartį arba yra išpirktas, tai tikrai nebus jokių statybų šiame sklype be bendrijos/gyventojų pritarimo.
Turėsite galimybę rengti teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), su galimybe numatyti/spręsti parkavimo problemas, takus, želdinius ir t.t.
Sklypą apie daugiabutį namą suformuoti ir apmatuoti Jums padės matininkai.
Savininkų teisės ir pareigos
Žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnyje, o žemės sklypo savininko teisių turinys - Civilinio kodekso 4.40 straipsnyje.
Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
Tikėtasi, kad, atsakydama į oficialų paklausimą, savivaldybės administracija paaiškins bent jau kokiuose Civilinio kodekso punktuose tokios teisės ir pareigos yra apibrėžtos, tačiau daugiabučių gyventojams, kurie panorės tapti teisėtais žemės sklypų savininkais, buvo palikta galimybė patiems visa tai išsiaiškinti.
Teritorijos priežiūra ir ribos
Turėti aiškiai apibrėžtas teritorijos ribas, už kurios priežiūrą ir tvarkymą atsako daugiabučio namo gyventojai (daugiabučio namo savininkų bendrija ar administratorius).
Rokiškio pavyzdys: daugiau aiškumo ir galimybių
Maždaug prieš mėnesį Rokiškio rajono savivaldybė pasidžiaugė atlikusi didžiulį darbą: užbaigti formuoti žemės sklypai prie miesto daugiabučių.
Anot savivaldybės atstovų, dabar turėtų atsirasti daugiau aiškumo - kam priklauso teritorija, kas turi ją prižiūrėti.
Lygiai taip pat - „atrišamos“ rankos daugiabučių gyventojams, jiems priklausančioje teritorijoje, daryti beveik viską, ką sugalvos ir susitars...
Panašu, kad rokiškėnai nori gražintis daugiabučių prieigas, nes gyventojus atstovaujančių bendrijų pirmininkai ir namų administratoriai dėl žemės nuomos į savivaldybę jau kreipiasi.
Rokiškio Savivaldybės atsakymai į klausimus
- Kada buvo pradėti daugiabučių namų sklypų formavimo darbai? Rokiškio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų sklypų planai pradėti rengti 2019 m. Pagal detaliuosius planus yra suprojektuotas 161 sklypas. Dar yra likęs vienas-kitas daugiabutis, kurie stovi atskirai, ne kvartaluose. Jiems sklypai bus projektuojami atskirai.
- Kodėl apskritai kilo toks poreikis? Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, kaip vieną iš priežasčių, įvardijo kildavusias diskusijas, dėl aplinkos priežiūros. Suformuotame žemės sklype gyventojai savo iniciatyva gali rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo infrastruktūra, gerove, įgyja statytojo teisę sklype.
Ką galima ir ko negalima daryti?
Taip, galės formuoti ir poilsio zonas, ir žaliąsias erdves, statytis pavėsines ar šašlykines, malkines, kuriems yra poreikis, įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles.
Žinoma, yra ir ko negalima, pavyzdžiui, statyti gamybinės veiklos pastatų, sandėlių ir pan.
Visos gairės nustatytos detaliaisiais planais, nustatyti servitutai, sklypo užstatymo ribos ir reglamentai.
Sklypai nevienodi, namai stovi skirtingose vietose, todėl kiekvienu atveju dėl užsitvėrimo reikės derinti pagal planą - jeigu yra servitutiniai keliai, bendrieji praėjimai, tokios vietos negalės būti užtvertos, galės būti aptvertos tik tos teritorijos, kuriose nėra bendrų praėjimų.
Žemės nuomos mokestis
Teigiama, kad daugiabučių gyventojai mokės žemės mokestį, proporcingą savo turimam gyvenamojo ploto dydžiui.
Bus skaičiuojamas vienas mokestis, proporcingas turimam gyvenamojo ploto dydžiui. Visiškai nesvarbu, kiek savininkų yra tam bute, nuo to mokestis nepadidės.
Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo žemės sklypo vertės proporcingai išnuomoto žemės sklypo daliai.
Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.
Žemės nuomos mokesčio apmokėjimas
Žemės nuomos mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą.
Bendrijos teisės ir pareigos
Namas yra uždarame kieme, suformuotas vienas žemės sklypas. Yra įsteigta bendrija, kurioje dalis savininkų turi išsipirkę ir žemės sklypą, kita dalis nuomoja žemę. Žemė yra bendroje nuosavybėje, neatidalinta.
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.
Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais.
Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti pažymėta, kad tuo objektu naudojasi ir kitų pastatų savininkai ir pan.
Į šį aprašą atsižvelgiama organizuojant bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir renkant įnašus jiems prižiūrėti.
Bendrojo naudojimo žemės sklypas (bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas) pagal Bendrijų įstatymą.
Šis straipsnis suteikia pagrindinę informaciją apie žemės sklypus prie daugiabučių namų, jų valdymą ir priežiūrą. Sklypą apie daugiabutį namą suformuoti ir apmatuoti Jums padės matininkai. Suformavus žemės sklypą aplink daugiabutį galima ne tik užkirsti kelią ateities statyboms, bet ir turėti teisę spręsti jūsų namui būtinus dalykus: parkavimas, vaikų žaidimo aikštelės, takai. Suformavus sklypą, bendrija turėtų sudaryti su nacionaline žemės tarnyba: panaudos sutartį, nuomos sutartį arba išpirkti sklypą. Kai sklypas turi nuomininkus, turi panaudos sutartį arba yra išpirktas, tai tikrai nebus jokių statybų šiame sklype be bendrijos/gyventojų pritarimo. Turėsite galimybę rengti teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), su galimybe numatyti/spręsti parkavimo problemas, takus, želdinius ir t.t.
Kaimynijų programa Vilniuje
Savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa - atnaujinti savo kiemą, kvartalą, paversti jį vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. Kaimynija - tai erdviškai susijusių daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, gyventojų bendruomenė.
Pasak Žirmūnų seniūnės Onos Soncuvienės, gyventojai gali pateikti paraišką ir tikėtis finansavimo. Savivaldybė skiria net 100 mln. eurų tam, kad paverstų kiemus patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Pavyzdžiui, jeigu jeigu žmogaus kaimynijos plotas 10 000 kv. m., jis gali gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.
Dalyvavimas Kaimynijų programoje, pasak E. Vilūnaitės-Stankevičienės, yra visų gyventojų sutarimas.
Kiekvienas iš namų, kurie priklauso Kaimynijai, turėtų pritarti tokiam sprendimui. Paskui gyventojai turi suformuoti žemės sklypą ir, kaip tvirtina „Atnaujinkime miestą“ atstovė, nors ši procedūra yra ilga, jos esmė tokia, kad žmonės kreipiasi į savivaldybę dėl naujo žemės sklypo suformavimo, paskui žemės sklypo nuomos. Tolesnis veiksmas - dalyvauti Kaimynijų programoje, gauti paramą bei prisidėti savo lėšomis.
Gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta Žirmūnų gyvenamoji aplinka. Šiais metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad 93 % gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra - žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas.
Nors BETA (Būsto energijos taupymo agentūros) tyrimas parodė, kad 51 % dalyvavusiųjų mano, jog gyvenimo kokybę pagerintų tvarkinga asfalto danga kiemuose, sutvarkyti šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Tam įgyvendinti reikia, kad prie daugiabučių namų būtų suformuoti žemės sklypai ir tokiu būdu daugiabučio namo bendrija ar administratorius prisiimtų atsakomybę už šio sklypo tvarkymą.
Reikalinga kiekvieno iniciatyva
Norint suformuoti sklypą, dalyvauti kvartalinėje renovacijoje ir kurti kaimyniją, reikia daugiabučių gyventojų pritarimo.
Kadangi dauguma namų administratorių yra pasyvūs šiais klausimais, patys gyventojai turi organizuoti balsavimą.
Yra du būdai tapti namo šeimininkais - arba kurti namų bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį.
Pasak R. Samuilevičiaus, bendrijos įkūrimas - sunkus uždavinys, nes gyventojai yra pasyvūs. Jeigu ir pavyksta motyvuoti gyventojus, tai sunku tapti bendrijos pirmininku ir asmeniškai prisiimti atsakomybę už namo priežiūrą.
Toliau namo gyventojai patys savarankiškai sprendžia ir įgyvendina sklypo formavimą, dalyvavimo kvartalinėje renovacijoje ar kaimynijos su gretimais namais kūrimo klausimus.
Obuoliai – vitaminai, skaidulos ir gydomosios savybės
tags: #sklypu #formavimas #apie #senus #daugiabucius