Skolininko turto paieška vykdymo procese: etapai ir svarbūs aspektai

Skolų išieškojimas - tai procedūrų visuma, apimanti skolininko ir jo turto paiešką, skolininko finansinės padėties analizę, pretenzijų pateikimą, derybas, ikiteisminį skolų išieškojimą, teisminį skolų išieškojimą, beviltiškų skolų nurašymą, skolų pirkimą ir kitas procedūras, paprastai vykdomas sudėtingesnėse situacijose. Skolų išieškojimo tikslas - greitai, efektingai ir mažiausiomis sąnaudomis išieškoti skolą.

Ikiteisminis skolos išieškojimas

Ikiteisminis skolos išieškojimas - tai veiksmų visuma, kurios tikslas - sugrąžinti skolą kreditoriui per trumpiausią laiką nesikreipiant į teismą. Ikiteisminiu skolų išieškojimu siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Ikiteisminis įsiskolinimų išieškojimas vykdomas derantis su skolininkais dėl pinigų grąžinimo tvarkos, terminų ir sąlygų.

Ne visada skolas pavyksta išieškoti ikiteismine tvarka. Tai lemia tam tikros aplinkybės - įrodymų trūkumas, labai ilgas įsipareigojimų uždelsimo terminas, kreditoriaus dalies prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas ir kt.

Jei tik įmanoma, visada efektyviau spręsti ginčus taikiai. Būtent šioje stadijoje didžioji dalis sėkmės priklauso nuo specialistų gebėjimų ir patirties, kadangi kiekvienas atvejis reikalauja individualių, kartais - žaibiškų sprendimų. Šis išieškojimo būdas suteikia galimybę lanksčiai spręsti dėl skolos grąžinimo terminų bei rinktis tik nuo Jūsų ir skolininko susitarimo priklausančius skolos grąžinimo būdus bei sąlygas. Ikiteisminis skolų išieškojimas taupo Jūsų laiką, leidžia sumažinti pasirengimo teisminiam procesui išlaidas.

Teisminis skolos išieškojimas

Jeigu skolininkas nepasinaudoja jam suteiktomis galimybėmis apmokėti savo skolą be teisminio bylinėjimosi ir atitinkamai papildomų išlaidų, skolos išieškojimas vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos priverstinio pobūdžio priemonės. Priverstinis skolų išieškojimas vykdomas pagal teismo ar kitų institucijų (pvz.

Jei skolininkas nevykdo sutarto mokėjimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Skolos (piniginiai reikalavimai) atsirandančios iš sutarties nevykdymo, nustatyta tvarka nagrinėjamos teisme pagal kreditoriaus pareiškimą. Prieš pateikiant pareiškimą teismui dėl skolos priteisimo kreditoriui, būtina įvertinti visas sąlygas, kurios turėtų pagrindo būti pripažintomis kaip ne teismo įsakymo nagrinėjimo objektu, t.y., toks pareiškimas gali būti nepriimtas nagrinėti, nes, pavyzdžiui, turėjo būti paduotas kaip ieškinys ginčo teisenos arba dokumentinio proceso tvarka.

Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (jei kreditorius prašė jas taikyti). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas), skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.

Ieškinys dėl skolos priteisimo gali būti nagrinėjamas ir dokumentinio proceso tvarka. Norint, kad toks ieškinys būtų nagrinėjimas dokumentinio proceso būdu, reiškiamas reikalavimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju ginčas nagrinėjamas remiantis dokumentais, rašytinio proceso būdu, o šalys nėra kviečiamos į žodinį teismo posėdį. Jei teismas nusprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai įrodo skolą, jis per 14 dienų priima preliminarų sprendimą, kuris siunčiamas atsakovui.

Be jau minėtų paprastesnių procesų galimas ginčo nagrinėjimas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tačiau toks skolos atgavimo būdas pats ilgiausias. Jį vertėtų taikyti tada, kada skolą sunku pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Teisminis skolų išieškojimas kartais būna vienintelė išeitis, tais atvejais kai skolininkai nesutinka atsiskaityti ir nepageidauja susitarti su kreditoriumi geruoju. Paprastai pasirengimą teisminiam nagrinėjimui sudaro keli etapai: pagrindinio reikalavimo formulavimas, visų galimų netesybų apskaičiavimas, privalomų, su bylinėjimusi susijusių įmokų apskaičiavimas, procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui.

Mūsų specialistai ne tik paruoš reikiamus dokumentus skolos priteisimui, bet dar iki bylos inicijavimo įvertins skolininko turtinę padėtį, identifikuos turimus ir galimus jo pajamų šaltinius, kad po teisminio proceso pabaigos būtų užtikrintas Jūsų reikalavimo įvykdymas. Šioje išieškojimo stadijoje svarbus ne tik tinkamos teisminės procedūros parinkimas, bet ir būsimo reikalavimo užtikrinimas.

Neapsiribodami formaliu vykdomojo dokumento pateikimu mūsų darbuotojai atlieka nuolatinę priverstinio išieškojimo proceso kontrolę, bendradarbiaudami su antstoliais užtikrina skolininko turto paiešką, realizavimą. Priverstinio vykdymo subtilybių išmanymas lemia tai, kad išieškojimas vyksta greičiau ir sklandžiau, todėl, siekdami geriausio rezultato, klientai savo teisę kontroliuoti jų naudai vykdomų išieškojimo veiksmų eigą ir kokybę deleguoja mūsų bendrovės specialistams.

Turto vertinimas vykdymo procese

Profesionalus turto vertės nustatymas yra viena iš esminių sklandaus priverstinio skolos išieškojimo proceso sąlygų. Laiku investavus į turto vertinimo ekspertizę reikšmingai sumažinama vėlesnių teisminių ginčų ir bylinėjimosi išlaidų rizika. Visi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjami ginčai dėl turto realizavimo varžytynėse arba parduodant jį skolininko pasiūlytam pirkėjui yra susiję būtent su turto vertės nustatymu.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Nors parduodant turtą iš varžytynių padengiama vos 0,6-0,7 proc. visų priverstinai išieškomų skolų, varžytynės iš esmės keičia skolingų asmenų ir kreditorių turtinę padėtį. Natūralu, kad antstolio procesiniai veiksmai organizuojant varžytynes vertinami išskirtinai reikliai. O turto vertintojų darbo kokybė turi tiesioginę įtaką antstolio darbo kokybei ir galutiniams sprendimų vykdymo procesų rezultatams. Jei turto vertintojas netinkamai atliks savo darbą, tai ir antstolio procesiniai veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.

Prieš varžytynes nustatyta turto vertė nebūtinai būna lygi pardavimo kainai, nes turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Dar viena sritis, kur antstoliams tenka bendradarbiauti su turto vertintojais - tai turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procesai.

Tačiau duomenų pateikimo viešame registre paskirtis ir yra viešinimas, bet ne realios rinkos vertės nustatymas. Kaip pastebėjo antstolė V. Paunovienė, dažnas argumentas skundžiant turto vertinimo procedūras - kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše būna nurodyta didesnė turto vertė, negu ekspertizės akte.

Nekilnojamojo turto registre skelbiami rezultatai masinio turto vertinimo, kai panašių nekilnojamojo turto objektų grupė įvertinama taikant bendrąją metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas. Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę.

Jeigu įkeistas turtas neparduodamas nei per pirmąsias, nei per antrąsias varžytynes, procedūra turi būti kartojama. Po kelių mėnesių privalu atlikti naują turto vertinimą, nors rinkos kainos per tokį trumpą laiką nepasikeičia. Tarp varžytynėse paradinėjamų kilnojamųjų daiktų pasitaiko pačių įvairiausių: nuo antikvarinių muzikos instrumentų iki audinių šėrimo mašinų, revolverinių tekinimo staklių ar mėšlo tvarkymo sistemų.

Klausimai, užduodami ekspertams

Nuo ekspertams užduodamų klausimų priklauso atlikto ekspertinio tyrimo (ekspertizės) naudingumas, ekspertinio tyrimo (ekspertizės) paslaugos kaina, išsamumas bei įrodomoji vertė bylai. Klausimuose nurodyti konkretų tiriamąjį laikotarpį (metai, mėnuo, diena), kurio dokumentus reikia ištirti, arba konkrečios aplinkybės. Klausimuose nurodoma konkreti data, jei pagal klausimo formuluotę ji reikalinga. Pvz. Kas buvo įmonės X debitoriai ? Kam įmonė buvo skolinga ?

Klausimuose nurodyti subjektą, kurio veikla bus tiriama, t. y. Klausimai turi būti kiek tik įmanoma konkretesni atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir dalyką t. y. ekspertui pavesti tirti tik tas aplinkybes, kurios reikalingos tiesai nustatyti konkrečiame ginče. Pvz.: „Kokią žalą patyrė įmonė X laikotarpiu Z-Y dėl X padalinio darbuotojų išviliojimo?“ arba „Kokią žalą patyrė įmonė X laikotarpiu dėl prekių pardavimo mažesne nei rinkos kaina?“ Atkreipiame dėmesį, kad ekonominės ekspertizės reikalauja didelių darbo laiko sąnaudų ir yra brangios.

Klausimai turi įeiti į teismo eksperto sprendžiamų klausimų ratą. Pavyzdžiui, akcijų rinkos kainą arba akcijų tikrąją kainą nustato verslo vertinimo ekspertizė, kilnojamojo arba nekilnojamojo turto rinkos kainas nustato kilnojamojo arba atitinkamai nekilnojamojo turto ekspertizė. Klausimai turi būti išskirtinai įžvalgūs. Klausimų įžvalgumas ir teismo eksperto atlikto tyrimo išsamumas yra tiesiogiai susijęs su atlikto ekspertinio tyrimo įrodomąja verte byloje.

Pavyzdžiai klausimų ekspertams:

• Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai, Civilinė byla Nr.: Kokia yra rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai nekilnojamojo turto, esančio ............. g. ..., Šilutėje: 0,1-- ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1----46--; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-20---97--; pastato - malkinės, unikalus Nr.?
• Panevėžio apygardos teismas, Civilinė byla Nr.: 1.72/1804 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-00---00--, ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-18---77--, esančių Karklų g. 2. Gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. 3499-500-10--, ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. 3499-500-10--, ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. 3499-500-10--, ūkinio pastato 4I1p, unikalus Nr. 3499-500-10--, 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3475-000-01--, esančių Anykščių r., Kavarsko sen., ...................
• Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, Civilinė byla Nr.: Kokia ------ ha žemės sklypo bendrojo ploto, kitos paskirties (naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir eksploatavimo), unikalus Nr. 4400-2----10--, esančio Marijampolės sav., Sasnavos sen., ............ k., adresu Kauno g.
• Vilniaus apygardos teismas, Civilinė byla Nr.: Kokia buvo buto, unikalus Nr. 4400-2----81--:1--1, esančio Kupalos g. ---, Vilnius, ir buto, unikalus Nr. 4400-24---81--:19--, esančio Kupalos g.?
• Vilniaus apygardos teismas, Civilinė byla Nr. e2-886----/2022: 1. Kokia buvo turto - 638/1220 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1220 ha (unikalus numeris 4400-17---09--, adresas J. Kupalos g., Vilniaus), 5/8 dalies pastato - gyvenamojo namo (unikalus numeris 4400-0-----42--, priklausantis Žemės sklypui), 5/8 dalies pastato - ūkio pastatas (unikalus numeris 1094-90---60--, priklausantis Žemės sklypui), 5/8 dalies pastato - ūkio pastatas (unikalus numeris 1094-90---60--, priklausantis Žemės sklypui) bei 5/8 dalies kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvoros) (unikalus numeris 4400-05---44--, priklausantis Žemės sklypui) rinkos vertė 2010 m. 2. Kokia buvo turto - 879/1220 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-17---09--, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Kupalos g. --, 13/16 dalies pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-05---42--, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Kupalos g. --, 13/16 dalies pastato - Ūkio pastato, unikalus Nr. 1094-90---60--, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Kupalos g. --, 13/16 dalies pastato - Ūkio pastato, unikalus Nr. 1094-90---60--, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Kupalos g. -- bei 13/16 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-05---44--, esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Kupalos g.

Nutartyje teigiama, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.

Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų.

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

Antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų - jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, paprastai tai būna įsigaliojęs teismo spendimas dėl priteisimo ar kitas panašius teisinius padarinius sukeliantis dokumentas.

Vis dėlto suinteresuotas asmuo, rinkdamasis savo teisių gynimo priemones, neturi piknaudžiauti teise ir vilkinti proceso.

Svarbu atkreipti dėmesį: Klausimai neturi būti formuluojami taip, kad tyrimas reikalautų teisiškai įvertinti nustatytus faktus. Visi klausimai turi būti savarankiški, nurodant tiriamąjį laikotarpį, datą ir įmonę. Klausimuose turi būti naudojama specialių žinių terminologija, priimtina finansinėje apskaitoje ir mokesčių teisės aktuose.

Praktiniai aspektai ir patarimai

Nekilnojamojo turto vertinimas apima ne tik analitinį mąstymą, bet ir rinkos padėties supratimą. Todėl svarbu rinktis patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą. Turto būklė, vieta ir rinkos sąlygos turi didelę įtaką vertei.

Turto vertinimo procesas prasideda nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami vertinimo tikslai ir gaunami reikalingi dokumentai. Turtas apžiūrimas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o vėliau ruošiama vertinimo ataskaita.

Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį. Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.

Pirmasis etapas skirtas tam, kad specialistas susipažintų su klientu ir jo poreikiais. Pokalbis gali būti atliekamas tiek susitikimo metu, tiek ir nuotoliniu būdu. Sekančio etapo metu vertintojas susipažįsta su objektu ir pateiktais dokumentais. Turtas yra ne tik apžiūrimas, bet ir fotografuojamas. Atlikęs minėtus veiksmus, vertintojas gali parengti kilnojamo turto vertinimo ataskaitą. Kilnojamojo turto vertinimas yra greitas ir nesudėtingas procesas tuomet, kai jį atlieka patyręs specialistas.

Pagrindiniai etapai:

1. Konsultacija su vertintoju.
2. Dokumentų pateikimas ir analizė.
3. Objekto apžiūra ir įvertinimas.
4. Ataskaitos parengimas.

Kuo anksčiau pateiksite vertintojui reikiamus dokumentus, tuo greičiau jis galės pradėti juos analizuoti. Bet kurio proceso metu klientas gali susisiekti su vertintoju ir užduoti jam rūpimus klausimus. Vertintojo darbas yra ne tik atlikti vertinimo procesą ir pateikti ataskaitą klientui, bet ir užtikrinti, kad klientui neliks jokių klausimų, susijusių su šiuo etapu. Klausimai kilti gali ne tik proceso metu, bet ir apžvelgus ataskaitą.

tags: #skolininko #turto #paieska #vykdymo #procese