Šlavėnų kaimas įsikūręs Anykščių seniūnijoje, vos už 3,5 kilometro į pietus nuo Anykščių miesto. Šis kaimas ribojasi su daugybe kitų kaimų bei Anykščių miestu, o vakariniu pakraščiu eina Anykščių-Kurklių kelias. Per kaimą teka upeliai Šlavė ir Vaja.
Šlavėnai yra Šlavėnų seniūnaitijos centras nuo 2009 metų. 2011 metais kaime buvo 243 gyventojai, o 2001 metais - 237 gyventojai. Šiandien čia galima rasti 60 sodybų.
Anykščių seniūnijos žemėlapis
Šlavėnų dvarų istorija
Šlavėnų dvarai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1596 m. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Šlavėnų latifundiją sudarė trys dvarai ir kaimas prie jų, kuriuos valdė Ukmergės apskrities maršalka Juozapas Kušeliauskas ir kiti valdytojai.
Apie 1830-1840 m. latifundija buvo išskirstyta trims savininkams: Mikuličiams, Mingailoms ir Brazauskams. XIX a. antrojoje pusėje Mikuličių dvarą perpirko ir prie savo tėvonijos prijungė Gustavas Brazauskas, suformavęs Didžiųjų Šlavėnų Brazauskų dvarą, kuris išliko ir XX a. pradžioje. Po G. Brazausko mirties jame šeimininkavo našlė Jadvyga Brazauskienė.
Apie 1930 m. šį dvarą paveldėjo ir iki nacionalizacijos 1940 m. valdė Mašiotai (Ona Brazauskaitė-Mašiotienė). 1930 m. Mingailai nuo XIX a. vidurio iki 1940 m. valdė Mažuosius Šlavėnus.
Gyventojų skaičius
Lietuvos gyventojų tankumo žemėlapis
Šlavėnų gyventojų skaičius įvairiais laikotarpiais:
| Metai | Gyventojų skaičius dvare | Gyventojų skaičius kaime | Gyventojų skaičius viensėdyje |
|---|---|---|---|
| 1921 | 83 | 138 | 5 |
| 1923 | 77 (4 sodybos) | 135 (26 sodybos) | 10 (1 sodyba) |
1929 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 260,36 ha žemės padalinta 30 savininkų.
Švietimas ir kultūra
Nuo 1916 m. Šlavėnuose veikė pradžios mokykla, kurios veikla buvo atnaujinta nuo 1920 m. rugsėjo. 1930 m. vasarą Šlavėnų ir Vaišviliškių mokyklos buvo sujungtos į Storių pradinę mokyklą. Po Antrojo pasaulinio karo Šlavėnų pradinė mokykla vėl atidaryta 1949 m. rugsėjo 1 d. 2001 m. pradinė mokykla buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2005 m. jis uždarytas.
Nuo 2003 m. kaime veikia Aknystos pensionato padalinys. Taip pat kaime stovi kryžius, pastatytas 1944-1946 m. Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 2000 m.) yra archeologijos paminklas Marčiupio akmuo.
Žymūs žmonės
Šlavėnų dvaras yra gimtinė daugelio žymių žmonių:
- 1841 m. - visuomenininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis Gustavas Brazauskas.
- 1880 m. - gydytoja pediatrė mokslininkė Vanda Mingailaitė-Tumėnienė.
- 1882 m. - medikas ir pedagogas Vytautas Žakavičius.
- 1883 m. - pedagogė ir visuomenininkė Ona Brazauskaitė-Mašiotienė.
- 1894 m. - agronomė mokslininkė Elena Karosaitė-Gimbutienė.
- 1936 m. - mokslininkas agrotechnikas Jonas Mažvila.
- 1944 m. - kinematografininkas Vytautas Kažukauskas.
Viena iš iškiliausių asmenybių - Ona Brazauskaitė-Mašiotienė, gimusi Šlavėnų kaime. Jos tėvas Gustavas Brazauskas buvo žinomas publicistas, švietėjas, spaudos platintojas. Ona aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvos moterų susivienijimo steigėja, Didžiojo Vilniaus Seimo atstovė ir Lietuvos moterų tarybos pirmininkė.
Ona Brazauskaitė-Mašiotienė
Puntuko akmuo
Puntukas - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Jis yra Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje, kairiajame Šventosios upės krante, tarp Dvaronių ir Puntuko kaimų, šalia senojo Anykščių - Kurklių kelio, apie 5 kilometrus nuo Anykščių. Iki 1957-ųjų buvo laikytas didžiausiu Lietuvoje.
Jo ilgis 7,54 metro, plotis 7,34 metro, aukštis 5,7 metro (apie 1,5 metro žemėje), didžiausia apimtis - 21,39 metro. Nuo 1992-ųjų Puntuko akmuo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Puntuko akmuo laikomas ir dailės paminklu, nes jo pietiniame šone ruošiantis paminėti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną dešimtmetį 1942-1943 metais vienas žymiausių praeito amžiaus Lietuvos skulptorių Bronius Pundzius su talkininkais jo pietiniame šone iškalė lakūnų bareljefus ir jų testamento Lietuvai fragmentą.
Puntuko akmuo
Pasak poeto ir vyskupo Antano Baranausko, velnias norėjo sudaužyti Anykščių bažnyčią, bet pragydus gaidžiui, paleido akmenį. Kituose padavimuose pasakojama apie narsų lietuvių karžygį Puntuką, kuris buvo sudegintas ant šio akmens.
Šiandien Puntukas yra populiarus turistų traukos centras, prie kurio vyksta lakūnų atminties šventės.