Smulkus turto pagrobimas - tai veika, už kurią numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, nesant sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Turto grobimas laikomas smulkiu, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos.
Teismų praktika ir "svetimo turto" samprata
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas - svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas.
Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.
Vagystės sudėties subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Aplinkybė, jog pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas - daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal BK nepašalina. Tokių daiktų pagrobimas, jei jų baudžiamoji teisinė apsauga nenustatyta kitų specialių BK straipsnių, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.
Kaip atskirti apgaulingą apskaitos tvarkymą nuo administracinio nusižengimo?
Pagal teismų praktiką, išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt.
Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.
Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan.
Kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų.
Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus.
Pagal ANK 205 straipsnio 6 ir 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 7 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.
Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas.
Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje
Užsienio valstybės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.
Pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.
Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė.
1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančiosios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtąją bausmę.
Tiek Konvencijos nuostatose, tiek 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose nustatyto maksimumo.
Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jose nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.
Ką daryti, jei įtariate smulkiu turto pagrobimu?
Vis dėlto susidarius situacijai, kurią aprašėte, reikėtų prisiminti, jog pardavėjas nėra suinteresuotas neteisingai apkaltinti savo klientą vagyste, todėl įvykus akivaizdžiam nesusipratimui, reikėtų visų pirma bandyti situaciją išsiaiškinti geruoju su parduotuvės darbuotojais.
Jeigu geruoju išsiaiškinti nepavyko ir į situaciją įtraukiama policija, tuomet visus paaiškinimus raštu turėtumėte išdėstyti policijos pareigūnui, situacijos aplinkybes nurodant administracinio teisės pažeidimo protokole. Jame, be kita ko, reikėtų paminėti įrodymus, kurie patvirtintų Jūsų nurodytąsias aplinkybes (pvz., vaizdo kamerų įrašas, kasos aparato kontrolinė juosta, liudytojai).
Dėl antstolių vykdymo išlaidų - jas galima gerokai sumažinti, jei teismo sprendimą įvykdysite dar nespėjus antstoliui pradėti išieškojimo veiksmų.
10 dalykų, kurių neturėtumėte daryti, jei esate apkaltintas vagyste parduotuvėje.
tags: #smulkus #turto #pagrobimas