Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisinius aspektus, susijusius su statybos ir remonto darbais valstybinėje žemėje, kurioje suformuoti žemės sklypai. Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Valstybinės žemės patikėtinis - tai valstybės institucija ar įstaiga, kuriai valstybė patiki valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme patikėjimo teise.
Nacionalinė žemės tarnyba
Sutikimų Išdavimas
Sutikimų išdavimas - Kitų sutikimų (sutikimo įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę / perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti / perleisti statinius esančius valstybinėje žemėje / laikinai vykdyti veiklą valstybinėje žemėje), išdavimo paslauga.
Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Bendruoju atveju, vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 6 p., kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir teikiamas kartu su šiuo prašymu kaip privalomasis dokumentas.
Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija (savivaldybė), vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 16 p., statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai teikiamas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu šis pritarimas nebuvo negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos.
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.
Sutikimai statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.
Miesto leidimų gavimo 9 žingsnių procesas
Šios rūšies NŽT sutikimus būtina gauti ketinant valstybinėje žemėje statyti prekybos paviljonus, reklamos skydus ir kitus laikinuosius nesudėtinguosius statinius. Šie sutikimai suteikia teisę statyti reklaminius įrenginius; gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, reikalingus įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams, įrengiant ar rekonstruojant konteinerių aikšteles; iki 25 kv.
Sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.
Toks sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y.
Sprendimas neišduoti sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu priimamas tuomet, jei tam prieštarauja savivaldybė ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) naudotojas, kai šis žemės plotas reikalingas naudoti kitoms reikmėms.
Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išduodami Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.
Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
NŽT teritoriniam skyriui pateikiamas planas turi būti parengtas masteliu 1:500-1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.
Teritorinis skyrius, gavęs visus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą arba jo neišduoti priima per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.
Gavęs prašymą, NŽT teritorinis skyrius patikrina pateiktus duomenis. Jeigu duomenų nepakanka, prašoma papildomų dokumentų ir priimamas sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti.
Sutikimas taip pat neišduodamas, kai planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, kuris nėra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims, ir kai norima statyti žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams.
Siekiama gerinti administracinių paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad didėtų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičius, nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt sutikimų išdavimo skiltyje bus galima el.
Nuo liepos 1 d. taip pat bus galima el. Kasmet galimybe statyti statinius arčiau žemės sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, oficialiai pasinaudoja virš tūkstančio asmenų (per 2020 m.
Norint gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą sprendiniams laisvoje valstybinėje žemėje, būtina suvesti žemės sklypo (laisvos valstybinės žemės) duomenis.
Suvedus visus reikalingus duomenis skiltyje „Statiniai“, spaudžiami mygtukai „Išsaugoti“ > „Toliau“.
Tuomet prašymo skiltyje „Papildoma informacija“ atsiranda skiltis „Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) statinio projekte numatytiems sprendiniams:“, kuriame reikia pasirinkti „Nėra.
Žemės sklypo schema
Kiti svarbūs aspektai
Želdinių sodinimas ir atstumai nuo sklypo ribos
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statyba leidžiantys dokumentai ir pastatų paskirtis
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Atstumo reikalavimai statiniams greta sklypo ribų
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Laikini nesudėtingi statiniai vandens telkiniuose
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Asmuo, pageidaujantis gauti tokį sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą pateikia prašymą, besiribojančio su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu žemės sklypo bendraturčio sutikimą (jei sklypas priklauso keliems asmenims) ir laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą pagal STR 1.05.01:2017.
Be to, būtina atkreipti dėmesį į specifinius reikalavimus statant laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.
Reikėtų žinoti, kad asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu arba naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikinieji nesudėtingieji statiniai statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu.
Valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje įrengiamas laikinasis nesudėtingasis statinys negali būti ilgesnis kaip 25 proc.
Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu.
Sklypo reljefo keitimas ir paviršinės nuotekos
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Štai lentelė, apibendrinanti atstumų reikalavimus, susijusius su želdinių sodinimu:
| Želdinio aukštis | Atstumas nuo šiaurinės sklypo ribos | Atstumas nuo kitų sklypo ribų |
|---|---|---|
| Daugiau nei 3 m | Ne arčiau kaip 5 m | Ne arčiau kaip 3 m |
| Nuo 2 iki 3 m | Ne arčiau kaip 2 m | Ne arčiau kaip 2 m |
| Iki 2 m | Ne arčiau kaip 1 m | Ne arčiau kaip 1 m |
Tvoros aukštis
Atraminės sienelės ir tvoros
Atraminės sienelės- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
žemės sklypo schemą ir planuojamo statyti statinio / įrenginio statybos projekto brėžinį. Schema turi būti parengta masteliu 1:500-1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, įtrauktą į Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-261 „Dėl Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašo patvirtinimo“, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.
Schemoje turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos, planuojamo statyti statinio vieta, statinio parametrai (ilgis, aukštis, plotis, plotas), atstumas nuo planuojamo statyti statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki žemės sklypo ribos.
Pateikti papildomą informaciją - informatyvų pjūvį su aktualiais neišlaikomais atstumais ir nurodytais matmenimis.
Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyris: J. Gruodžio g. 9, Kaune, 202 kab. Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. Giedrė Genienė - J. Gruodžio g. Irma Grigaliūnienė - J. Gruodžio g. Kristina Kuzminova - J. Gruodžio g. Neringa Lukoševičienė - J. Gruodžio g. Sigita Paliokienė - J. Gruodžio g. Jurgita Rakauskaitė - J. Gruodžio g. Lina Staugaitienė - J. Gruodžio g. Deimantė Terechovienė - J. Gruodžio g.
tags: #sutikimas #remontuoti #vanstybineje #zemeje #kuriose #suformuoti