Bankrutavusio banko „Snoras“ kreditoriams skirta 1,66 mlrd. litų, o per pirmuosius metus po bankroto kreditorių susirinkimo sugrąžinta 530 mln. litų banko turto. Apie tai skelbiama metinėje banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio ataskaitoje už laikotarpį iki šių metų birželio 30 d.
Sugrąžintas ir Parduotas Turtas
Bankroto administratorius sėkmingai pardavė „Snoro“ minibankų tinklą, už kurį gauta 3,1 mln. litų. Po ataskaitoje aptariamo laikotarpio užbaigtas antrinės banko įmonės „Snoro Lizingas“ pardavimo sandoris kartu su valdytu paskolų portfeliu už 74 mln. litų. Taip pat sutarta dėl „Snoras Media“ akcijų pardavimo, sandorį planuojama baigti įgyvendinus reikalingas sąlygas, įskaitant ir Konkurencijos tarybos leidimo gavimą.
Artimiausiu metu bus tęsiamas „Snorui“ priklausiusio ir atskiro perimto nekilnojamojo turto pardavimas - aukcionuose toliau bus parduodami mažesnės nei 1 mln. litų vertės objektai, o baigus vertinimo procedūras ir gavus reikalingus Kreditorių komiteto leidimus bus parduodamas daugiau nei 1 mln. litų vertinamas turtas, įskaitant ir turtą užsienyje. Kassavaitiniuose viešuose aukcionuose parduodamas kilnojamasis bankrutuojančio banko turtas, detali informacija apie vykstančius aukcionus pateikiama „Snoro“ svetainėje.
FNTT perdavė teismui vieną didžiausių finansinių bylų Lietuvos istorijoje, banko „Snoras“ bylą
Teisiniai Ieškiniai ir Procesai
Pasak N. Cooperio, šiuo metu yra pareikšta teisinių ieškinių dėl vidutiniškai 2,4 mlrd. litų. Ieškiniais siekiama sugrąžinti bankui priklausančias lėšas ir turtą iš buvusių akcininkų bei susijusių asmenų ir fondų. Administratoriaus komandai pavyko pasiekti, kad teisinių ieškinių užtikrinimui būtų išduotas visame pasaulyje galiojantis arešto orderis įšaldyti 1,7 mlrd. litų vertės vieno buvusio „Snoro“ akcininko lėšų.
Bankroto administratoriaus komandai taip pat sėkmingai pavyko išaiškinti ir išnarplioti maždaug 180 mln. litų realizuojamos vertės paskolų pervedimo schemą į Kaimanų ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotus fondus. Iki metų vidurio paskolos buvo sugrąžintos į banką ir iš atgautų aktyvų 73 mln. litų grįžo banko kreditoriams. Bankroto administratoriaus komanda toliau tęsia šių lėšų grąžinimo procesą.
Šveicarijoje tęsiamas teismo procesas prieš „Julius Bar“ banką, iš kurio siekiama sugrąžinti 829 mln. litų neteisėtai pasisavinto „Snoro“ turto. Šalia vykstančio teisinio ginčo prieš Šveicarijos banką „Julius Baer“, bankroto administratoriaus komanda vertina galimybes pareikšti pretenzijas ir kitiems bankams Šveicarijoje.
Paskolų Portfelio Priežiūra ir Grąžinimas
Bankroto administratoriaus komanda tęsia aktyvią nacionalizuoto banko paskolų portfelio priežiūrą. Nuo bankroto pradžios buvo grąžinta 876 mln. litų išduotų paskolų ir palūkanų už jas, iš jų 371,8 mln. litų - per ataskaitinius metus.
Kreditoriniai Reikalavimai ir Išmokos
Iš viso kreditoriai yra pateikę daugiau kaip 28500 pareiškimų bankrutavusiam „Snoro“ bankui, iš kurių 17167 pareiškimus iki birželio 30 d. teismas jau buvo patvirtinęs. Bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 6,7 mlrd. litų.
Pirmos eilės kreditoriams (banko darbuotojams) iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos buvo išmokėti 9,3 mln. litų. Lėšos antros eilės kreditoriams yra paruoštos išmokėjimui, tačiau mokėjimai galės būti vykdomi tik tuomet, kai bus baigti atskirų kreditorių pradėti teisminiai procesai, kuriais ginčijamas kreditorių eilės sudarymas.
Išlaidos ir Darbuotojų Skaičius
Nuo bankroto paskelbimo per keletą etapų administratorius sumažino bankrutuojančio banko darbuotojų skaičių nuo 1385 iki 139. Peržiūrėtas visų nebūtinų paslaugų teikimas, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti banko uždarymo sąnaudas. Iš viso per minėtą laikotarpį bankrutuojančio banko veiklos užtikrinimo sąnaudos sudarė 35,05 mln. litų. Per metus jos buvo sumažintos 40% - nuo 10,95 mln. litų 2012 m. liepą-rugsėjį iki 6,41 mln. litų šių metų antrąjį ketvirtį. Visos išlaidos, įskaitant veiklos ir specialistų išlaikymą, per metus vidutiniškai sudarė 124 mln. litų.
Indėlių Draudimo Fondo Perspektyvos
Indėlių draudimo fondo, kuriame dirba 16 žmonių pagrindinis tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų „Snoro” indėlių draudimo išmokoms. „Snoro” turto pardavimo procesai sėkmingai tęsiami ir dar šiemet gali būti apsispręsta dėl maždaug 2,6 mlrd. litų vertės banko paskolų portfelio likimo - ar jis liks „Snoro” bankroto administratoriaus dispozicijoje, ar visas arba dalimis bus parduodamas.
Indėlių draudimo fondo misija yra šiuos pinigus išsaugoti ir visus sugrąžinti tiesiai į valstybės biudžetą, kad nenutekėtų nė vienas litas. Tai yra vienintelis kelias, kuri mes šiandien matome. Taip prisidėtume prie valstybės skolos ir mokesčių mokėtojų naštos mažinimo. Tuo labiau, tai yra labai svarbu, kai mes siekiame nuo 2015 metų įstoti į euro zoną. Vienas iš Mastrichto kriterijų yra susijęs su viešųjų finansų deficito suvaldymu. Tai yra tiesioginė galimybė prisidėti prie pozityvios šio rodiklio reikšmės.
Sunku vertinti, galbūt galima tikėtis apie 4 mlrd. litų. Tačiau reikia nepamiršti, kad vyksta teisminiai ginčai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir jeigu ten dar bus priteista, galbūt suma viršytų 4 mlrd. litų. Tačiau mes turime suvokti ir tai, kad visos sumos atgauti neįmanoma, nes bankui bankroto byla buvo iškelta ne veltui, o remiantis faktais, kad įsipareigojimams padengti trūksta turto.
Bankroto Administratoriaus Veiklos Išlaidos
Antram ketvirčiui nustatytas biudžetas buvo iki 4 mln. litų mėnesiui - 20 proc. mažesnis negu pirmąjį ketvirtį. Galiu pasakyti, kad faktiškai išnaudojama suma yra apie 2-3 mln. litų. Aš jaučiu, kad bankroto administratorius suprato ir susikalbėjome, kaip mes įsivaizduojame tolesnį „Snoro” bankroto administravimą ir kokiomis sąnaudomis.
Kai šios sąnaudos kreditorių komiteto dėka sumažėjo 70 proc. nuo bankroto administratoriaus veiklos pradžios, ir manau, kad tolesniuose procesuose mes surasime galimybių ir būdų dar racionaliau panaudoti administratoriaus išlaidas. Racionaliai, tai reiškia taip, kad bandysime susieti jo išlaidas galbūt su procentiniu dydžiu nuo pajamų, gautų pardavus vieną ar kitą banko turto objektą. Apie tai mes galvojame ir šiuo metu su kreditorių komitetu dirbame su šiuo klausimu. Artimiausiu metu norėsime pateikti tam tikrą mūsų išdirbtą variantą, kuriame bankroto administratorius būtų tiesiogiai finansiškai atsakingas už įkritusias pajamas.
Bankroto Procesų Trukmė ir Efektyvumas
Teismo nutartis dėl „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 7 d. UAB „Valnetas“ šio banko administravimą perėmė 2014 m. IV ketv. Prieš tai banko bankroto administratoriumi buvo Neilas Cooperis.
„Snoro“ atveju UAB „Valnetas“ už administravimą iki 2022-12-31 išmokėta apie 1 mln. Eur, įskaitant PVM ir kitus mokesčius. Konsultantams už paslaugas nuo UAB „Valnetas“ paskyrimo iki 2022-12-31 buvo išmokėta 13,25 mln. Eur, įskaitant PVM ir kitus mokesčius.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas A. Linartas Delfi nurodė, kad „Snoro“ atveju visi patvirtinti kreditorių reikalavimai siekė 1 990 715 Eur. Valstybės reikalavimai, įskaitant ir garantuoti įkeitimu, sudarė 1 196 090 Eur. Valstybės reikalavimo dalis nuo bendro reikalavimo siekė 60,08 proc. Valstybės reikalavimo tenkinimas siekia 79,8 proc. Bendras kreditorių reikalavimų tenkinimas - 48,1 proc. Kreditorių skaičius - 16609.
Dabartiniu metu tiek „Snoro“, tiek „Ūkio banko“ atveju vyksta keli teisminiai procesai užsienio ir Lietuvos jurisdikcijose, kuriais siekiama gauti bankų patirtų nuostolių atlyginimą ir iš kurių gautos nuostolių atlyginimo sumos būtų išmokėtos atitinkamo banko kreditoriams, padengiant kreditorinius reikalavimus.
Pagal apskaitos duomenis, „Snoro“ atveju likusio turto vertė lygi apie 11 mln. Eur. Jį sudaro su banko buvusiais vadovais ir kontroliuojančiais akcininkais susijusios reikalavimo teisės, kitos reikalavimo teisės, kurias buvo siekiama parduoti, tačiau neatsirado pirkėjų, duomenų serveriai ir kitas mažos vertės turtas.
Advokatas Karolis Merkevičius pripažino, kad sunku surasti pateisinimą, kodėl bankroto procesas taip ilgai užsitęsė. Anot jo, iš principo bankroto procesas apskritai nėra efektyvus.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Simona Čečytė teigė, kad Lietuvoje vidutinė bankų bankroto procesų trukmė yra maždaug 8 m. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriai taip pat neturėtų būti suinteresuoti ilga bankroto procesų trukme, nes tai gali neigiamai paveikti jų veiklos rezultatų vertinimą.
