Socialinis būstas: laikino atsisakymo sąlygos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.

Šiai dienai finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais. Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir Sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.

Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiandien valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Apie tai daugiausiai diskutuojama ir analizuojama. O štai socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.

Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būsto suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų, nėra išsami. Todėl vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų yra įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti.

Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.

2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Apgailėtiną, bet audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.

Tyrimo objektas yra Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto.

1. Teisė į būstą, kurią turi užtikrinti valstybė. Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką.

Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų.

Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas. Tačiau tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus.

Siekiant sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos. Veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirkipinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas.

Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamsjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms. Šiomis patalpomis nepriimta. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstų, manevrinį būstų, tarnybinį būstų ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą.

Būstus pagal jungtines veiklos sutartis. Taip pat, namus, kurių visi butai priklausė tik fiziniams asmenims, savininkai taip pat sudarydavo būtų eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba.

Šiai dienai, sukūrus bendriją galėjo sujungti lėšas gyvenamojo namo ar kelis gyvenamsjų namų statybai, t.y. gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamsjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.

Tačiau dauguma namų renovavimui. Didelės dalies būstų kokybė nebeatitiko keliamiems reikalavimams. Būstai, kurie buvo privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros.

Šiai dienai gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei. Daugiausia investicijų, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.

Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apimantis už būsto apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai [9, psl. 1.):

• išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę. Šioms šeimoms.
• užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslų norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y.
• padidinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.

Šioms šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinis paramos socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už apšildymą, karštą ir šaltą vandenį. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.

Šiuo metu nuomojamų gyvenamsjų patalpų (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Šiuo metu šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.

Fizinis ar juridinis asmuo. Šiems namams modernizuoti įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2008 m. spalio mėnesį. Tačiau 2008 metų gruodį tokį galimybę reglamentuojantys įstatymo straipsniai buvo panaikinti. Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi.

Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.

Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.

Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšas socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Socialinis būstas Klaipėdoje

Socialinio būsto problemos ir iššūkiai

Nepaisant pastangų plėsti socialinio būsto fondą, eilės laukiančiųjų socialinio būsto nemažėja. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria savivaldybės, įgyvendindamos socialinio būsto politiką:

• Nepakankamas finansavimas socialinio būsto fondo plėtrai.
• Būsto trūkumas, ypač didmiesčiuose.
• Socialinio būsto kokybės problemos.
• Integracijos problemos, susijusios su socialiai remtinų asmenų apgyvendinimu.

Siūlymai socialinio būsto politikos tobulinimui

Siekiant efektyvesnės socialinio būsto politikos, būtina:

• Didinti valstybės finansavimą socialinio būsto fondo plėtrai.
• Skatinti socialinio būsto statybą ir renovaciją.
• Užtikrinti socialinio būsto kokybę ir prieinamumą.
• Sukurti efektyvius socialinės integracijos mechanizmus.

Socialinio būsto statistika Lietuvoje

Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie socialinio būsto fondą ir laukiančiųjų socialinio būsto skaičių Lietuvoje:

tags: #socialinio #bustas #jei #laikinai #atsisako