Atsižvelgiant į tai, svarbu ieškoti būdų, kaip gerinti gyvenimo kokybę daugiabučiuose namuose. Vienas iš tokių būdų - daržovių auginimas, kuris gali tapti puikia bendruomenine veikla ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Daugiabučių Valdymas: Bendrijos, Jungtinės Veiklos Sutartys Ir Administratoriai
Prieš pradedant kalbėti apie daržininkystę, svarbu aptarti daugiabučių namų valdymo formas, kurios turi įtakos bendruomenės iniciatyvoms:
- Savininkų bendrija - populiariausia valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo.
- Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis - dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams (nuo 3 iki 10 butų).
- Administratorius - skiriamas savivaldybės, jei gyventojai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties.
Kiekviena iš šių formų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiausia, kad gyventojai aktyviai dalyvautų sprendimų priėmime ir rūpintųsi savo aplinka.
Bendruomeniniai Daržai Daugiabučių Kiemuose: Realūs Pavyzdžiai Ir Privalumai
Vis daugiau miestiečių domisi daržininkyste pakeliamose lysvėse. Vilniaus miesto savivaldybės atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 73 procentai apklaustųjų norėtų šalia savo namų, daugiabučių kiemuose, užsiauginti norimų daržovių, uogų ar prieskoninių žolelių.
Antrus metus Vilniuje, Pilaitės rajone esantis bendruomenės daržas „Idėjų lysvė“ sukviečia vis daugiau žmonių, norinčių pakeliamose lysvėse užsiauginti daržovių, uogų ar gėlių. „Miesto bendruomenės daržas yra įrankis suburti bendruomenę. Ir būtent šį įrankį pasirinkome, nes jis yra pažįstamas žmonėms, artimas. Pilaitėje miesto daržininkystės projektas pasiteisino.
„Idėjų lysvės“ iniciatorė Beatričė Umbrasaitė tikina, kad miestiečiai šį sezoną užsiaugino įvairių daržo gėrybių: „Šiemet pavyko užauginti cukiniją, salotos puikiai augo, prieskoninės žolelės, bazilikai. Taip pat krapai, čiobreliai, mėtos, melisos puikiai augo, pupelės. Nors miestiečiams pavyko užsiauginti salotų, prieskoninių žolelių, moliūgų, pomidorų derlius šiemet prastas.
Projekto sumanytoja Laura tikina, kad žmonės supratingi ir valgo tik tai, ką patys užsiaugina: „Žmonės tikrai labai myli ir gerbia šitą erdvę ir nieko labai piktadariško nepastebėjome. Tokia nerašyta taisyklė nusistovėjo, kad žmonės, ką pasodina, tai tą ir suvalgo. Nėra, kad kažkas nusiskintų piktadariškai ar suniokotų. Pastebėjome, kad labai populiari erdvė tarp vaikų, dėl to, kad jie labai mėgsta ateiti pažiūrėti, kas auga.
Pašnekovė Beatričė pastebi, kad daržininkystė jai padeda sulėtinti tempą, kuris gyvenant didmiestyje labai greitas: „Nuo vaikystės užsilikęs toks noras turėti kažkokį ryšį su žeme, nes tai yra pradžių pradžia. Dar lysvės leidžia labai gerai sulėtinti laiką. Mieste mes taip užsisukam ir tas laikas labai greitėja, o man atrodo, mūsų žmogaus organizmui reikia to lėto gyvenimo, ciklų ir pagaudyti kitokį ryšį su orais. Nes kai tu neaugini nieko, tai nesvarbu, ar lyja, ar saulė šviečia, karšta. O kai tik turi kažkokį augaliuką lauke, tai ir lauki kada jau čia tas lietus.
Vilniaus universiteto studentė Agnė Bučaitė, pakeliamose lysvėse šiemet įvairias daržoves, prieskonines žoleles bandžiusi užsiauginti, sako, kad jai tai puiki galimybė būti arčiau gamtos: „Kitą sezoną noriu dar daugiau arbatų. Toks sodelis ir yra geriausias užsiauginti arbatas, prisikerpi, prisidžiovini ir turi visai žiemai arbatos arba prieskonių. Pabandžiau auginti mažiukus vyšninius pomidorus, tai jie labai nuliūdo.
Bendruomenės daržas Vilniuje
Bendruomeninių daržų privalumai:
- Bendruomenės stiprinimas
- Sveikesnis maistas
- Aplinkos tausojimas
- Edukacija
- Socialinė integracija
Tačiau, norint, kad bendruomeninis daržas būtų sėkmingas, reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir įsipareigojimų. Svarbu, kad gyventojai suprastų, jog tai yra bendras projektas, reikalaujantis bendrų pastangų.
Daržininkystė Ant Stogų: Naujos Galimybės Miestuose
Niujorke daržai kuriami ant pastatų stogų. Šis miestas giriasi turįs didžiausią pasaulyje daržą ant stogo - jo plotas siekia 6 tūkstančius kvadratinių metrų.
M. Danys, Ūkio ministerijoje dirbantis ir užsidegęs sostinėje kurti bendruomenių daržus, sako: "Taip, peržiūrėdamas aerofotografijas aptikau kelis stogus, puikiai tinkančius daržams. Tarkime, buvusios „Sigmos” gamyklos teritorijoje veikia tekstilės fabrikas, kurio stogo plotas - apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jau galvojau - čia tai bus! Sutaupysime, nes nereikės tvoros daržui. Patogu bus ir Šiaurės miestelio, ir Kalvarijų gatvės gyventojams atvažiuoti ar ateiti. Tačiau direktorius nuliūdino sakydamas, kad ant stogo ketina įrengti saulės baterijas. Tad vietos pomidorams ten nėra. Tiktų daržams ir prekybos centrų stogai, bet su jų vadovais net nesikalbėjau. Turbūt tie stogai ir nepritaikyti apkrovai."
Daržininkystė ant stogų
Daržininkystės ant stogų privalumai:
- Šilumos izoliacija
- Lietaus vandens valdymas
- Biologinės įvairovės didinimas
- Maisto gamyba
- Estetinis vaizdas
Tačiau, norint įrengti daržą ant stogo, reikia atsižvelgti į pastato konstrukciją, apkrovą ir hidroizoliaciją. Taip pat svarbu parinkti tinkamas augalų rūšis, kurios gerai augtų tokioje aplinkoje.
Alternatyvūs Auginimo Būdai: Smidrai Ir Grybai
Be tradicinių daržovių, daugiabučių gyventojai gali auginti ir kitus augalus, pavyzdžiui, smidrus ar grybus.
Smidrai
Už Europos karalių nuo seniausių laikų vertintų smidrų kilogramą pirkėjai negailėdami kloja ir daugiau nei dešimt eurų. Šaltas pavasaris truputį nuvėlino lietuvių vis labiau vertinamų smidrų derlių - pakąstos šalnų šios daržovės tik dabar skelbia savo sezono įkarštį. Prieš trejus metus ūkininkauti nusprendęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas Algimantas Meidus dabar jau kiekvieną pavasarį priverstas imti atostogų, kad su žmona Kotryna Anykščių rajone nuimtų 2 ha smidrų, žmonių dar vadinamų šparagais, plantaciją.
Smidrus nuo seniausių laikų vertino Europos šalių karaliai. Šios pavasarinės daržovės greitai paruošiamos, nekaloringos, bet turi daug kalio, cinko, augalinių baltymų, ląstelienos, geležies, karotino, folio rūgšties, įvairiausių vitaminų ir mineralų. Pastebėta, jog smidrai naudingi sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, nes stabdo trombų susidarymą. Taip pat jis laikomas afrodiziaku.
Smidrai
Grybai
Grybų auginimo rinkiniai yra tarsi ateivių kosminiai laivai, pasiruošę kolonizuoti jūsų namus. Vieną dieną iš keliolikos cm storio pjuvenų maišelio pjūvio pradėjo dygti mažytės pilkos grybų galvutės, o kitą dieną jos jau buvo didžiulės, krumplius primenančios skiltelės. Grybai atrodė judantys, tarsi iš kirmgraužos besitęsiantys raumeningi dilbiai.
Rinkos tyrimų bendrovės IMARC duomenimis, grybų importas ir eksportas yra milžiniškas pasaulinis verslas, o iki 2025 m. grybų rinka turėtų pasiekti 86,6 mlrd. Grybai klesti ant atliekų ir puvinio. Iš esmės jie yra šiukšlių monstrai, kuriantys vertę iš chaoso.
Daugelis vartotojų mano, kad valgomas (ne psichodelinis) grybas - Liūto karčiai - yra naudingas smegenims, o 2011 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad šis grybas pagerino pelių atmintį.
Grybai
Auginti grybus namuose nėra sudėtinga, o rezultatas gali būti puikus priedas prie įvairių patiekalų.
Miestų Ekologija Ir Bendruomenės: Kaip Miestai Gali Tapti Draugiškesni Aplinkai
Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, 2008 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Prognozuojama, kad 2030-aisiais šis skaičius išaugs iki 5 milijardų miestiečių. Dabartinėmis sąlygomis miestuose sunaudojama daugiau nei 75% pasaulio energijos ir išskiriama 80% šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių energijos gamybos, eismo, pramonės, šildymo bei vėdinimo procesų metu.
Akivaizdu, siekiant išvengti globalinės ekologinės katastrofos, miestai turės keistis. Bet ar gali miestai būti draugiški aplinkai, ar įmanoma ekologiškai gyventi mieste? Augant žmonių populiacijai, žmonių koncentracija miestuose yra neišvengiama. Ar miestai taps mūsų civilizacijos išsigelbėjimu ar pražūtimi, priklausys nuo to, kaip mes tuose miestuose gyvensime.
Iš principo, miestai yra palankesnė terpė ekologinių problemų sprendimui nei kaimo vietovės. Miestuose, dėl didelės gyventojų koncentracijos mažame plote, galima efektyviau įgyvendinti stambaus masto ir plataus poveikio aplinkosauginius projektus, pvz., viešojo transporto, centralizuoto vandens bei energijos tiekimo ar atliekų tvarkymo sistemas. Tankiai apgyvendinti miestai efektyviau nei retai apgyvendintos vietovės naudoja gamtinius išteklius bei palieka daugiau erdvės miškams ir dirbamos žemės plotams.
Tačiau miestai turi dvi ekologijos požiūriu esmines problemas. Visų pirma, miestai turi sunkiai suvaldomą tendenciją plėstis teritoriškai, uzurpuodami aplinkinius dirbamos žemės plotus ar miškus. Kita nemažiau svarbi problema, iškilusi urbanizacijos eigoje, yra bendruomenių irimas ir žmonių susvetimėjimas. Tai skatina egoizmą, koncentravimąsi į materialines vertybes ir vartotojiškumą bei didina aplinkos degradaciją.
Vakaruose miestų taršos, priemiesčių sklaidos ir bendruomenės irimo problemos valstybių ir savivaldybių lygyje bandomos spręsti keičiant miestų dizainą, sutankinant miestus, sukuriant adekvačią infrastruktūrą. Viena iš galimų perspektyvų miestams yra „protinga plėtra“ (smart growth), t.y., plėtra į tankį ir/ar aukštį, o ne į plotį. Tačiau čia miestas suvokiamas ne kaip tankus gatvių ir statinių kratinys, bet kaip harmoningas kompleksas, turintis patenkinti socialinius ir estetinius bendruomenės poreikius, sukurti sveiką ir malonią terpę gyventi.
Kitas populiarus kompaktiško miesto variantas yra „kaimo mieste“ modelis. JAV jis propaguojamas naujojo urbanizmo (new urbanism) vardu. Šis judėjimas siekė sukurti alternatyvą priemiesčių plitimui, grąžinant žmones į bendruomenę. Jie siekia išsaugoti senuosius istorinius ir kultūrinius centrus, atgaivinti apleistus miestus ar jų dalis ir sustabdyti nevaldomą didmiesčių plėtrą.
Visgi, tiek bendruomenės kūrimo požiūriu sėkmingiausi, tiek ir aplinkai draugiškiausi yra tie projektai, kurie gimsta iš pačių piliečių iniciatyvos. Vokietijoje, Freiburgo miesto pakraštyje bendromis miesto savivaldybės ir piliečių pastangomis, ištuštėjusi karinė bazė virto pavyzdiniu aplinkai draugišku Vaubano miesteliu.
Progresyvūs piliečiai renkasi bendruomeninį gyvenimo būdą (co-housing), bandydami surasti tobulą pusiausvyrą tarp privatumo ir bendruomeniškumo. Šias bendruomenes planuoja, kuria ir valdo patys gyventojai, t.y., žmonių grupės, sąmoningai siekiančios artimesnio bendravimo su kaimynais.
Išvados
Daržovių auginimas daugiabučiuose namuose gali tapti puikia bendruomenine veikla, prisidedančia prie aplinkos tausojimo ir gerinančia gyvenimo kokybę. Svarbu, kad gyventojai aktyviai dalyvautų sprendimų priėmime ir rūpintųsi savo aplinka. Taip pat svarbu ieškoti naujų ir alternatyvių auginimo būdų, kurie padėtų miestams tapti draugiškesniems aplinkai.
Ateityje galime tikėtis, kad bendruomeniniai daržai ir daržininkystė ant stogų taps vis populiaresni Lietuvoje, o miestai taps žalesni ir tvaresni.
Kaip įkurti bendruomenės sodą savo kaimynystėje? Kaip įkurti bendruomenės sodą?
tags: #socialinio #daugiabucio #gyventojai #noretu #uzsiauginti #darzoviu