Kulautuva, vos 20 minučių nuo Kauno, 20 km Vilkijos kryptimi, - tampa turtingų kauniečių miegamuoju rajonu. Kulautuva ir Kauno rajonas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl savo patrauklios gyvenamosios aplinkos ir augančios nekilnojamojo turto rinkos. Aptarsime naujausius nekilnojamojo turto projektus, kainas, infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę šiame regione.
Kulautuva - tarpukario kurortas
„Gulbių kurortas”, „žydų Palestina”, „tyriausio oro“ vasarvietė - kokiais tik vardais anuomet nebuvo reiškiamas susižavėjimas Kulautuva. „Kulautuva konkurentas užsienių kurortams“ - skelbė „Mūsų Rytojaus“ antraštė 1936 metais. 1936 m. miestelį prie Nemuno pagal poilsiautojų skaičių lenkė tik Palanga. Kurorte atostogavo politinis ir kultūrinis elitas.
Pirmieji vasarnamiai ir ėmė kilti dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kaunui tapus laikinąja sostine, jų sparčiai daugėjo. Manoma, kad jų savininkai, daugiausia - žydai, vasarnamius apdrausdavo, o potvyniui juos nuplovus už gautus pinigus statydavosi didesnes vilas toliau nuo Nemuno, pušyne. 1920 m. gydytojas Ovsijus Portnovas Kulautuvoje įsteigė pirmąsias sanatorijas. Iki 1933 m. Kulautuva turėjo vasarvietės, o 1933 m. Savivaldybių departamentas jai suteikė kurorto statusą.
Kurorto direktoriumi buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas (1884-1944), kurio rūpesčiu parengtas kurorto planas, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. Nuo tų metų prasideda Kulautuvos aukso amžius. Kurorte kyla modernios vilos, tvarkomi parkai, įrengiamas 1,5 km ilgio paplūdimys. Jame buvo vyrų, moterų ir bendras pliažas. Pagal Čikagos pavyzdį įrengtos persirengimo kabinos.
Išilgai gyvenvietės nutiestos trys gatvės: pagrindinė buvusi A.Smetonos alėja (dabar Akacijų), Pušyno ir Kranto gatvės. Jas kerta trumpesnės gatvelės, anuomet neturėjusios pavadinimų, tik numeruotos nuo 1 iki 14. Manoma, kad to norėję žydai, nes jiems buvo sunku perskaityti lietuviškus pavadinimus, o jie sudarė apie 60 proc. Kulautuvos gyventojų. Žydams priklausė vasarvietės, o jas prižiūrėjo vietos gyventojai.
Nuolatinių vasarotojų skaičius nuolat augo: 1933 m. jų buvo 1,3 tūkst., o 1936 m. jau per 3,1 tūkst., iš jų per 2,6 tūkst. Kurorte prie Nemuno atostogavo politinis ir kultūrinis elitas: čia vilų turėjo „Fluxus“ judėjimo tėvas Jurgis Mačiūnas, garsioji operos primadona prof. Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė, vidaus reikalų viceministras Brunonas Štencelis, advokatas Vincas Šmulkštys, Lietuvos pasiuntinys Švedijoje, rašytojas Jurgis Savickis. Čia ilsėdavosi užsienio šalių ambasadoriai, užsienio šalių turistų grupės, net iš Argentinos, Brazilijos, Vokietijos.
Veikė net dvi prieplaukos - viena keleiviams, kita prekybai. Garlaiviai kursavo keturiskart per dieną. Atvykę garlaiviu poilsiautojai net neišlipę į krantą galėjo nusimaudyti Nemune šalia prieplaukos. Vasarą, ypač savaitgaliais, poilsiautojų buvo tiek daug, kad kurorto direkcija už 50 tūkst. litų įsigijo savo garlaivį „Kulautuva“. Autobusai vykdavo į kurortą iki 23 valandos.
1938 m. verslininkas Romanas Polovinskas pasistatydino restorano-kavinės ir viešbučio kompleksą „Vita“, pasak anuomečių laikraščių, savo moderniu ir skoningu įrengimu tokį pirmą Baltijos valstybėse: „Reprezentacinį, kurin galima kviesti išlepinčiausio skonio turistus ir svetimšalius.“ Viešbutis buvo pritaikytas ne tik vasarai. Jame buvo 18 kambarių, centrinis šildymas, šiltas ir šaltas vanduo, vonios, dušai, vyrų ir moterų kirpyklos.
M.Fedaravičius pasakoja, kad kurorte rūpintasi ir poilsiautojų ramybe bei sveikata. Kad gatvėmis važiuojančios mašinos nekeltų dulkių ir triukšmo, pagrindinė A.Smetonos alėja nuolat buvo laistoma specialia alyva, o gatvės pakraščiai apsodinti jaunomis eglutėmis triukšmui slopinti. Tvarką kurorte sezono metu prižiūrėjo laikinai samdomi gatvių, turgavietės, pliažo, stoties sargai. Kasmet augo kurorto biudžetas. Jį sudarė iš vilų savininkų, turgavietės, salės nuomos renkamas mokestis ir mokestis iš poilsiautojų. Iš šių pinigų buvo tvarkomas kurortas, išlaikomi juo besirūpinantys darbuotojai.
Sklypai namų statybai Kulautuvoje
Kulautuvoje, Sėkmės gatvėje, parduodami namų valdos sklypai. Tai vaizdinga vieta vertinantiems gamtos grožį, tyrą orą ir ramybę. Puikiai tinka įsikurti šeimai ir džiaugtis kokybišku bei ramiu gyvenimu vaizdingoje vietoje.
- Adresas: Kauno raj., Kulautuva, Sėkmės g. 2 ir Sėkmės g. 4
- Sklypų plotas: 16,29 a., 15 a.
- Paskirtis: namų valda
- Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus
- Reljefas lygus
- Sklypas išlygintas
Komunikacijos:
- Elektra: bus greta sklypo
- Dujos: ~ 150 m
- Vandentiekis ir kanalizacija miesto (padarytas projektas)
Infrastruktūra:
- Kulautuvos vidurinė mokykla ~ 2 km
- Kulautuvos lopšelis-darželis ~ 2 km
- Iki Kauno miesto ~ 19 km
- Iki Nemuno ~ 350 m
Kaina: 52,500 € (3,500.00 € / a)
Namai Kulautuvoje
Namas Kranto gatvėje
Parduodamas unikalus ir išskirtinis namas Kulautuvoje, Kranto g., pirmoje namų eilėje. Iš namo atsiveria vaizdas į Nemuną. Namas įrengtas, su visomis miesto komunikacijomis. Yra papildomas vandens gręžinys. Namo šildymas dujinis. Kieme yra funkcionuojantis baseinas - 36 kv.m. Aptverta teritorija.
Name yra trys erdvūs miegamieji kambariai, darbo kambarys - biblioteka, drabužinė, erdvus prieškambaris su oranžerija ir puikiu vaizdu į gamtą, virtuvės zona su valgomuoju ir papildomu sandėliuku. Yra keli san.mazgai, pirties su priespirdčiu zona su išėjimu į vidinį kiemą, lauko terasa, balkonas ir 50 kv.m įstiklintas šiltnamis. Pusūsyje yra skalbykla, sporto salė, dvi kūrybinės dirbtuvės, kieto kuro katilinė.
Namas statytas sau, kokybiškomis medžiagomis. Dauguma baldų medžio masyvo, gaminti italų, vokiečių gamintojų. Valgomojo zonoje kabo 90 kg.sveriantis tikro krištolo sietynas. Name yra 4 židiniai.
Pagrindinė informacija apie namą:
- Adresas: Kranto g., Kauno r. sav., Kulautuvos mstl.
- Statybos metai: 1994 m.
- Žemės plotas: 12,31 arai, namų valda.
- Namas mūrinis, silikatinių plytų, šiltintas polistirenu ir blokeliais
- Stogo danga: betoninės čerpės
- Šildymas dujomis arba kietu kuru.
- Miesto vandentiekis, miesto nuotekos,papildomas vandens gręžinys.
- Naudingas namo plotas: 294.64 kv.m
- Gyvenamasis plotas: 129.62 kv.m
- Rūsių (pusrūsių) plotas: 148.65 kv.m
- Garažų plotas: 32.59 kv.m
- Bendras namo plotas su visom erdvėm: 475.88 kv.m
- 2 aukštai ir pusrūsis.
Privalumai:
- Pilnai įrengtas, parduodama su dauguma baldų ir buitinės technikos.
- Per kelis metus pakeisti visi namo langai.
- 2024m.pakeistas dujinis katilas.
- Erdvus, apželdintas sklypas
- Aptverta, sutvarkyta aplinka
- Signalizacija
- Elektros įvadas trifazis, galingas
- Ellektriniai garažo vartai
- Garažas dviems automobiliams
- Prie namo papildoma stoginė automobiliui
- Elektriniai kiemo vartai
Namo dalis Kulautuvoje
Parduodama antrame aukšte esanti namo dalis, t.y. visas antras namo aukštas. Atskiras įėjimas, bei atskiras įvažiavimas į parduodamą sklypo dalį. Butas šiltas ir labai jaukus, pro langus patenka daug saulės, yra du balkonai su nuostabiu vaizdu į pušyną. Įėjus pro duris pirmame aukšte yra tamburas, drabužinė. Leidžiantis laiptais į rūsį. Rūsyje naujai įrengtas šildomas, sporto/laisvalaikio kambarys, įrengtas grindinis šildymas. Kambaryje yra įmontuotas televizorius ir kita laisvalaikio įranga.
Laiptais pakilus į antrą aukštą patenkate į virtuvės zoną, ji sujungta svetaine, iš kurios patenkama į miegamuosius kambarius bei vonios ir tualeto patalpą. Iš svetainės yra išėjimas į erdvų balkoną, kuriame galima mėgautis nuostabiu vaizdu į pūšyną. Šalimais miegamojo yra erdvi drabužinė su įrengta kriaukle, bei dideliu veidrodžiu. Virtuvės bei tamburo zonoje yra įrengtos šildomos grindys.
Parduodamoje namo dalyje yra garažas su automatiniais vartais, sandėliukas ir papildomas wc su kriaukle. Parduodama namo dalis šildoma autonomiškai dujomis. Atskira buto apskaita. Pilnai sutvarkyti buto bei sklypo dokumentai.
Mūrinis namas 1992 m. statybos. Namas statytas kokybiškomis medžiagomis, tvirtas, storomis sienomis. Tad namas yra šiltas ir ekonomiškas. 2008 m. atlikta namo rekonstrukcija, apšiltintas stogas. Namas šildomas - dujomis. Išorės apdaila - struktūrinis tinkas.
Parduodama sklypo dalis 7,84 a sklypo ploto. Sklypas aptvertas tvora, atskirtas nuo kitos namo dalies. Nuostabiai sutvarkytas kiemas, apsodintas augalais, gėlėmis, vaismedžiais. Įrengtas fontanėlis, pavėsinė su kriaukle bei atvesta elektra. Kieme pastatytas sandėliukas žoliapjovei ir kitiems rakandams.
Namas randasi Kulautuvos miestelyje, labai ramioje vietoje, pušų slėnyje. Gatvė nepravažiuojama tad automobilių triukšmo nėra. Vos už 20 minučių pėsčiomis yra "Nemunas". Labai rami vieta gyventi! Iki Kauno miesto vos 15 km. Kulautuvos miestelyje yra puikiai išvystyta infrastruktūra. Kulautuvos vidurinė mokykla, biblioteka, vaikų darželis, reabilitacijos klinika, kaimo turizmo sodyba, parduotuvės, prieplauka, dviračių takai, paplūdimys, vandenlenčių dokas ir kt.
Nauji projektai Kaune: "Piliamiestis" ir "Nemuno namas"
Kauno būsto rinkoje populiarumu bei likvidumu išsiskiriantis „Piliamiesčio“ kvartalas tęsia unikalios urbanistikos vystymą dešiniojoje Neries krantinėje. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šiame projekte naujakuriams siūlo dar vieną daugiabutį - „Nemuno“ namą. Jis iškilo „Piliamiesčio“ vidiniame „Upių“ kvartale, esančiame arčiausiai Neries ir Kauno pilies bei stebinančiame vaizdingiausiomis senamiesčio panoramomis.
„Nemuno“ daugiabutis iškilo viename iš trijų vidinių „Piliamiesčio“ kvartalų. Tai 1 ha ploto sklype vystoma „Upių“ namų teritorija, esanti arčiausiai Neries ir Kauno pilies. Pastarasis, pirmasis pastatytas „Upių“ namų teritorijos daugiabutis, baigtas šių metų pradžioje. A++ energinio naudingumo klasės 6 aukštų name esantys 35 butai ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir erdvūs - jų plotas siekia nuo 47 iki 152 kv. m.
Vidutinė būsto kaina naujajame daugiabutyje siekia apie 4185 eurų už kvadratinį metrą. Šiuo metu „Nemuno“ name jau parduota 40 proc. butų, kuriuos pirkėjai suskubo įsigyti didžiausio ploto ir su vaizdingiausiomis panoramomis, atsiveriančiomis pro langus. Likusių būstų kainos siekia nuo 3640 eurų už kv.
Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ projektuotas „Nemuno“ namas išsiskiria savo architektūriniais sprendimais. Jo ir visų „Upių“ vidinio kvartalo daugiabučių fasadai ir stogai dengiami dviejų spalvų dekoratyvinėmis keraminėmis čerpėmis. Architektų vizija buvo juodąsias čerpes derinti su šalia esamais pastatais, o raudonąsias - su Kauno pilimi.
Miesto panoramas atveriantys daugiabučio langai ir balkonų durys - mediniai, laminuoti, su dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketais. Langų išorinė dalis kaustyta aliuminio profiliais, butų grindys - šildomos. Joje - išskirtiniai apželdinimo sprendimai, suprojektuoti jaukūs apželdinti kiemai be automobilių, saugios vaikų aikštelės, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais patogiai galima pasiekti Šilainius, Lampėdžių karjerą ar net Kulautuvą. Netoliese yra Neries krantinės parkas.
Išskirtinė „Piliamiesčio“ lokacija suteikia didelę gausą galimybių mėgautis miesto gyvenimu, festivaliais ir kitomis kultūrinėmis patirtimis. Projektas draugiškai integruotas į aplinką, nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams. Kvartalo vietą bei urbanistinį išpildymą „Piliamiesčio“ naujakuriai jau įvertino. Arti esančios gatvės užtikrina patogų judėjimą, iš kvartalo lengvai pasiekiamos paslaugos, pramogos, kultūrinis gyvenimas, prekybos centrai, darbo vietos.
Kulautuvos urbanistinė vizija ir parko rekonstrukcija
Kulautuvos urbanistinės vizijos projektą kūrė miestelyje gyvenantis Aidas Kalinauskas. Iš pradžių buvo kapitališkai suremontuota Akacijų alėja ir V. Augustausko gatvė, išvalytas Nerėpos upelio tvenkinys, įrengtas fontanas. Šis architektas projektavo ir 2021 m. 2022-aisiais buvo įgyvendinti net keli projektai, kuriais kulautuviškiai ypač didžiuojasi.
Pasinaudojus dalyvaujamojo biudžeto modeliu, sukurti originalūs žemės meno kūriniai - šviestuvai, atskleistas Nerėpos upelio reljefas. Tais pačiais metais ant daugiabučio namo sienos atsirado Lauros Slavinskaitės gatvės meno piešinys „Namai“. Pagrindinis kūrinio akcentas - besišypsančios mergaitės portretas - žymi ir skaudžią holokausto istoriją. Tai Rosian Bagriansky-Zerner, žydų mergaitė, karo m. 2022 m. Akacijų alėjoje pristatyta interaktyvi skulptūra „Debesis - žmonių likimai. Kauno m. 1936 m. telefonų knyga“ (skulptorius Donatas Mykolas).
Užpernai realizuotas dar vienas dalyvaujamojo biudžeto projektas „Pakelk akis“, kurio idėjos autorė vietos gyventoja Renata Tamulevičienė kartu su A.
Istorinė Kulatuvos atmintis: kurortas prie upės
Seniūnija nusprendė atnaujinti vieną Kauno rajono Kulautuvos miestelio, kuris garsėja nuostabia gamta, parko kampelį. Tačiau išvydę galimų permainų vizijas gyventojai griebėsi už galvos - išsigando, kad teks ilsėtis ne pušyne, o tarp metalo gaminių.
Kauno rajono savivaldybė gyventojus pakvietė pasinaudoti dalyvaujamojo biudžeto lėšomis - jie gali siūlyti idėjas, kaip pagražinti ar patogesnes padaryti viešąsias erdves. Už darbus mokės savivaldybė.
Dalyvaujamojo biudžeto projekte suskato dalyvauti ir Kulautuvos seniūnija, pasišovusi poilsiui pritaikyti šalia mineralinio vandens biuvetės esančią parko erdvę.
Kulautuvos gyventojas Simanas Venčkauskas sakė, jog sausio pabaigoje perskaitė informaciją, kad planuojama rekonstruoti Kulautuvos parko dalį, esančią prie biuvetės. Taip pat išvydo viziją, kaip tai norima padaryti.
„Numatyta, kad ant žemės bus metaliniai takai su grotomis, taip pat medžių viršūnėse 7 metrų aukštyje bus įrengtas metalinis apžvalgos ratas, kurį laikys metaliniai stulpai“, - pasakojo vyras.
Kita Kulautuvos gyventoja Jurgita stebėjosi, kad parke planuojama įrengti ir teletabių būdelę vaikams žaisti, o tai nepriimtina, nes esą primena kičą.
„Kulautuva - kurortinė teritorija, mes labai vertiname čia esančią natūralią gamtą: medžius, brandų pušyną, kokį mažai kur rasi. Tačiau ją norima sudarkyti, prikimšti metalo konstrukcijų, paversti metalo laužo ekspozicija. Betrūks tik gelžbetoninio bunkerio, kuris Kulautuvą išgarsintų kaip beskonybės, šlamšto prikimštą vietą“, - ironiškai kalbėjo S. Venčkauskas.
Kulautuvos gyventojai šia informacija pradėjo dalintis, svarstė, kas ir kodėl kurorto teritoriją nori sudarkyti, kodėl tokių planų seniūnija nederino su gyventojais, neklausė jų nuomonės.
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė patvirtino, kad, esant galimybei įgyvendinti vieną ar kitą projektą už savivaldybės skiriamas dalyvaujamojo biudžeto lėšas, kai kurie gyventojai siūlė poilsiui pritaikyti parko dalį.
„Pasiūlymai buvo padriki. Kulautuvoje gyvena architektas Aidas Kalinauskas. Jis geranoriškai ėmėsi sujungti įvairius gyventojų pasiūlymus ir nemokamai pateikė savo viziją“, - pasakojo seniūnė.
D. Šiušienė sakė, jog vizijoje matyti, kad būtų galima įrengti metalinį taką su grotelėmis, kurios tarsi pakibtų virš samanų, žmonės jų nemindytų, bet matytų per groteles.
Taip pat numatytas ir metalinis lajų takas, bet, seniūnės nuomone, iš kitos medžiagos jo nebūtų įmanoma įrengti.
„Įgyvendinti architekto idėjas kainuotų brangiai ir užtruktų ne vienus metus. Manau, kad geriau būtų sparčiau įgyvendinti pigesnį, mažesnį projektą“, - mintimis dalijosi Kulautuvos seniūnė.
Dalyvaujamasis biudžetas - tai galimybė kiekvienam Kauno rajono gyventojui realizuoti savo kūrybinius sumanymus gražinant viešąsias erdves ir kartu su savivaldybe spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo.
Šiais metais iki kovo 8 dienos visi norintys gali teikti idėjas, kokias viešąsias erdves norėtų pagražinti ar padaryti patogesnes. Už pasiūlytas idėjas balsuos patys Kauno rajono gyventojai.
Informacija apie teritorijų planavimo dokumentų rengimą
Kauno rajono savivaldybė informuoja apie supaprastinta tvarka rengiamus detaliuosius planus ir jų koregavimus įvairiose seniūnijose. Tai apima žemės sklypų statybos zonų, ribų, įvažų vietų tikslinimą ir koregavimą, teritorijų aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo tikslinimą, bei kitus teritorijų planavimo klausimus.
Su parengtais detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti LR teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt bei Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje www.krs.lt, taip pat seniūnijų patalpose. Pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių galima teikti raštu planavimo organizatoriui iki detaliojo plano viešinimo pabaigos.
Kulautuva - kurortinė teritorija
Pagal dabartinius kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus, tokiose vietose turi būti gausu augmenijos, miškų, vandens telkinių. Šiame regione ne tik teka Nemunas, bet ir yra įrengtas Kulautuvos paplūdimys, turime nuostabių pušynų, mineralinio vandens gręžinį. Yra suformuoti parkai, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai Kačerginėje bei Kulautuvoje.
Taip pat Kulautuvoje veikia moderniausia šalyje Kulautuvos reabilitacijos ligoninė, priklausanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninei Kauno klinikoms, Respublikinės Kauno ligoninės padalinys Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė-sanatorija, Kačerginėje - Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyriaus „Žibutė“.
Teritorija bus itin prižiūrima, kad nesklistų erkių platinamos ligos. Planuojama rekonstruoti Kulautuvos parko dalį prie mineralinio vandens biuvetės. Bus plėtojamas Kulautuvos paplūdimys, čia atsiras vandenlenčių ir vandens pramogų parkas, inventoriaus nuoma, kempingas, bus galimybė rengti varžybas, organizuoti sportinius renginius.
Netonių kaimo erdvę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nemuną, norime pritaikyti visuomenės poreikiams, įrengti apžvalgos aikštelę, o ateityje - galbūt net rogučių trasą. Kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Kauno miesto savivaldybe sparčiai plėtojamas „Nemuno žiedo“ projektas.
Čia turėtų atsirasti automobilių kempingas, šiuolaikiškas kartodromas, kitų automobilių sporto šakų trasų. Vėliau modernizuosime Kačerginės daugiafunkcį centrą, šiame miestelyje bei Zapyškyje įrengsime sporto centrus su treniruokliais, žaidimų salėmis. Jau parengti šių objektų projektai, juos pradėti įgyvendinti planuojame dar šiemet. Piliakalnių metais pakaunėje daugiausia dėmesio sulauks legendomis apipintas, vietos gyventojų ir turistų mėgstamas Pyplių piliakalnis.
Su Vidaus vandens kelių direkcija, dviračių sporto klubu ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis svarstoma, kaip įrengti mažųjų laivų uostą Kačerginėje ir buvusiame Šilelio karjere. Žvelgiant į ateitį, didžiausi planai yra susiję su dviračių takų plėtra nuo Kačerginės iki Zapyškio. Parengtas projektas lyniniam keltui per Nemuną ties Zapyškiu įrengti, intensyviai ieškoma finansavimo. Bendradarbiaujant su Vilkaviškio vyskupija dar šiais metais bus atnaujinta Zapyškio Šv.