Kas yra socialinis būstas: Kauno miesto savivaldybės perspektyva

Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į Kauno miesto savivaldybės turto skyrių. Panagrinėkime, kas yra socialinis būstas ir kaip jis veikia Kauno mieste.

Socialinis būstas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Savivaldybės būstų tipai Kaune

Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų.

• Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus. Savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės. Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar.
• Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto. Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi.

Socialinio būsto nuomos sąlygos ir reikalavimai

Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Įstatymu ir Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-550.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1. Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
2. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių.
3. Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, sunkia forma.

Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, kai būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams.

Mokesčiai ir priežiūra

Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.). Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.

Laukimo trukmė ir eilės

Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės.

Taigi atsiranda galimybių kilti aukštyn. Kita svari laukiančiųjų socialinio būsto skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą.

Iki liepos 1 d., atlikus visas privalomąsias procedūras (jos užtrunka), buvo išnuomoti 7 būstai (be bendrabučių).

Užsienio piliečių galimybės

Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje. Jiems taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.

Dažniausios problemos

Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais, nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už 2015 m.) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan. Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos ir t. t.

Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.

Socialinio būsto teikimo tvarkos pakeitimai

Tvarka yra nustatyta ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais.

Sąlygos, kurioms esant asmenys ir šeimos išbraukiami iš sąrašų

• jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
• jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
• jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
• pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.

Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

*VRP - Valstybės remiamos pajamos

tags: #socialinis #bustas #kas #ji #gauna