Socialinis būstas yra svarbi paramos forma žmonėms, turintiems mažas pajamas ir atitinkantiems tam tikrus kriterijus. Būsto nuoma yra aktuali tema daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač tiems, kurie neturi galimybių įsigyti nuosavo būsto. Šiame straipsnyje aptariama socialinio būsto suteikimo tvarka asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?
Pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Asmenys ir šeimos, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus kriterijus.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gyventojams taikomos šios sąlygos:
- Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Pagrindinės Sąlygos Pretendentams
Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti šias sąlygas:
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste.
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
- Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv.
Pajamų ir Turto Apribojimai
Pajamų ir turto apribojimai, norint pretenduoti į socialinį būstą, yra nustatyti pagal šeimos dydį:
- Asmens be šeimos:
- Grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių
- Turtas** - 56 VRP* dydžių
- Dviejų ar trijų asmenų šeimos:
- Grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių
- Turtas** - 112 VRP* dydžių
- Keturių ar daugiau asmenų šeimos:
- Grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai
- Turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai
*VRP - Valstybės remiamos pajamos
**Turtas - nustatomas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą
Kada Teisė Į Socialinį Būstą Prarandama?
Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
- asmuo yra be šeimos;
- asmuo turi negalią;
- šeimoje yra asmenų su negalia;
- šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Teisinis Pagrindas
Socialinio būsto nuomos santykius Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:
- Prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašas.
- Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašas.
- Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašas.
- Socialinio būsto nuomos sutarčių formų patvirtinimas.
Pavyzdžiui, Panevėžio miesto tarybos sprendimas Nr. buvo priimtas 2003 m. balandžio 3 d., vėliau keistas ir papildytas. Šis sprendimas reglamentavo socialinio būsto nuomos klausimus Panevėžio mieste.
Pavyzdinė Socialinio Būsto Nuomos Sutarties Struktūra
Nors konkretūs socialinio būsto nuomos sutarčių pavyzdžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, bendra struktūra išlieka panaši. Štai pavyzdinė struktūra:
| Skyrius | Turinys |
|---|---|
| 1. Bendrosios nuostatos | Šalių identifikavimas, sutarties objektas, teisinis pagrindas. |
| 2. Nuomojamas būstas | Būsto adresas, plotas, būklė, įrengimai. |
| 3. Nuomos terminas | Sutarties pradžios ir pabaigos data. |
| 4. Nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka | Mokesčio dydis, mokėjimo terminai, banko rekvizitai. |
| 5. Šalių teisės ir pareigos | Išsamus nuomininko ir nuomotojo teisių ir pareigų sąrašas. |
| 6. Sutarties nutraukimas | Sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta. |
| 7. Kitos sąlygos | Papildomos sąlygos, susijusios su būsto naudojimu, remontu, gyvūnų laikymu ir pan. |
| 8. Baigiamosios nuostatos | Ginčų sprendimo tvarka, sutarties pakeitimo tvarka, kita svarbi informacija. |
Reikalingi Dokumentai
Norint pretenduoti į socialinį būstą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
- Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.
Šeima ir asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jei jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimo metus neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus.
tags: #socialinis #bustas #suteikiamas #neatlygintinai