Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų reglamentavimas Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas aptarti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų reglamentavimą Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais.

Įstatyminė bazė ir reglamentavimas

Sodininkų bendrijų veikla ir bendrojo naudojimo žemės sklypų valdymas yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, įskaitant:

• Sodininkų bendrijų įstatymą
• Žemės įstatymą
• Teritorijų planavimo įstatymą
• Statybos įstatymą
• Kelių įstatymą
• Kitus teisės aktus

Sodininkų bendrijų įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama.

Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.

Bendrojo naudojimo žemės valdymas ir priežiūra

Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.

Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės:

1. keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);
2. keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3. keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;
4. keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

Statybos reikalavimai sodininkų bendrijose

Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

1. pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;
2. tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
3. statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1. aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2. žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3. krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4. mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

Sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:

1. maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams;
2. gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m;
3. priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.

Šiuo metu sodininkų bendrijose sodo sklype be leidimo leidžiama statyti gyvenamus ar sodo namus iki 80 kv.m. ploto.

Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 9 d. nustato, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Įstatymo 6 str. 10 d. 2 p. nustato, jog gyvenamo namo ar sodo namo didžiausias aukštis 8,5 m, priklausinio - 5 m.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:

1. maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams;
2. gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m;
3. priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 1 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas, kurio didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra II gr. nesudėtingas statinys.

STR 1.01.03:2017 (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 4 punkte nustatyta, kad sodo namai, kurių didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra I gr. nesudėtingas statinys, kurio didžiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.

Taip pat pažymime, kad STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelėje nustatyti reikalavimai nesudėtingiesiems statiniams. Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytas tik gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m, tačiau nėra nustatytas didžiausias plotas.

Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką statinio statybos teisėtumas nustatomas pagal statybos pradžios laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. galiojančius iki 2024-11-01 ir 2024-11-01 įsigaliosiantis naujas teisinis reguliavimas nesukels pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento pradėtiems statyti ar rekonstruoti sodo namams iki 80 m2 bendro ploto, jei statybos pradžioje statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

Iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėta statinio statyba, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, užbaigiama, kadastro duomenų byla parengiama ir užregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal 2024 m. spalio 31 d. galiojusius teisės aktus“.

Sodininkų bendrijos yra labai skirtingo lygio: vienos miestuose ir priemiesčiuose, kitos periferijoje. Visoms joms tinka Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentavimas. Sodininkai patyrę visokiausių valdžios išbandymų. Šis išpuolis prieš sodininkus, manytina, paremtas statybininkų godumu. Ne veltui projektus rengia Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupė, neprisileidžiant Nacionalinės žemės tarnybos specialistų. Sodininkų mėgėjų bendruomenė gaji, ji gyvuoja daugiau nei 60 metų. Su mėgėjiška sodininkyste susijusios kelios Lietuvos žmonių kartos.

Prognozuojant tolimesnį sodininkų bendrijų egzistavimą pagal siūlomus įstatymų pakeitimus, galima numatyti daugumos bendrijų likvidavimą, neįsteigus jokios bendrijos arba visai išbalansuotą valdymą, panaikinus sodininkų bendrijų išorines ribas. Aiškiai įžvelgiami išoriniai ir vidiniai ginčai, nesibaigiantys teismų procesai.

Aplinkos ministerija įsipareigoja 10 metų!!!! stebėti sodininkų bendrijų reformas po įstatymo įsigaliojimo. Kokie toliaregiai dabartiniai Aplinkos ministerijos vadovai, tik nepasako, kur jie bus po 15 metų. Sodininkai džiaugiasi pasibaigusios vasaros subrandintu geru derliumi ir dauguma jų net nesidomi valdininkų virš jų galvų pakeltu Damoklo kardu.

Tokia sodininkų pozicija labai patinka popierinių įstatymų rengėjams.

Duomenų apie naudos gavėjus pateikimas į JANGIS

Vadovaujantis LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, visi Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė) privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (Jadis) tvarkytojui - Registrų centrui.

Duomenys gali būti pateikti tik elektroniniu būdu, t.y. prisijungus prie Jangis per Registrų centro klientų savitarnos sistemą. Teikiami duomenys turi būti pasirašomi elektroniniu ar mobiliuoju parašu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, naudos gavėjas - tai fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra nustatyti ir detalizuoti specifiniai reikalavimai atskiroms juridinių asmenų formoms, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pagal daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, sodininkų bendrijos ir asociacijų teisinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bendrijos ir asociacijos nariai, dalyvaudami visuotiniame susirinkime, turi tik vieną balsą.

Ši informacija yra aktuali sodininkų bendrijoms, siekiant užtikrinti skaidrią ir teisėtą veiklą, laikantis galiojančių įstatymų ir teisės aktų.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius reikalavimus, susijusius su statybomis ir teritorijų planavimu sodininkų bendrijose.

Tikimės, kad šis straipsnis suteikė jums naudingos informacijos apie sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų reglamentavimą Lietuvoje.

Lietuvos žemėlapis

tags: #sodininku #bendriju #bendrojo #naudojimo #zemes #sklypai