Pastaruoju metu miesto gyventojai siekia įsigyti gyvenamuosius būstus arba sodybas poilsiui užmiestyje. Žmogų genetiškai traukia prie gamtos, jis veržiasi į ją visais įmanomais būdais: nuo pasivaikščiojimų parke iki įsikūrimo toli nuo civilizacijos. Kadangi galinčiųjų įsigyti būstą gamtos prieglobstyje daugėja, vis daugiau priemiesčio teritorijų paverčiama individualių namų gyvenvietėmis.
Žmonės nori, kad juos suptų ne tik stilingas namų interjeras, bet ir graži aplinka už tų namų sienų, todėl vis aktualesnis tampa landšafto dizainas (kraštovaizdžio formavimas) ir teritorijos apželdinimas.
Kraštovaizdžio dizainas - tai dekoratyvinė sodininkystė, veikla, nukreipta formuoti teritorijos aplinką naudojant gamtines sudedamąsias dalis.
Kas Yra Landšafto Dizainas?
Paprastai tariant, tai dekoratyvinė sodininkystė, veikla, nukreipta formuoti teritorijos aplinką naudojant gamtines sudedamąsias dalis. Formuojama patogi ir harmoninga aplinka. Landšafto dizaino sritis apima miestų, parkų aplinkos tvarkymą, apželdinimą ir sodininkystę.
Landšafto projektavimas - mokslinė kryptis, susidariusi iš meninės sintezės ir sąveikos tarp geografijos, istorijos, menotyros, filosofijos, miestų statybos, architektūros ir kt.
Prieš pradedant tvarkyti bet kokio objekto aplinką, ar tai būtų sodo sklypas, ar miesto parkas, žinotina, kad kiekvienas vietovaizdis (vadinamasis „landšaftas") bendrai ir kiekviena jį sudaranti dalis slepia savyje ne tik galimybes, bet ir apribojimus.
Landšafto kūrimas ir erdvinės jo kompozicijos formavimo būdai pirmiausia priklauso nuo gamtinių sąlygų (klimato, kuris sudaro sąlygas komfortiškam poilsiui ir apsprendžia augalijos pasirinkimą; reljefo, kuris sąlygoja planavimo, inžinerinius ir meninius architektūrinius sprendimus (dėl reljefo skirtumų susiformuoja gamtinė įvairovė ir kultūrinis landšaftas); dirvos ir augalijos - jos sąlygoja apželdinimo galimybes ir t.t.).
Būtent todėl visapusiškas išankstinis geomorfologinio pagrindo būklės ir pakeitimo galimybių įvertinimas yra būtina sąlyga teisingam sklypo dizaino organizavimui. Jau projektavimo stadijoje turi būti atlikta smulki sklypo landšafto analizė. Turi būti detaliai išnagrinėti visi elementai, išsidėstę ir projektuojamoje teritorijoje, ir besiribojančioje vietovėje.
Proceso metu reikia išstudijuoti teritorijos ir apylinkių dirvą ir augaliją. Landšafto dizaine egzistuoja tokios pat taisyklės, kaip ir kitose meno šakose: architektūroje, dailėje, poezijoje, muzikoje. Tas taisykles diktuoja pati gamta. Gamtinis kraštovaizdis susideda iš keleto tarpusavyje susijusių elementų: vandens, oro, augalijos ir gyvūnų.
Išvertus iš lotynų kalbos, žodis „kompozicija" reiškia „ryšys, junginys". Paprastai, kalbėdami apie kokią nors kompoziciją, turime galvoje įvairių visumai priklausančių formų pasiskirstymą, padėtį erdvėje viena kitos atžvilgiu. Tam, kad sukurtumėte kompoziciją, būtina atsižvelgti į objektų dydį, masę, faktūrą, geometrinę formą, padėtį, spalvą ir šešėlius.
Gamta nesukūrė griežtų geometrinių formų, jos - žmogaus kūrinys. Kiekvienas gamtos elementas glaudžiai susijęs su kokia nors geometrine forma. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į saulę ar mėnulį - jie apvalūs! Nukreipkite žvilgsnį žemys - medžių vainikai gali būti įvairių formų, bet kiekvieną jų galima įsivaizduoti („pritempti"), kaip piramidę, ovalą ar rutulį... Žemaūgiai krūmai, gėlės ir žolės yra plokštuminės formos.
Renkantis medžius ir krūmus sodui remiamės kontrastais: didelis - mažas, aukštas - žemas, kūgis - rutulys ir t.t. Pavyzdžiui, tiesūs takeliai puikiai atrodo derinyje su apvaliomis gėlynų klombomis. Planuojant sklypo dizainą, neverta naudoti labai daug įvairių elementų; įvairovei pasiekti geriau vadovautis mastelio dėsniu.
Geometrinės formos pritaikomos projektuojant takelius, kraštus, vejas. Kompozicijos centre būtina įkurdinti ką nors originalaus, pavyzdžiui, neįprastos formos medį, ryškią gėlę, pasodintą klomboje ar kubile.
Faktūra - daiktų paviršiaus charakteristika. Kalbama apie daiktų padėtį vienas kito ir stebėtojo atžvilgiu. Išdėstant daiktus erdvėje, galime gauti frontalinę (priešakinę), tūrinę arba giluminę - erdvinę kompoziciją.
Bet kokio landšafto projektavimas turi būti atlikamas pagal iš anksto aiškiai suformuluotą idėją. Didelėje teritorijoje būtina apgalvoti peizažų seką, susieti su pasivaikščiojimų maršrutais, su natūralia aplinka. Tarp ypač efektingų vaizdų įterpiama peizažo pauzių, kad stebėtojas gautų emocinį atokvėpį, o paskui vėl būtų nustebintas atsiveriančiais kvapą gniaužiančiais gamtovaizdžiais.
Linijinės perspektyvos dėsnis. Objektas atrodo geriau, pastatytas ant horizontalios plokštumos arba ant plokštumos su nedideliu pakilimu. Kai kurie objektai įdomiau atrodo, žiūrint į juos iš viršaus arba apačios. Be to, atstumas taro žiūrovo ir nutolusio objekto optiškai sumažėja, paslėpus tarp jų esančią vietovę (reljefo pažeminimu, krūmynais).
Kuo toliau nuo stebėtojo stebimas objektas, tuo labiau švelnėja jo spalva ir kontūrai. Pavyzdžiui, tolumoje matomi melsvo ar pilkšvo atspalvio lapuočiai ar spygliuočiai medžiai ir krūmai ne griežtų formų vainikais padidina peizažo gilumo įspūdį.
Ypatingą svarbą landšafto dizainui turi apšvietimas, šviesos, šešėlių ir spalviniai kontrastai: peizažo stiliui nuolatine spalvų ir apšvietimo kaita jie suteikia intrigos, nes vienaip augalai atrodo rytą, kitaip popietę; sodas skirtingai atrodo skirtingais metų laikais. Šešėliai augalų grupėms ir pastatams suteikia išraiškingumo, tūrio įspūdį.
Būtina atsižvelgti į pasaulio kryptis, saulės spindulių krytį ir apšvietimo stiprumą įvairiu paros metu. Skiriamas rytinis, dieninis ir vakarinis natūralus apšvietimas. Efektyviausias - rytinis apšvietimas: šešėliai aiškūs ir ryškūs, gerai išskiria formų ypatybes.
Kad būtų galima išnaudoti apšvietimo rytiniais saulės spinduliais efektą, reikia pagrindinius landšafto elementus išdėstyti šiaurės, pietų arba vakarų kryptimi nuo stebėjimo taško. Dieninė šviesa pernelyg ryški, joje formos nublanksta, todėl peizažai neturėtų būti kuriami pietų ar pietvakarių kryptimis.
Renkantis spalvinę gamą, būtina atsižvelgti į metų laiką, augalų augimo pokyčius, žydinčių augalų spalvas. Vasarą, pavasarį ir rudenį augalų spalvinė gama nustatoma pagal lapų, žiedų, vaisių, kamienų ir šakelių spalvą. Žiemą, žinoma, tik pagal kamieno ir šakų spalvą. Spalvinė gama gali būti daugiau nei 130 atspalvių, o bendras peizažų koloritas keičiasi ne mažiau kaip 9 kartus per metus.
Spalvinės landšafto gamos kūrime vienodai svarbu apgalvoti ne tik bendras fono spalvas, bet ir detales; taip pat svarbi spalvos įtaka žmogaus organizmui. Spalviniai deriniai turi būti kuriami pagal spalvinės harmonijos principus: arba kontrasto pagrindu, arba kaip vienos spalvos atspalvių derinys.
Kontrastiški, džiugių spalvų deriniai sudaromi sugretinant porą spalvų: pagrindinę ir priešingą jai papildančią spalvą (raudona - žalia, oranžinė - mėlyna, violetinė - geltona). Geltona spalva tarsi pakelia paviršių, jam prideda erdvumo. Žydra spalva dienos apšvietime objektą nutolina, todėl dažnai naudojama optiniam nedidelės erdvės padidinimui.
Žalia spalva - ramiausia, ji subalansuoja kitas spalvas. Pavyzdžiui, veja per ryški, ribojama puošnaus kelkraščio. Dabar neretai erdvės apsodinamos vienos spalvos augalais, vyrauja žalia spalva. Gal tai subjektyvi nuomonė, bet mūsų ir taip „pilkame" klimate per keletą šiltų ir saulėtų mėnesių norisi pasidžiaugti spalvų įvairove, todėl landšafto dizaineriai siūlo rasti „aukso vidurį" ir žalumos jūroje įkurdinti keletą spalvingų oazių.
Ritminis rikiavimas - atskirų elementų ir atstumų tarp jų kartojimas (pavyzdys - alėjos). Nuolatinis ritmo įspūdis sudaromas kartojant elementus ne mažiau 4 - 6 kartų.
Kontrastas - tai aiškus objektų vienos ar kelių savybių skirtumas (forma, spalva, dydis, erdvės atvirumas ir uždarumas ir t.t.). Landšafto dizaine galima panaudoti iš karto keletą kontrastinių požymių, tačiau kontrastas neturi būti pernelyg dažnas ir aštrus. Grupės (medžių, krūmų, kelkraščių ir t.t.) dekoratyvių požymių kiekis neturėtų viršyti vienuolikos.
Niuansas - subtilus perėjimas, vos pastebimas spalvų, formų, erdvių skirtumas. Niuanso santykiai skirti stebėti iš arti, todėl jie reikalauja ypatingo dėmesingumo ir apgalvojimo. Landšafto dizaine harmonija ir simetrija pasiekiamos dviem būdais: simetriškumu ir asimetriškumu.
Įvairovė landšafto („pataisyto" peizažo) architektūroje būtina ne tik bendrame sodo plane, bet ir detalėms. Erdvės panaudojimas ir sumanus jos užpildymas - svarbiausias landšafto architektūros uždavinys.
Stilius - visų pirma tai tam tikrų augalinių elementų ir atskirų augalų derinių panaudojimas, dekoratyvinio apipavidalinimo rūšis. Jis turi betarpiškai derėti su namo architektūriniu stiliumi. Renkantis stilių, taip pat reikia atsižvelgti į mados įvairovę, nacionalinius ypatumus, tradicijas, šalies gamtines sąlygas.
Sodo Sklypo Planavimas: Nuo Idėjos Iki Realios Sodybos
Reikia kraštovaizdžio dizainerių konsultacijos? O gal jums reikia pagalbos su sodo išplanavimu? Įsigijote sklypą už miesto, bet sodybos planavimas jums kelia daugiau nerimo nei aiškumo? Drauge su Inge Auželiene, „Geltono karučio“ kursų „Sodybos apželdinimas“ lektore, sudėliojome jums aiškų penkių žingsnių planą, nuo ko pradėti kurti savo svajonių sodybą.
- Apsibrėžkite savo norus ir prioritetus.
- Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu.
- Kritiškai įvertinkite aplinką.
- Susidarykite aiškų planą.
- Pasirūpinkite sklypo infrastruktūra.
- Apgalvotai rinkitės augalus.
Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Ingė pabrėžia, kad tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų.
Be to, jei sodybą įsigijote vėlyvą rudenį ar žiemą ir manote, kad joje esantys medžiai i...
Kaip Optiškai Padidinti Mažą Sklypą?
Ne vienas turintis sodą ar kampelį kieme liūdi, kad jis yra per mažas. Tačiau ir nedidelė erdvė gali būti jaukiai įrengta. Būtent tokia aplinka gali tapti puikia terpe įdomiems ir praktiškiems sprendimams.
- Skirtinguose savo sklypo kampuose pasodinkite dviejų ar trijų ramių atspalvių augalus, kurie tarpusavyje harmoningai dera.
- Patikrintas sodo formavimo variantas - sukurta perspektyva. Optimalu, jeigu iškart nesimato viso sklypo. Padarykite taip, kad grožis atsivertų palaipsniui, einant į sodo gilumą.
Augalams skirtos atramos - arkos ar pergolės - padengimas žaluma suformuoja vertikalias struktūras ir keistą šešėlių žaidimą, erdvė tampa trimate. Žema buksmedžių gyvatvorė gali dar ir padalinti sklypą į dvi dalis. Optinę iliuziją sukuria laipiojantiems augalams skirtos grotelės, kurios sukonstruotos taip, lyg jos būtų ne plokščios, o tūrinės.
Absoliučiai visų dizaino elementų, pavyzdžiui, gėlių arkos, matmenys turi būti proporcingi paties sodo matmenims. Jie padeda sukurti didelio sodo iliuziją.
Beje, erdvė tarp takelių turi būti užsodinta augalais - atviras lieka tik poilsiui skirtas kampelis. Nepamainomas dalykas sode! Įstiklintą dalį galima naudoti kaip mini šiltnamį. O pačiame namelyje atsiras vietos sodo rakandams, kepsninei ir netgi karučiui laikyti.
Atrodo, kad pro šį neįprastą praėjimą sienoje galima patekti į žalumoje skęstantį kampelį. O iš tikrųjų tai labai kokybiškas dekoratyvinis plakatas. Ji padės padalinti teritoriją į skirtingas zonas. Tokia salelė padės suskaidyti lygią plokštumą. Labai panašus į natūraliai gamtos sukurtą.
Net nedideliame sklype galima patalpinti netgi dekoratyvinį tvenkinuką.
Dekoratyvinis Tvenkinys Nedideliame Sklype
Nedideliame sklype galima patalpinti netgi dekoratyvinį tvenkinuką. Suprantama, kad vandens telkinys bus nedidelis, tačiau net toks padės sukurti reikiamą optinį fokusą. Ramus vandens paviršius, primenantis veidrodį, atspindi dangų, debesis ir viską, kas yra virš tvenkinio. Dėl šio efekto sodas atrodo didesnis, negu yra iš tikrųjų.
Nedideliame sode puikiai žiūrisi geometrinės formos: kvadratas, stačiakampis ir apskritimas. Tokių konfigūracijų elementai viso sodo sklypo struktūrai suteikia tvarkos ir aiškumo.
Augalų Pasirinkimas Nedideliam Sodui
Renkantis „žaliuosius gyventojus“ nedideliems sodams pirmenybę teikite neaukštiems medžiams ir krūmams. Tai, pavyzdžiui, paprastasis klevas „Globosum“, bignonijinė katalpa „Nana“ ar svyruoklinis gluosnis „Umbraculifera“.
Priklausomai nuo pasodinimo vietos šie žalieji pagalbininkai galės efektyviai dekoruoti sklypo ribas ar netgi sudėlios puikius akcentus. Pavyzdžiui, kamieninė rožė „Schneewittchen“: kai ji žydi, nuo jos paprasčiausiai neįmanoma atitraukti akių. Ypač puikiai šis krūmas atrodo optinių ašių susikirtime. Tai dar vienas laiptelis kelyje į sėkmingą mažos teritorijos apipavidalinimą.
Sodo Sklypo Planavimas Žingsnis Po Žingsnio
Tai dar vienas laiptelis kelyje į sėkmingą mažos teritorijos apipavidalinimą. Nusibraižykite savo sklypo planą, jame pasižymėkite, kiek vietos užima veja ir takai, o kiek vertikalūs elementai: namas, kiti statiniai, medžiai, krūmai, gėlynai. Jei daugiausia erdvės užima veja, aikštelė ir takai, sklypas atrodo neproporcingas, per tuščias.
Pasodinkite didesnių medžių, įrenkite gėlyną su aukštesniais augalais, kad bendras vaizdas būtų harmoningesnis. Vertikalūs elementai taip pat gali būti pavėsinės ar pergolės, atramos su vijokliais, treliažai, skulptūros. Jei prie namo sodinate medį, atidžiai išsirinkite veislę.
Rekomenduojama, kad medis būtų pusantro namo aukščio. Aišku, į šią rekomendaciją reikia žiūrėti kūrybiškai, bet proporcija daugmaž tokia. Pasirinkdami medį sodinti, pasidomėkite, kokio aukščio bus subrendęs medis, kiek plati ir kiek tanki jo laja (dėl metamo pavėsio). Prie vieno aukšto namo per didelis medis gali užgožti visą erdvę.
O prie dviejų aukštų namo žemesnis medelis ir maži gėlyno augaliukai atrodys kaip nykštukai. Netikėkite medžio aukščiu, kurį matote, kai jį perkate - pasidomėkite veislės charakteristika. Sodinkite augalus grupėmis. Išmėtyti sklype po vieną, jie atrodo chaotiškai, sunku sujungti į vientisą vaizdą.
Kaip Sutaupyti Apželdinant Sklypą?
- Antrinių žaliavų panaudojimas.
- Augalų auginimas iš sėklų.
- Mažesni sodinukai.
- Dauginimas patiems.
- Spalvų naudojimas.
Daugelį dalykų kieme galime pakeisti juos paprasčiausiai nudažius.
Fengšui Principai Sodo Sklype
Pagal senovės kinus, įeinamosios namo durys turėtų būti atsuktos į pietus, o namo nugara - į šiaurę. Anot senovės kinų, sklypo šiaurėje turi būti aukštas kalnas.
- Sodo centras - sveikatos ir sėkmės zona.
- Pietryčiai - turto ir klestėjimo zona.
- Pietvakariai - meilės ir šeimos zona.
- Šiaurės rytai - išminties ir meditacijos zona.
- Šiaurės vakarai - globėjų, angelo sargo zona.
Sklypo Zonavimas: Pagrindiniai Principai
Kiekviena zona žemės sklype turi atlikti savo funkciją. Būtina jį schematiškai suskirstyti į teritorines sritis. Kiekviena zona turi turėti funkcinę apkrovą.
- Reprezentatyvioji arba dekoratyvioji zona.
- Ūkinė zona.
- Gyvenamoji, poilsio, aktyviojoje zona.
Jei šeimoje yra vaikų, būtinai padarykite žaidimų aikštelę su smėlio dėže, pasodinkite gėlynus, pasodinkite dekoratyvinių krūmų. Įrenkite arkas su vijokliniais augalais. Priemiesčio teritorija negali išsiversti be mažų pastatų, skirtų komunalinėms reikmėms.
Jei turite tam laiko ir noro, žinoma, drąsiai planuokite ir mėgaukitės. Jei jūsų svajonių sodyba yra vieta, kurioje galima pabėgti nuo miesto triukšmo ir tiesiog ilsėtis klausantis paukščių čiulbėjimo, tai ir neapsikraukite nereikalingais dalykais. Gal jums pakaks įsirengti patogią namo terasą, o aplink palikti beveik nepaliestą laukinę gamtą. Arba, kaip pataria Ingė, galite pasisodinti daugiau medžių ir krūmų.
Sodo Stilius: Kaip Išlaikyti Darną?
Norint išlaikyti darną sklype, planuojant sodą taip pat pirmiausia turėtumėte galvoti apie norimą sodo stilių. Ar jis turėtų būti modernus su tiesiomis linijomis ir griežtomis formomis, ar tradicinis, kuriame vyrauja banguotos linijos bei esti arčiau natūralizmo? Ar semsitės įkvėpimo iš formalių, japoniškų sodų idėjų, ar iš neįpareigojančių laisvesnio stiliaus sodų?
Iš tikrųjų, apie sodo stilius galima parašyti ištisus vadovėlius, nes jų pasirinkimas - nesuskaičiuojamas. Tai gali būti sodas, skirtas visai šeimai su aktyvaus poilsio zona, arba išskirtinai kolekcinių augalų erdvė.
Kaimynų Teisės ir Bendrijos Taisyklės
Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.
Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).
- tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2-3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).
Maksimalūs Pastato Parametrai Sodo Sklype
Visi rodikliai (plotas, ilgis, plotis ir aukštis) buna duoti projektavimo sąlygų savade. Sodo sklypuose paprastai leidžiamas iki 35% užstatymo plotas ir iki 0,4% užstatymo intensyvumas. Didžiausias namo užstatymo plotas 7a sklype gali būti iki 240 m2.
Ilgis ir plotis priklauso nuo sklypo konfigūracijos, - nenormuojama, bet reikia išlaikyti norminius atstumus nuo sklypo ribų, atsižvelgti į servitutus ir t. t. Aukštis priklauso nuo teritorijos planavimo dokumentų.
Sklypo Lyginimas
Sklypo lyginimas yra vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant tolimesnius apželdinimo darbus. Labai svarbu iš anksto suplanuoti, kaip turėtų atrodyti Jūsų sklypo reljefas, kur bus sklypo nuolydžiai, kur kasamas tvenkinys, kur daromas šlaitas ar sodinami medžiai ir gėlės.
Jeigu norite detalaus projekto, tai jį galite užsisakyti pas architektą ar landšafto dizainerį. Rekomenduotume nepersistengti. Dirbdami su lazeriniu nivelyru ir specializuota žemės lyginimo technika, sklypo lyginimo darbus galima atlikti itin gerai.
Sklypo lyginimas - vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant tolimesnius apželdinimo darbus.
Sodo Sklypo Planavimas: Nuo Idėjos Iki Realios Sodybos
Reikia kraštovaizdžio dizainerių konsultacijos? O gal jums reikia pagalbos su sodo išplanavimu? Įsigijote sklypą už miesto, bet sodybos planavimas jums kelia daugiau nerimo nei aiškumo?
Drauge su Inge Auželiene, „Geltono karučio“ kursų „Sodybos apželdinimas“ lektore, sudėliojome jums aiškų penkių žingsnių planą, nuo ko pradėti kurti savo svajonių sodybą.
- Apsibrėžkite savo norus ir prioritetus.
- Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu.
- Kritiškai įvertinkite aplinką.
- Susidarykite aiškų planą.
- Pasirūpinkite sklypo infrastruktūra.
- Apgalvotai rinkitės augalus.
Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Ingė pabrėžia, kad tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų.
Be to, jei sodybą įsigijote vėlyvą rudenį ar žiemą ir manote, kad joje esantys medžiai i...
Ne vienas turintis sodą ar kampelį kieme liūdi, kad jis yra per mažas. Tačiau ir nedidelė erdvė gali būti jaukiai įrengta. Būtent tokia aplinka gali tapti puikia terpe įdomiems ir praktiškiems sprendimams.
- Skirtinguose savo sklypo kampuose pasodinkite dviejų ar trijų ramių atspalvių augalus, kurie tarpusavyje harmoningai dera.
- Patikrintas sodo formavimo variantas - sukurta perspektyva. Optimalu, jeigu iškart nesimato viso sklypo. Padarykite taip, kad grožis atsivertų palaipsniui, einant į sodo gilumą.
Augalams skirtos atramos - arkos ar pergolės - padengimas žaluma suformuoja vertikalias struktūras ir keistą šešėlių žaidimą, erdvė tampa trimate. Žema buksmedžių gyvatvorė gali dar ir padalinti sklypą į dvi dalis. Optinę iliuziją sukuria laipiojantiems augalams skirtos grotelės, kurios sukonstruotos taip, lyg jos būtų ne plokščios, o tūrinės.
tags: #sodo #namo #teritorijos #dizainas