Turintys sklypus sodų bendrijų teritorijose, net ir nebūdami bendrijos nariais, moka sodų bendrijos nustatytą mokestį dažniausiai nesigilindami, kodėl jis būtent toks, o ne kitoks. Šiame straipsnyje aptarsime, kas svarbu žinoti apie sodų bendrijų žemės mokestį.
Sodo sklypas
Žemės mokestis už sodo žemę
Ar žemės mokestis mokamas už sodo žemę? Taip, už sodo žemę taip pat mokamas žemės mokestis. Žemės mokestis skaičiuojamas už nuosavybės teise turimus žemės sklypus, įregistruotus Valstybės įmonėje „Registrų centras“. Už nuosavybės teise turimus sodo žemės sklypus žemės mokestį apskaičiuoja tik VMI. Sodų bendrijoms yra mokami kiti komunaliniai mokesčiai, bet ne žemės mokestis.
Mokesčio tarifai ir lengvatos
Žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės) ateinantiems metams nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Svarbu žinoti, kad pensininkams ir fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nereikia mokėti žemės mokesčio. Taip pat žemės mokesčio nemoka žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų. Be to, žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę. Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc. (nuo vidutinės rinkos vertės) žemės mokesčio tarifas.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas.
Svarbiausia informacija apie žemės mokestį
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Mokesčio objektas: Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Mokestinė vertė: Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
Žemės mokestis
Kada žemės mokesčio nebereikia mokėti?
- Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais.
- Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
- Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendro naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
- gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
- ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
- žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
- žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Deklaravimas ir sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Sodininkų bendrijos mokesčiai: ką privaloma mokėti?
Turintys sklypus sodų bendrijų teritorijose, net ir nebūdami bendrijos nariais, moka sodų bendrijos nustatytą mokestį dažniausiai nesigilindami, kodėl jis būtent toks, o ne kitoks. Sklypų savininkai privalo mokėti sodininkų bendrijos nustatytus mokesčius, net jei nėra bendrijos nariai.
Pareiga mokėti mokesčius kyla iš Sodininkų bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso. Nežinojimas ar nesidomėjimas bendrijos veikla neatleidžia nuo prievolės mokėti.
Jei žmogus nusiperka sklypą, o jo nuosavybės dokumentuose parašyta, kad tai yra sodų bendrijos sklypas, jis pats privalo domėtis, kokie mokesčiai nustatyti konkrečioje sodų bendrijoje.
Žemės mokestis
Teismų praktika
ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, ši byla dalinai keičia iki šiol suformuotą teismų praktiką. Anksčiau teismų praktika buvo visiškai nepalanki su sodininkų bendrijomis besibylinėjantiems asmenims, kurie pralaimėdavo sodininkų bendrijoms beveik visas bylas. Sodininkų bendrijos prisiteisdavo iš jų visus savo pačių nustatytus mokesčius.
Teismuose buvo formuojama praktika, kad visi, net ir sodininkų teritorijoje naujai pastatytų individualių namų savininkai, niekada nebuvę sodininkais, privalo prisidėti prie bendrų sodininkų infrastruktūros objektų išlaikymo. Tarkime, jeigu sodų teritorijoje yra vandentiekis, bendrojo naudojimo kelias, tiltas, bendra elektros tiekimo sistema ir pan., žmogus, net ir nebūdamas sodininku privalo prisidėti prie jų išlaikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Karulaičio byloje pažymėjo, kad sklypo savininkui skiriant prievolę mokėti už naudojimąsi bendrąja infrastruktūra turi būti nurodyta kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos. Teismas pažymėjo, kad surinkti pinigai turi būti naudojami ne šiaip sodininkų reikmėms, o tos infrastuktūros, kuria naudojasi mokesčiu mokantis asmuo išlaikymui.
Būtent dėl to teismai atmetė sodininkų ieškinį p. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje naujausiu teisminiu precedentu tapusioje byloje ir neatleido sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų nuo prievolės prisidėti prie sodininkų turimos infrastruktūros išlaikymo, tačiau pasisakė, kad sodininkų bendrija A.
Bylą teisme laimėjęs ir karingai nusiteikęs p. Karulaitis nemano, kad nors jam ir palankus teismo sprendimas yra iki galo teisingas.
Kaip tapti sodo konsultantu – pirmoji dalis
Sodininkų bendrijos teritorijos ribas nustatantys planai yra 25 ir daugiau metų senumo, daryti dar prie sovietų valdžios ir šiandien jais jau nebegalima remtis. Planai yra netikslūs ir neatitinka jokių šiuolaikiniams teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų.
Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:
- Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
- Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.