Jeigu galvojate apie savo nuosavo ūkio įkūrimą arba naujo ūkio formavimą, jums gali būti reikalingi ūkininko sodybos formavimo projektai. Šis projektas yra reikalingas tuomet, kai sklype, kurio paskirtis yra žemės ūkis, nusprendžiama statyti ūkininko sodybą. Jei planuojate statyti ūkininko sodybą, tuomet būtina žinoti, kad statyba žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, yra leidžiama, jei statoma ūkininko sodyba ant ne mažesnio kaip 0,5 ha žemės sklypo.
Ūkininko sodybos formavimo projektai yra tiesiogiai priklausomi nuo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Kuo jie susiję? Ogi tuo, kad kaimo plėtros projekte numatoma sodybos vieta, ji yra suformuojama ir suprojektuojama. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ūkininko sodybos statyba leistina tik tuomet, kai užsakomas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Vykdant tokį projektą, atliekamas sodybos vietos parinkimas, sodybos formavimas ir projektavimas.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai - tai specialiojo planavimo dokumentai, būtini siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą. Šie projektai padeda aiškiai ir reglamentuotai suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldą. Viskas, kas, ko neapima į žemės ūkio apibrėžimas, gali būti vadinama alternatyvia veikla. Viena tokių sričių, aktulių žemėtvarkos procesams, yra kaimo turizmo paslaugos.
Ūkininko sodybos formavimo projekto paslauga yra galima tik tuo atveju, jeigu gaunamas statybos leidimas ir visos detalės suderinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektu. Kad ir kokius žingsnius reikia atlikti prieš pradedant formuoti sodybą ūkininkui(-ei), mes galėsime pakonsultuoti, patarti ir padėti išspręsti visus klausimus nuo A iki Ž.
Rekomendacijos Planuojant Sodybą
Rekomendacijos - šimtametėje statybos tradicijoje pastebėti bendri dėsningumai. Tarp siūlomų taikyti priemonių dauguma yra bendro pobūdžio, jų dėka gyvenamoji aplinka įgautų tradicinį, tai yra savą, pažįstamą, mielą ir jaukų pavidalą. Sodybos Gyvenvietes ir sodybas formuoti atsižvelgiant į aplinką: gamtos sąlygas ir urbanistinį kontekstą, taikantis prie kaimavietės tipo, sodybų užstatymo tankio ir kraštovaizdžio. Ypač svarbu išlaikyti dermę su gamta, jos neužgožti, nekontrastuoti ir nedominuoti.
Vidurio Lietuvai būdingos vidutinio dydžio sodybos (0,5 - 0,8 ha) taisyklingo (gatviniuose kaimuose) arba netaisyklingo plano (vienkiemiuose ir padrikuose kaimuose), dažniausiai stačiakampio arba artimo stačiakampiui plano, su gana taisyklingai išdėstytais 5-7 pastatais. Tarp gerojo kiemo pastatų dažniausiai išlaikomas lygiagretumas, ūkiniai pastatai gali būti komponuojami laisviau. Pagrindinis principas - sukurti jaukias, žmogiško mastelio erdves ir dydžius, atitinkančius fizinius ir psichinius žmogaus poreikius.
Kiemai šiame regione vidutinio dydžio. Jaukūs atstumai tarp pastatų sukuriami matuojant nuo vieno iki trijų pastato pločių. Gyvenamasis namas paprastai statomas arčiausiai gatvės. Pagrindinį fasadą su įėjimu ir kiemą verta atgręžti į pietų arba pietvakarių pusę, - jis bus šviesus ir jaukus. Netoli namo (10 - 20 m atstumu) statyti vieną ar kelis svirnus, kiek toliau - ūkinius pastatus. Sodybą reikėtų zonuoti - pastatus dėstyti formuojant gerąjį ir ūkinį kiemus.
Pastatais, tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves, atskirti švarią reprezentacinę sodybos dalį nuo ūkinės. Poilsiui, bendravimui skirtoje dalyje sutelkti puošybos, smulkiosios architektūros bei gerbūvio elementus. Tradicinei architektūrai būdingas kompleksiškumas ir vientisumas: tūrių, formų, erdvių, spalvų dermė. Visus sodybos pastatus reikėtų apjungti į visumą. Statyti paprastų stačiakampių tūrių (tuomet juos žymiai lengviau/paprasčiau apjungti į ansamblį - sodybą). Pamatams, sienoms visuose pastatuose naudoti vienodas medžiagas bei statybos techniką. Dengti vienodo nuolydžio, vienodos formos ir vienodos dangos stogais. Pasirinkti ramias, kraštovaizdyje derančias spalvas. Proporcingi pastatų tūriai ir vienodos ar panašios spalvos sukuria ramų ritmą, nedisonuoja, įsilieja į aplinką.
Pastatus į visumą - sodybą apjungia želdiniai (iš tolo matomas tik želdinių guotas). Todėl itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas sodybos apželdinimui.
Pastatų Architektūra ir Medžiagos
Siekiant išlaikyti regiono užstatymo savitumą, naujai projektuojamų ir statomų pastatų tūriai, siluetai, formos bei medžiagos turėtų būti tapatūs arba artimi tradicinei architektūrai. Nereikia kopijuoti senosios kaimo architektūros, reikia suvokti jos principus ir pritaikyti šiandienos būčiai. Įsiklausius ir įsigilinus į nugludintas tradicijas galima sukurti visiškai tobulą būstą. Pateikiama trumpa Vidurio Lietuvos kaimo sodybos pastatų charakteristika.
Sodybos pastatai dažniausiai vientiso stačiakampio plano, būdingi siauri ilgi namai (iki 6-7 m pločio, 12 - 20 m ilgio), tačiau galimos ir plačios gryčios (iki 10 m pločio, su trim langais galiniame fasade) arba artimo kvadratui plano (tarpukario ar pokario namai, svirnai, pėdiniai klojimai). Namo priemenėje tinka įrengti ugniavientę ar kaminą - virenę, gyvenamoje patalpoje statyti šildymo ir maisto gaminimo krosnis. Krosnys kambariuose teikia šilumą ir jaukumą, jose pagamintas maistas turi nekasdienišką skonį.
Tai ir praktiška (pigus kuras) ir gražu - koklinės arba plytų tinkuotos krosnys labai puošia, praturtina interjerus. Sodybos trobesiams būdinga ašinė simetrija ar artima jai (dviejų galų gryčiose, svirnuose, ūkio pastatuose). Kuo smulkesni objektai, tuo raiškesnė simetrija. Gyvenamojo namo įėjimai komponuojami ilgajame fasade, langai išdėstomi ritmiškai. Langai proporcingi pastato dydžiui. Su apvadais jie užima apie pusę sienos aukščio. Fasadai tektoniški, atspindi planinę struktūrą ir pastato paskirtį.
Pastatai kompaktiško tūrio, nesuskaidyti. Sienų aukštis 2,5 - 2,8 m (maksimalus iki 3 m), stogo nuolydis 40-45 laipsniai, vyraujanti stogo forma - dvišlaitė, platesniuose nei 7-8 m pastatuosegalima pusvalminė/puskliautinė. Prieangiai vidutinio dydžio (iki 3 m pločio ir 2,5 m aukščio), pamatai iki 0,5 m aukščio. Šiaurės Rytų Lietuvai būdingi didesni dviaukščiai prieangiai (iki 4 m pločio), užimantys dalį priemenės. Prieangiai - gražus, patogus ir funkcionalus namo elementas. Tai ir jauki vieta pasisėdėjimui, ir namo puošmena, ir reprezentacinis įėjimas.
Statybai naudotos vietinės medžiagos: medis (įvairūs jo gaminiai), molis, lauko akmuo, natūralios stogų dangos (šiaudai, nendrės, medžio gaminiai, čerpės/stiegės). Vyrauja horizontalių rąstų sienos (apskritų rąstų, iš dviejų pusių tašytos arba apipjautos), kampuose sukirstos į nelygias kertes, gegninės (gryčiose, svirnuose, tvartuose) ir pėdinės konstrukcijos (kai kuriuose klojimuose) stogai. Nežymus sienojų kreivumas, nulaibėjimas, horizontalių linijų žaismas teikia sienų plokštumoms gyvumo, dinamikos, (jos nėra nuobodžios, kaip šiuolaikiniuose pramoniniu būdu statytuose namuose). Tekintų rąstų statyba griežtai nerekomenduojama tiek dėl estetinės, tiek dėl praktinės pusės.
Vidurio Lietuvos regionui būdingi molio pastatai. Molio statyba ypač rekomenduojama. Ji - pigi, ekologiška, praktiška ir gražiai dera kraštovaizdyje. Medžio, o ypač molio pastatams rekomenduojama suformuoti plačias stogo užlaidas (0,7 - 1,2 m) apsaugančias sienas nuo ardančio saulės ir kritulių poveikio. Šiuolaikines stogo dangas reikėtų naudoti natūralių spalvų ir panašios į natūralią faktūros.
Interjeras ir Apdaila
Natūralių medžiagų, vientisa, vyrauja viena kompozicinė priemonė (polichromija, drožyba, apkalo dekoras, langų skaidymas, skulptūriniai akcentai ir t.t.). Svarbu išlaikyti saiką: net labai išpuoštuose fasaduose nėra taikomos visos įmanomos puošybos detalės, o tik jų dalis. Kartais užtenka vieno išraiškingo profilio ar spalvos, kad pilki nuobodūs fasadai įgautų gyvybę ir judesį. Puošyba išimtinai tektoniška: dekoruojami konstrukciškai reikšmingi elementai. Puošyba tikslinga: arčiau žmogaus stebėjimo lauko esančios detalės smulkesnės, rūpestingiau apdorotos, esančios toliau - grubesnės, stambesnės.
Natūralios, įprastos gamtoje, derančios su aplinka. Tradicinėje architektūroje spalvomis išryškinami namo ir gerojo kiemo elementai: namo langai, durys, prieangiai, priesvirniai, kryžiai, koplytstulpiai. Darželio gėlės prie namo tarnauja tai pat kaip spalvinis akcentas. Didesnį vaidmenį spalva atlieka interjere. Tai perteikia tekstilė, baldai, krosnys, paveikslai, sienų apmušalai, apšvietimo priemonės, kiti buities daiktai.
Kuriant interjerą reikėtų naudoti natūralias medžiagas. Namuose privalo būti ne tik gražu, bet ir sveika gyventi. Interjere tinka suolai gražiai išpjaustinėtomis atkaltėmis, įvairių formų ir konstrukcijų stalai, pagaminti iš natūralios medienos, kad baldą puoštų ne tik ornamentai, bet ir medžio rievės. Svečių vaišinimui - didelis stalas ir ilgi pasieniniai suolai. Miegojimui - medinės lovos puoštos išpjaustinėtomis, tekintomis detalėmis. Sveikiau būtų, jei lovų dugnas būtų medinis, čiužinys vilnonis. Tie, kas išsaugojo didelę gryčią su senąja duonkepe krosnimi (arba ją atstatė), tarp krosnies ir galinės namo sienos galėtų įsirengti nekilnojamą lovą. Joje tilptų sugulti nemažai žmonių.
Paklota dekoratyviais audiniais lova taptų interjero puošmena. Tradicinė, specialisto restauruota skrynia tikrai papuoštų bet kurį gyvenamąjį būstą. Komodos bei komodinės skrynios - taip pat pakankamai praktiški ir gražūs baldai. Dviejų sienų kampą svetainėje tinka papuošti išpjaustinėta kampine lentynėle. Nedažytos plačių lentų grindys pagyvintų bet kuriuos namus. Prie jų dėrėtų išklijuotos tapetais, tinkuotos ar natūralių rąstų sienos. Krosnelė su nuo jos šylančia sienele gali tarnauti kaip jaukus, dekoratyvus ir pakankamai ekonomiškas šilumos šaltinis. Patartina dėti mediniais rėmais langus, kurių dydis ir forma atitiktų senuosius. Atkūrus ar restauravus senąsias duris namuose būtų jaukiau.
Tarp naujų šiuolaikinių baldų tinka komponuoti senus: šaukšdėtę su dekoratyviais indais, spintas, komodas, skrynias. Gražiai ir įdomiai sukomponuoti įvairių laikotarpių baldus bei sukurti savitą, lietuviškomis tradicijomis pagrįstą interjerą nėra lengva. Jo sukūrimui reikia gerai pasirengti: aplankyti muziejus, pavartyti knygas, pasitarti su specialistais.
Tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Tvoromis struktūruojama kaimo ar sodybos erdvė: tvoros skiria sodybos valdas nuo kaimo gatvės, kelių ar laukų , dalija skirtingos paskirties sodybos valdas (gėlių darželį, daržus, sodą, atskiria gerąjį ir ūkinius kiemus). Sodybų ar kaimų tvoros yra gulsčios (karčių) arba stačios (žiogrių, statinių, kartelių, lentelių, pinučių). Siekiant vieningesnio vaizdo, sodyboje reikėtų tverti ne daugiau 2-3 tipų tvoras.
Antžeminei tvoros daliai naudoti tik natūralią vietinę žaliavą - žabus (karklų), šakas (eglių), rąstelius, pusrąsčius, kartis, karteles, tašelius, lenteles. Dėl ilgaamžiškumo požeminę tvoros dalį galima lieti iš betono. Tvoros turi būti ažūrinės, be cokolių, ne aukštesnės nei 1,5 m. Namų valdas ir viešą erdvę skiriančioje tvoroje įrengti ažūriniai vartai gali būti vienos arba dviejų varčių, sutvirtinti viršvarte („bromu“), puošti dekoratyviniais pjaustiniais. Tvorų ir vartų polichromija nerekomenduotina.
Kultūriniame istoriniame kontekste autentiško objekto vertė yra didesnė nei naujai statomo. Todėl prieš pradedant planuoti naują statybą, reikėtų pasidomėti sodybos istorija, surinkti kiek imanoma senų nuotraukų, dokumentų, apklausti ir fiksuoti amžininkų pasakojimus. Tai leistų nustatyti buvusį sodybos išplanavimą, esamų pastatų amžių bei jų vertę. Jeigu sodyba sena ir joje išlikę senų pastatų pirmiausia reikėtų sustabdyti esamų trobesių nykimą, suremontuoti (kad ir laikinomis priemonėmis) pastatų stogus, apsaugoti pastato konstrukcijas (pamatus, sienas, sijas, stogo konstrukcijas) nuo tiesioginio atmosferinio poveikio, ypač drėgmės.
Medinius vertingos architektūros pastatus rekomenduojama restauruoti/renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėm reikmėm. Renovuojant senuosius trobesius, stengtis išsaugoti senas autentiškas dalis (konstrukcijas, puošybos elementus, langus, duris, krosnis ir kt) Pažeistas pastato dalis galima pakeisti analogiškomis, pagamintomis iš naujos (identiškos) medžiagos. Tuo būdu atnaujinus pastatą ateities kartom bus išsaugota vertinga informacija.
Naujai projektuojant reikėtų stengtis nepažeisti sodybos struktūros, naujos paskirties pastatus dėstyti sklype prisilaikant tradicinių regioninių išplanavimo principų, kūrybiškai naudoti šiuolaikines statybines medžiagas, technologijas bei modernias inžinerines sistemas. Visais atvejais seno ir naujo dermė turi būti subtili, apgalvota, ypač suderintos formos, medžiagos bei spalvos. Šiuolaikiniam gyvenamajam būstui tinka ištęstas stačiakampis statmenai suskaidytas namo planas - tai dažnai naudojama modernių gyvenamųjų namų struktūra, gerai pritaikoma nūdienos reikmėms.
Viengalė ar dvigalė gryčia - tradicinis gyvenamasis namas patogus ir universalus. Viduryje namo priemenės erdvė atskiria ir jungia dvi visiškai savarankiškas namo dalis. Toks planas suteikia laisvę - bendrauti ar izoliuotis nuo aplinkinių. Erdvioje priemenėje nesunkiai telpa sanitariniai mazgai, laiptai į pastogę, garderobinė, kt. Kvadratinio plano gryčia, seklyčia gali būti sudalinama į mažesnes patalpas arba paliekama vientisa. Svirnai visuomet puošia sodybą, suteikia jos erdvei ypatingą jaukumą. Jie nuo seno turi daugiafunkcinę paskirtį ir lengvai pritaikomi šiuolaikinėms reikmėms. Juose gali būti įrengiami miegamieji ar svečių kambariai, naudojami įvairiam podėliui ar dirbtuvėms.
Ūkinius statinius, tvartus, daržines, klojimus jei jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį, galima pritaikyti dirbtuvėms, sandėliams, garažams, salėms ir kt. Kelis mažus ūkinius pastatėlius tikslinga apjungti į vieną. Atokiau stovintys klojimai ir daržinės vizualiai, kartu su želdiniais formuoja bendrą sodybos vaizdą. Nereikėtų atsisakyti ūkinių pastatų, kadangi jie suteikia sodybai tikrumo, monumentalumo/solidumo ansambliškumo ir patrauklumo.
Tradicinė pirtis - kartu egzotiškas ir labai funkcionalus pastatėlis. Ją galima įjungti į kiemo pastatų grupę (antrąjį planą) arba statyti atskirai/atokiau. Geriausia nedidelė (6-12 m2 ) pirtelė, kurią galima greitai prikūrenti, nereikia daug malkų. Naujos paskirties ūkiniai pastatai turėtų būti statomi laikantis bendrų regioninės architektūros principų. Geriausia naudoti vietines, regionui būdingas medžiagas bei konstrukcijas. Bet galimi ir nauji sprendimai, pavyzdžiui, mūrinės arba karkasinės sienos (su papildoma termoizoliacija) aptaisomos natūralios medienos apkalais.
Stogams dengti, vietoje tradicinių natūralių medžiagų (šiaudų, skiedrų, gontų, nendrių) gali būti naudojamos artimų joms atspavių (nuo pilko - iki rudai pilko) šiuolaikinės neįmantraus profiliavimo stogų dangos (bituminės čerpelės, betoninės ar keraminės čerpės, beasbesčiai banguoti lakštai ar valciniu būdu dengiama skarda). Šiuolaikinius masyvo ar klijuoto medžio langus su ištisiniais stiklo paketais viename rėme rekomenduojama vizualiai suskaidyti į keturias ar šešias dalis.
Tradicinės šildymo sistemos (krosnys su šildymo sienutėmis) gali būti keičiamos į modernų grindinį, orinį šildymą ir pan. Nereikėtų, naudoti nenatūralių, sintetinių medžiagų ir gaminių: vinilinių ir plastikinių lentelių, langų plastikiniais rėmais, ryškių spalvų ir įmantraus netradicinio piešinio durų. Eksterjere reikėtų vengti ryškių, nenatūralių spalvų. Dažomi galėtų būti tik langų rėmai, apylangių apvadai, langinės, durys, priesvirnių kolonėlės, šventųjų skulptūrėlės koplytstulpiuose.
Visas kitas medines patato dalis rekomenduojama apdoroti neblizgiais, tonuojančias (primenančiais seno medžio paviršių), arba netonuojančiais impregnantais ir palikti natūraliam senėjimui. Mūsų tikslas sukurti modernią sodybą, pritaikytą šiuolaikinėm reikmėm. Pastatams statyti naudojamos medžiagos, technologijos bei inžinerinės sistemos turėtų būti šiuolaikiškos, tai yra ekologiškos ir ekonomiškos. Sodybos išskirtinumą bei savitumą galima sukurti laikantis pagrindinių vietos architektūros principų, kūrybiškai inter...
Kainos
Kainos: nuo 15-30 €/m2 (vid. 17 m. ARCHBOOK RĖMĖJAI:ARCHBOOK RĖMĖJAI:
Svarbu: Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.
Pavyzdys: Moderni Sodyba "Namas prie ežero"
Vis daugiau dėmesio skiriant tvaraus gyvenimo vizijai, šiandien kuriami modernūs, tačiau kuo natūralesni pastatų projektai. Ne išimtis - nekonkuruoti, o papildyti kraštovaizdį siekiančios 180 kv. m ploto sodybos Lietuvoje projektas. Jos interjeras traukia akį savo estetiškais, minimalistiniais sprendimais. Šis projektas pas mus atkeliavo tuomet, kai namo sienos jau buvo išmūrytos, - pasakoja vienas projekto autorių P. Žakauskas. - Prisijungėme rengti interjero projektą ir tuo pačiu peržvelgti, „pagydyti“ architektūrą. Architektūriniai patobulinimai kartais atliekami tiek rekonstrukcijos, tiek naujos statybos projektuose. Šis procesas gali atnešti skanių vaisių, nes kai reikia prisitaikyti prie esamos, pakitusios situacijos, mąstymas ir idėjos yra kitokios.
Projektas „Namas prie ežero“ išsiskiria ir savo kraštovaizdžiu - natūralia gamtine aplinka. Iš vienos pusės sodybos kiemas ribojasi su ežero kranto šlaitu, iš kitos - su mišku. Kai projektą perėmė studijos „HEIMA“ architektų komanda, pastatas jau buvo suprojektuotas ir darniai integruotas į aplinką, todėl namo tūris kardinaliai nepasikeitė. Rengiant interjero projektą papildomai buvo koreguojami stogo šlaitai, langų angos, dalies statinio elementų medžiagiškumas. Pastato fasado apdailai pasirinktas maumedis apdorotas geležies sulfatu, o pastato stogas dengtas medinėmis čerpėmis. Sodyboje sumontuoti aliuminiai langai.
Architektas P. Žakauskas pasakoja, kad vidaus erdvėse stipriai juntamas privačių ir bendrų erdvių atskyrimas. Namo planas padalytas išilgai, šiaurinę pastato dalį skiriant pagrindinei gyvenamajai erdvei. Joje suprojektuotos aukštos vienšlaitės lubos, pro vitrininius langus matomi panoraminiai ežero vaizdai, o visos gyvenimui ir bendravimui skirtos zonos išdėstytos aplink patalpos centre įrengtą dvipusį židinį. Privačioje namo zonoje suprojektuoti trys miegamieji ir du vonios kambariai bei techninės patalpos. Šiuose kambariuose įrengtos lubos lygios, kiek žemesnės nei bendroje erdvėje, - taip sukuriama jaukesnė patalpos proporcija. Miegamųjų kambarių langai atsiveria į greta esantį mišką.
Prie ežero įsikūrusio namo vidaus interjere pastebimos gamtoje sutinkamos spalvos, vyrauja natūralios ir tvarios medžiagos - medis, molio tinkas, cementas. Projektuodami siekėme sukurti modernią sodybos interjero interpretaciją. Pastato erdvė turėjo turėti visus miestui įprastus patogumus, o apdailos ir interjere vyraujančiomis medžiagomis norėjome atspindėti ryšį su supančia gamta. Todėl buvo pasirinktos itin natūralios medžiagos, spalvos, paprastumas, ramios linijos ir formos, kurios nekonkuruotų su įspūdingais vaizdais už lango“, - apie vidaus interjero koncepciją pasakoja P. Žakauskas.
Pagrindinėje gyvenamojoje erdvėje ties langų viršumi erdvė perskiriama naudojant skirtingas apdailos medžiagas. Viršutinė erdvės dalis padengta natūraliu molio tinku, sukuriant jaukų, kiek netvarkingą vaizdą, atliepiant ryšį su supančia gamta. Apatinėje dalyje vyrauja ąžuolo plokščių apdaila - su sienų apdaila nepastebimai suliejamos ir spintos, virtuvė, patekimai į kambarius. Vientisą interjerą kuria ir įrengta dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema. Natūralaus cemento grindys patikimai tarnaus ištisus metus - vasarą išlaikys kambarius vėsius, o žiemą bus malonu vaikščioti ant šildomųjų grindų paviršiaus.
Sodybos baldai ir įvairios interjero detalės suprojektuoti minimalistiniai, atspindintys vyraujančią santūrią interjero koncepciją ir paliekantys erdvės sodybos šeimininkų kūrybiniams sumanymams, dekorui. Šiame projekte beveik visi baldai pagaminti pagal užsakymą. Iš gamintojų įsigyti tik standartiniai kavos staliukai, kėdės, sofa ir šviestuvai. Norint sukurti unikalų dizainą, dažnai tenka rinktis pagal užsakymą gaminamus baldus, taip kiekvienam užsakovui sukuriant unikalias erdves“, - teigia architektas P. Žakauskas.
Specialistas pabrėžia, kad minimalistiniai, ramūs, estetiški sprendimai šiame projekte buvo būtini: „Gamtos už lango negali ignoruoti, ją reikia tik papildyti.
Kontaktai
Jei planuojat arba vykdote veiklą kaime ir domitės galimybe statyti sodybą, kreipkitės į „Geoline“ komandą. Taip pat atliekame žemės ūkio, miškų ūkio ir kt. geodezinius matavimus kaimo vietovėse. Darbus vykdome aukšto tikslumo matavimo prietaisais ir specializuota programine įranga, kuri nuolat tobulinama ir atnaujinama.
Susisiekite su mumis naudodami interneto puslapyje esančią užklausos formą, skambindami telefonu +370 603 68161 arba rašydami laiškus el. paštu. Mes kuo greičiau jums atsakysime ir pateiksime informaciją apie tai, kokia būtų projekto trukmė ir kaina. Darbų atlikimo sąlygos derinamos individualiai, kadangi kiekvienas projektas yra skirtingas.