Ablinga - vietovė, kurioje susipina skaudūs istorijos prisiminimai ir šventiški įvykiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik Ablingos tragedijos įvykius, bet ir pasidalinsime atsiliepimais apie Ablingos sodybas, kuriose švenčiamos vestuvės ir kitos svarbios progos.
Ablingos memorialas
Ablingos tragedijos prisiminimai
Prabėgę 78 metai neužgydė Ablingos tragedijos žaizdų. Kiekvieną birželį ją išgyvenusiųjų širdys kraujuoja. Kodėl vokiečių kariškiai prasidėjus karui sušaudė nekaltus žmones ir sudegino jų namus? Daug aplinkybių neatskleista - niekas negali tiksliai pasakyti, kas lėmė 42 gyventojų - 33 ablingiškių, 6 Žvaginių kaimo žmonių ir 3 svečių žūtį. Jų atminimui birželio 23 d. lurde aukojamos šv. Mišios.
Kalbinome Žadeikių kaimo gyventojus Juozą Žebrauską, Joaną Stonkienę ir gargždiškį Juozą Jurkų, kuriems vaikystėje buvo lemta išgyventi karo baisumus. Duria širdį ir po 78-erių metų Ablingos tragedijos paliestųjų gyvenimas persunktas kančios. „Esu vienintelis tikras Ablingos tragedijos liudytojas“, - ištarė 88-erių metų J. Žebrauskas iš Žadeikių. Jis liko gyvas, bet neteko tėvelio ir sesers, dviejų pusseserių, dėdės ir kitų giminaičių. J. Žebrauskas kviečiamas į Ablingos tragedijos minėjimus ir kiekvieną kartą nesuvaldo jaudulio.
„Ašaros byra, duria širdį žiaurių dienų prisiminimas, - virpančiu balsu kalbėjo žadeikiškis. - 1941 m. birželio 22 d. tekėjo šviesi saulelė, o vakare ji nusidažė kruvinai.“ Tą gražų birželį niekas negalvojo apie karą, nors nuo balandžio mėnesio Ablingoje buvo dislokuotas sovietų karių batalionas. Šiame ir aplinkiniuose kaimuose kariškiai statė karinius inžinerinius įtvirtinimus ruošdamiesi gynybai. Vienas iš jų teberiogso šalia J. Žebrausko namų.
Jis prisiminė, jog sovietų kariai apsigyveno ablingiškių trobose - užėmė geriausias jų patalpas. Žebrauskų, kurie gyveno Ablingoje, pamiškėje, namuose irgi buvo įsikūrę trys kariškiai. „Ablingoje buvo jų parduotuvė, kepykla, sporto aikštė. Kariai rodė kaimui kino filmus, žiūrėjome, kaip jie sportuoja - gera nuotaika tvyrojo. Nei kariškiai, nei gyventojai nežinojo, kad sekmadienį prasidės karas“, - leidosi į prisiminimus Juozas.
Sekmadienio rytą Juozo tėveliui kariškiai pranešė, jog prasidėjo karas. „Atsimenu, kad vienas į arbatą nebeįstengė įdėti cukraus - taip drebėjo ranka, - vaiko atmintyje įsirėžusi detalė neišsitrynė iki šiol. - Žvaginių kaime ant kalno stovėjo „majokas“ - kariai norėjo nupjauti, kad vokiečiai neturėtų iš ko stebėti apylinkių. Tačiau šie buvo už poros kilometrų, Tickinuose, ir tai pastebėję pradėjo šaudyti. Tėvelis mums, 4 vaikams, liepė bėgti į daubą slėptis. Ten jau radome savo kaimo žmonių.“
Kiti ablingiškiai nuo kulkų slėpėsi prie lurdo. Apie vidurdienį vokiečių kariškiai pasirodė Ablingoje. Pasak J. Žebrausko, jie pasižiūrėjo į dauboje besislepiančius žmones ir apsistojo kaime. „Saulei leidžiantis į daubą atbėgo 2 esesininkai ir ženklais parodė stotis. Išrikiavo visus ir nuvedė į Ablingos centrą, suvarė į parduotuvę. Prie lurdo besislėpusiuosius atvedė anksčiau - buvo ankšta. Vaikus sukėlė ant lentynų, - pasakojo Juozas. - Leidžiantis saulei, atėjęs vokietis liepė moterims ir vaikams išeiti. Jie nenorėjo skirtis su vyrais. Tėvelis mums pasakė eiti. Tai buvo paskutinieji jo žodžiai. Išėjom, bet neišleido - su šautuvu suvarė į Martinkaus trobą. Stovėjo sargyba. Rytą iš parduotuvės žmones išleido - šie pasileido lurdo link. Į juos šaudė. Mus suvarė į tą pačią daubą, suguldė ir ėmė šaudyti iš dešinės ir kairės. Moterys klykė. Nušovė mano draugą Antaną Šiaulytį. Artėjo prie manęs.“
Juozas krito kniūbsčias kaip negyvas. Kai prabudo, vokiečių nebebuvo. Atsistojęs leidosi bėgti pro degančius Ablingos namus į kapines. Susitiko išsigelbėjusias seseris Basę ir Juzę - pernakvojo smėlio duobėje ir išskubėjo ieškoti tėvelio namuose. Bet ten tik juodas kaminas stirksojo. Devyniolikmetė Juozo sesuo Paulina tarnavo Palangoje - tą sekmadienį buvo atvykusi į Ablingą aplankyti tėvelio ir pateko į mirties spąstus. Ji rasta stipriai apdegusi, sunkiai atpažįstama.
„Šaudė nekaltus žmones, Viešpatie Dieve... Gal jie narkotikais buvo apnuodyti, - skausmingai ištarė J. Žebrauskas ir pridūrė: - Ablinga buvo pažymėta mirties kilpa, nes čia buvo apsistoję sovietų kariai. Buvo duotas įsakymas sušaudyti žmones ir sudeginti jų namus. Legenda, kad seserys Baltuonytės šaudė į vokiečius - jos buvo kartu su mumis.“
J. Žebrauskas pasakojo, kad nužudytus jo kaimo žmones laidojo Ablingos kapinėse. Seserys neleido jam pažiūrėti tėvelio... Dešimtmetis liko našlaitis - mama mirė, kai buvo penkerių. Juozukui teko elgetauti, vėliau sesei atsirado galimybė jį priglausti. Per didžiausius vargus kūrėsi savo gyvenimą. Su žmona Marija Valerija užaugino 8 vaikus.
J. Žebrauskas pasakojo, kad dauboje, kur buvo suvaryti pasmerktieji, matęs jauną moterį Srėbalienę, kuri apglėbusi laikė 6 mėnesių dukrelę Joaną. Nušovus mamą, mergytė išriedėjo iš jos rankų. Liko gyva, bet peršauta rankele. Tai Joana Stonkienė, kuriai 78-eri, gyvenanti Žebrauskų kaimynystėje. Ji taip pat Ablingos tragedijos liudytoja, nors nieko negali apie tai papasakoti. Pasiteiravus apie suluošintas rankas, sakė nežinanti: gal paaugusi žaidė nuo karo likusiu sprogmeniu ir susižalojo pirštus...
Srėbalių pirmagimę Joaną, kurios abu tėvelius sušaudė vokiečiai, augino tėvelio mama Petronėlė Srėbalienė, po to - dėdė. Sužalotais pirštais mergaitei reikėjo išmokti gyventi. „Bet gavau gerą vyrą. Užauginome 5 vaikus“, - kalbėjo žadeikiškė, prieš 5 metus tapusi našle.
Gargždiškis Juozas Jurkus - vienas iš Ablingos gyventojų, prisimenančių Ablingos tragediją. „Gyvenau dėdės Juozo Jurkaus šeimoje. Sodyba buvo tolokai nuo Ablingos centro, tai mus išgelbėjo“, - kalbėjo J. Jurkus, tuomet buvęs 6-erių. Jis pasakojo, kaip žuvo Žvaginių kaimo vyrai. „Pusamžis Vincentas Rimkus, pamatęs, kad dega Ablinga, su kibirais pasileido bėgti pagalbon, kartu ir du sūnūs. Bet juos sustabdė vokiečiai ir sušaudė, - pasakojo J. Jurkus. - Ūkininkus Antaną Sauserį, Šakinį, Varpiotą, grįžtančius iš daubos, kur slėpėsi, sulaikė. Vienas iš jų turėjo pistoletą, todėl sušaudė prie daržinės ir ją uždegė.“
Po žudynių Ablingos kaime liko apie 20 gyventojų. Gyviesiems teko laidoti mirusius kaimynus, gimines. Vaiko atmintin įsirėžė, kad juos laidojo ilgoje duobėje. „Ant lentų dėjo - karstų nebuvo, reikėjo laiko juos pagaminti, bet karštą vasarą negalėjo palaikų ilgai laikyti“, - kalbėjo J. Jurkus.
J. Žebrauskas apgailestavo, kad užlyginta dauba - ariamoji žemė dabar. „O juk ši žudynių vieta turėtų būti paženklinta“, - įsitikinęs Ablingos tragedijos liudytojas.
Juozas JURKUS, buvęs Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojas, tragedijos liudytojas:
Ablingos ir Žvaginių kaimų tragediją prisimenant 1941 m. birželio 23 d.
Atėjo jie per pačią šienapjūtę,
Kai laukuose žydėjo dobilai.
Ateidami išvijo raudonuosius,
O mes tikėjom, kad viskas bus gerai.
O ne,
Ir ėjo jie rankoves atsiraitę,
Su Dievo vardu, išspaustu ant diržų.
O buvo jie taip ištroškę kraujo
Jau nuo pirmųjų to karo dienų.
Kodėl užkliuvo nekaltas mūsų kaimas,
Jame gyvenę taikūs žemdirbiai?
Kodėl kodėl praliejo jųjų kraują
Ir jų namelius paleido pelenais?
Turbūt todėl, kad tie kryžiuočių ainiai,
Perkrikštyti skambiu fašistų vardu
Jau nuo senovės gėrė kitų kraują
Ir dar norėjo vis naujų aukų.
Ir kas dabar galėtų pasakyti,
Kuo skyrėsi tų žiaurių tironų darbai
Nuo raudonųjų driskių komunistų
Ir garbėtroškų vokiečių fašistų.
Tėvus užbetonavo šulinyje. MINDAUGO istorija.
Ablingos sodybų atsiliepimai
Ablingos apylinkės taip pat garsėja savo kaimo turizmo sodybomis, kuriose dažnai švenčiamos vestuvės ir kitos šventės. Štai keletas atsiliepimų apie kai kurias iš jų:
- Pozingės Pegasas sodyba: Vestuves atšventėme Pozinge Pegasas sodyboje, tai 10 balų! Maistas labai skanus, aptarnavimas aukščiausio lygio. Likome labai, labai patenkinti ir mes, ir svečiai. Neturėjome prie ko prikibti, viskas buvo idealu, taip kaip norėjome. Didelis jiems ačiū.
- Lingių sodyba: Vieta labai patogi, viskas ką tik po remonto. Atnaujinta salė, miegamieji (kiekviename kambaryje yra dušas). Mano nuomone, šeimininkai mandagūs, atsakė į visus rūpimus klausimus. Maistas ypač skanus ir jo tikrai užteko (šis klausimas kankino mano tėvus )) Vestuvės vyko šeštadienį, tai penktadienį netrukdomi galėjom į sodybą važiuot kiek tinkami ir atsivežt visko ko reikia. Neaišku man buvo dėl antros dienos, nes kitą diena viskas vyko kitoj salėj, kur buvo patiekti pusryčiai, o po to buvo galima mėgautis baseino malonumais. Bet ir šitoj vietoj viskas sklandžiai ėjos. Visad maniau, kad pirtis ir baseinas nereikalingi vestuvių šventei, bet buvau nustebinta, kad dauguma pasinaudojo šia galimybe. Išvažiuojant viską gražiai supakavo, atidavė net stalo korteles Labai šiltai atsisveikinom! Tad tikrai galiu patvirtinti, kad pas mus svečiai buvo susodinti ir suguldyti pagal sąrašą.
- Župės sodyba: Rugsėjį atšventėme vestuves Župėje. FANTASTIKA. Pasiteisino 120%. Visi buvo laaaabai patenkinti, o aš - tuo labiau. Tokio aptarnavimo net nesitikėjau. Padavėjos - merginos dvynukės - tikras pavyzdys bet kuriam dirbančiam su klientais. Jų beveik nesimatė - o tvarka palaikoma puikiai. Mes neturėjome jokių vestuvių planuotojų ar šventės dekoratorių. Pati buvau prisigalvojus visokių papuošimų. Šeimininkui viską susakiau vienu kartu per kelias minutes - viskas buvo padaryta lygiai taip kaip pageidavome. Vazelės, akmenukai, kriauklytės, žvakutės, dovanėlės svečiams... Net vazos, kurias pirkau iš eurinės - ir tiesiai iš jos nuvežiau į Župę - antrą dieną jas susirinku pastebėjau, kad net bar kodai nuo dugnų buvo nuvalyti. Visus butelius puspilnius ir pustuščius užsuko ir atidavė... Neturiu jokių priekaištų - tik vieną nedidelį: Jaunųjų lovos, kai ir visų kitų - sustumtos viengulės. Na tokia proga tikrai norisi dvigulės lovos.
- Meksikana sodyba: Teko švęsti Meksikanoj draugų vestuves, tai likom patenkinti. Svetainėj atsiliepimai geri, o daugiau įvairesnių nuotraukų jų fb puslapyje mačiau. Ten beje irgi labai gyrė juos.
Maisto tiekėjai
Planuojant šventę Ablingos sodyboje, svarbu pasirūpinti ir maistu. Štai keletas atsiliepimų apie maisto tiekėjus:
- Biskvitas: Sesuo biskvite vestuves šventė, tai visi likom privalgę, nors irgi esam gerokai pavalgantys. Teko ir jų restorane švęsti, ir jų ruoštas užkandėles gamtoje ragauti. Labai labai labai skanu. Aukščiausios klasės. Nei karto nereikėjo sakyti, ką atnešti, ką pakeisti, ką padaryti. Viską mato, viską daro patys net neprašant.
Ši informacija gali būti naudinga planuojantiems vestuves ar kitas šventes Ablingos apylinkėse. Svarbu atsižvelgti į atsiliepimus, tačiau galutinis sprendimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir pageidavimų.
tags: #sodyba #ablinga #komentarai