Kviečiame apsilankyti kvapą gniaužiančiame Burbiškio kaime, kuriame atsiskleidžia Lietuvos istorija, kultūra ir gamtos grožis. Ši kelionė - tai galimybė pasinerti į praeities paslaptis, susipažinti su unikaliais kraštovaizdžiais ir patirti neišdildomų įspūdžių.
Saulėgrąžų Magija Sodyboje "Molinė Saulėgrąža"
Šalia kelio Šiauliai - Panevėžys įsikūrusios sodybos „Molinė saulėgrąža“ teritorijoje auginamas didžiulis saulėgrąžų laukas ir veikia „Keramikinių ąsočių muziejus“.
Sodyboje žydi net per 70 skirtingų veislių saulėgrąžų. Čia tūkstančiai į saulę besigręžiančių ne tik įprastų geltonų, bet ir oranžinių, citrininių, juodų, raudonų ir net pūkuotų saulėgrąžų. Tai gerą energiją, teigiamas emocijas skleidžiantis augalas. Saulėgrąžų lauke apstu ryškiaspalvių dekoracijų, kurios žydinčių saulėgrąžų fone leis pasidaryti įspūdingų nuotraukų!
Sodyboje galėsime paragauti saulėgrąžų chalvos, saulėgrąžų sausainių, duonos, gardžios saulėgrąžų žiedų arbatos bei chalvos skonio ledų.
Burbiškio Dvaras: Istorijos ir Architektūros Perlas
Pasigrožėję saulėgrąžomis keliaujame pasivaikščioti po Burbiškio dvarą, žinomą nuo XVI a. 1819 m. jis atiteko Baženskiams, kurie pastatė savitus romantizmo, istorizmo ir neogotikos stilių rūmus, primenančius tvirtovę. Naujieji savininkai sukūrė ir įspūdingą, peizažinį 28 ha ploto parką, pasižymintį išskirtine mažąja architektūra, tvenkiniais, medžių alėjomis, apžvalgos aikštelėmis bei salomis.
Parką puošia Kazimiero Ulianskio sukurtos pirmosios Lietuvoje Vytauto Didžiojo ir poeto Adomo Mickevičiaus skulptūros. Burbiškio dvare įsteigtame muziejuje siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, perteikiant senąją dvarų kultūrą. Ekskursijos metu išgirsime dvaro istoriją, apžiūrėsime kinkomojo transporto, senosios technikos, kambarinių augalų ir tulpių ekspozicijas.
XVII a. menantis Burbiškio dvaras ir 28 hektarų plotą užimantis dvaro parkas įsikūrę Radviliškio rajono savivaldybėje, Burbiškyje. Jo pavadinimas kildinamas iš dvarininkų Burbų pavardės, kuriems dvaras priklausė XVII amžiuje. XVIII amžiuje, kuomet dvaras buvo valdomas dvarininkų Tovianskių, dvare buvo pastatai, kurie sudarė dvaro sodybą: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai ir klojimai. Svarbu paminėti, jog visi pastatai tuo metu buvę mediniai.
XVIII a. Burbiškio dvaro parkas buvo pradėtas formuoti 1817-1940 m., kai dvarą valdė bajorai Baženskiai. Mykolas Baženskis iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais ir lieptais. Dvaro valdytojas pakvietė skulptorių Kazimierą Ulianskį, kuris 1912 m. parko centrinėje dalyje pastatė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą.
XX a. I pusėje Burbiškio dvare lankydavosi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis, kuris buvo vedęs M. Baženskio seserį Emiliją Baženskytę. Rašytojas K. Makušinskis sukūrė poemą „Daina apie Tėvynę“. Dvare buvo vykdomi poezijos skaitymo vakarai, koncertai, vaikų ekskursijos.
XX a. viduryje, prasidėjus Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją. Didžioji dalis dvaro turtų buvo išgrobstyti. Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Bėgant metams dvaras ir jo aplinka buvo suniokota: nugriauti pastatai, parkas užželė krūmynais, sunyko takai. 1981 m., prasidėjus pirmiesiams teritorijos tvarkymo darbams, buvo išvalytas parkas ir tvenkiniai. 1992 m. M. Nuo 1999 m. Burbiškio dvare puoselėjama M. Baženskio tulpių auginimo tradicija - kiekvieną pavasarį rengiama tulpių žydėjimo šventė, kurios metu lankytojams pristatoma 470 rūšių ir formų tulpių kolekcija.
Deja, ne viskas dvare klesti. Kadangi Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai netvarkomi ir apleisti, todėl susiformavo konstrukcinės deformacijos. Kultūros paveldo objekto būklė yra avarinė. Dėl to didėja rizika prarasti vertingąsias savybes. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ilgalaikės nepriežiūros matyti akivaizdus valstybės saugomo kultūros paveldo objekto sunykimas, KPD Kauno teritorinis skyrius kreipėsi į KPD vadovybę, siūlydamas vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto KPD direktoriaus 2020-12-15 įsakymu Nr. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę.
KPD Kauno teritorinio skyriaus patikrinimų metu buvo nustatyta, kad rūmų pastato viduje išardytos sienos, perdangos, kai kur sienose išdaužytos skylės. Patalpose išardyta grindų danga, likę fragmentai. Medinės gegninės stogo konstrukcijos dėl kiauro ir nesandaraus stogo paveiktos neigiamų klimato sąlygų. Šiferio lakštai, kuriais uždengta dalis stogo, vietomis nestabilūs, iškritę, stogas kiauras. Likusi stogo dangos dalis dengta skarda, kuri aprūdijusi, susidėvėjusi. Dėl struktūrinių pažeidimų ir neigiamo aplinkos poveikio nuo sienų nukritęs tinkas, atsidengęs plytų mūras. Sienose susiformavę deformaciniai plyšiai.
Burbiškių dvaras egzistavo jau XVII a. 1672 m. Raseinių žemės teismo knygose minima, kad dvarą iš savo tėvų paveldėjo bajorai Burbos. 1771 m. Burbiškius valdė bajorai Adomas ir Liudvika Daugirdai. 1834 m. dvarą nusiaubė didelis gaisras - sudegė gyvenamas namas, bravoras ir naujai pastatyti tvartai, tačiau pastatai greitai buvo atstatyti. 1865 m. dvarą paveldėjo Juozo Jankevičiaus duktė Juzefa Jankevičiūtė-Javorovska, kuriai mirus 1905 m. dvarą paveldėjo dukros Marija Kotryna Johana Veitko ir Janina Sofija Skriževska. 1909 m. Tarpukaryje per žemės reformą, savininkams paliktas dvaro centras ir 80 ha žemės. Dvarininkė Skriževska-Skripkauskienė persikėlė gyventi į Lenkiją. 1941 m. pavasarį dvare pradėjo veikti arklių ir mašinų nuomos punktas. Vėliau dvare įsikūrus kolūkiui, dvaro sodyba pritaikyta jo reikmėms - rūmuose veikė kolūkio kontora, įrengti butai. 1994 m. Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai - avarinės būklės. Atnaujinta: 2021 m. spalio mėn. 12 d.
Burbiškio dvare siūlomos įvairios edukacinės programos:
- Prakalbintos vėduoklės paslaptys - šios programos metu svečiai supažindinami su vėduoklių istorija, kaip, kur ir kada jos atsirado, kokią "vėduoklių kalbą" senovėjė damos naudodavo pokyliuose.
- Plunksnos raštas - pasakojama rašto istorija ir pagrindiniai jo tipai, supažindinama su rašymo priemonėmis.
- Orientavimosi žaidimas - tai pati akyviausia edukacinė programa iš siūlomų Burbiškio dvare, Radviliškio rajone. Ją galima pavadinti pažintine-sportine programa. Žaidimo metu Radviliškio rajone esančio Burbiškio dvaro teritorijoje dalyviai turi surasti ir kuo greičiau pasiekti tam tikrus punktus. Orientuotis žaidėjams padeda planas - žemėlapis, kuriame sužymėti punktai ir užuominos kaip juos surasti. Tai itin šeimų ir draugų kompanijų pamėgtas žaidimas, nes jame skatinama orientacija, koncentracija ir aktyvus judėjimas, o tai savaite suprantama geros emocijos ir puiki nuotaika.
Kelionė Į Praeitį: Kleboniškių Kaimo Būties Muziejus
Toliau susipažinsime su XIX a. - XX a. pr. ūkininkų buitimi, etnine lietuvių kultūra bei gatvinio--rėžinio kaimo kraštovaizdžiu. Gražiame Daugyvenės upės slėnyje, senoje kaimavietėje, įkurtas kaimo buities muziejus, į kurį iš apylinkių perkeliami XIX a. ir XX a. pradžiai būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės ir kiti ūkiniai pastatai.
Kaime yra 28 pastatai, 18 iš jų priklauso muziejui. Šalia išlikusių - atkuriamos buvusios kaimo sodybos. Siekiant atkurti senąjį gatvinio kaimo vaizdą net 11 pastatų yra atkelta iš kitų vietų. Seni kaimavietės medžiai bei šiaudiniai pastatų stogai teikia muziejui paslaptingumo, o jo gyventojai - tikroviškumo. Pastatuose įrengtose ekspozicijose atkurta ūkininkų buitis nukelia į XIX a. pabaigą - XX a. pradžią. Eksponuojamos ąsočių, bezmėnų, muštokių, ližių, linų šukų, motorų, svarstyklių, oblių ir kt. kolekcijos, 1926 m. pagamintas traktorius. Kaime yra 1884 m. pastatytas veikiantis vėjo malūnas. Muziejuje rengiamos vakaronės, klojimo teatrų pasirodymai, muzikos, amatų, kalendorinės šventės.
XVI a. viduryje įkurtas Kleboniškių kaimas pripažintas vietove, geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus.
Šeduvos Malūnas: Vieta Kūnui ir Sielai
Užsukame pasigrožėti Šeduvos malūnu. Ši vieta - ypatinga. Dar 1905 metais pradėtas statyti malūnas nuo pat pradžių traukė mistinius įvykius. Tarsi kažkokio užkeikimo persekiojamas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, vos nebuvo prarastas karo metais (buvo smarkiai apgriautas). Tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas - tarybiniais (1967aisiais) metais jis tapo pasilinksminimų vieta - žmonės į jį plaukdavo kaip į atlaidus, o 2000-aisiais metais tarsi iš naujo atgimė! Malūno aplinka buvo suformuota taip, kad joje atgaivą rastų ne tik kūnas, bet ir siela. Čia rasime daug motyvų, besisiejančių su skaičiumi 7, kuris yra laikomas mistiniu, magišku, nešančiu laimę. Sakoma, kad pabuvojus Šeduvos malūne, tapsime šiek tiek laimingesni ir sėkmingesni.
Šeivamedžio Paslaptys Panekelpių Kaime
Toliau atskleisime paslaptį, kaip baltą kvapnų šeivamedžio žiedą paversti itin skaniu ir sveikesniu gardumynu iš gamtos! Panekelpių kaime šeivamedžiai kasmet apdovanoja smulkiais aromatingais žiedais. Iš jų ūkininkai gamina natūralų sirupą, kuris virsta gardžiais guminukais, gėrimais ir net ledais. Dirbtuvių metu daugiau sužinosime apie šį ypatingą augalą bei atrasime Panekelpių sodo skonius!
Burbiškio dvaras [Radviliškis] (2011)
Sodyba Burbiškio Kaime: Jaukumas ir Tradicija
Parduodama išskirtinė, senąja lietuviška dvasia alsuojanti rąstinė sodyba, pastatyta 1920 metais, esanti Pagraužių g. 50, Burbiškio kaime, Anykščių rajone. Tai puikus pasirinkimas tiek poilsiui, tiek nuolatiniam gyvenimui ar kaimo turizmo plėtrai. Burbiškio kaimas - tai vienas vaizdingiausių Anykščių rajono kampelių. Aplink kaimą driekiasi miškai, pievos, upeliai, o vos kilometras iki Rubikių ežero - ideali vieta žvejybai, maudynėms ar pasiplaukiojimui valtimi.
- 90 kv. m.
- Apie 120m.
- Patogus privažiavimas visais metų laikais.
Ši kelionė po Burbiškio kaimą - tai galimybė patirti Lietuvos grožį, istoriją ir kultūrą vienoje vietoje. Nuo saulėgrąžų laukų iki dvaro paslapčių, nuo kaimo buities iki šeivamedžio gardumynų - čia kiekvienas atras kažką įdomaus ir įsimintino.