Lietuva, garsėjanti savo gamtos grožiu ir istorine praeitimi, siūlo daugybę vietų, kur galima pasisemti jėgų ir atrasti ramybę. Vienos iš tokių vietų - sodybos, vasarnamiai ir piliakalniai, kuriuose atsiveria ne tik gamtos, bet ir istorijos klodai.
Lietuvos žemėlapis
Sodybų populiarumas ir atostogų pasirinkimai
Draudimo bendrovės „If“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų turi vasarnamį ar sodybą, kurioje planuoja apsilankyti šią vasarą. Tarp apklaustųjų vyrauja ir kiti gana įvairūs atostogų vietos pasirinkimai: 31 proc. atostogas leis draugų ar giminių būstuose, 28 proc. apsistos viešbučiuose ar svečių namuose, 27 proc. renkasi kiek aktyvesnes atostogas su palapinėmis, o kai kurie net ir keliones su nameliu ant ratų. Apklausa parodė aiškią lietuvių tendenciją vis dažniau atostogoms išvykti iš namų.
Yra tik vienas būdas, kaip apsisaugoti nuo tapatybės vagių
Pagrindiniai pavojai vasarą ir būsto apsauga
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, trys dažniausiai pasitaikančios būsto žalos vasarą yra santechnikos gedimai ir būstų užpylimai, kurie sudaro trečdalį kasmet fiksuojamų nuostolių, gamtos jėgos - beveik penktadalį, o kiek daugiau nei 10 proc. sudaro įsilaužimai ir vagystės. Svarbu atkreipti dėmesį ir į ypač pavojingus gaisrus. Nors tai nėra taip dažnai nutinkanti nelaimė, tačiau ugnies sukelti nuostoliai būna skaudžiausi.
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė tikina, kad būtent vasarą padaugėja įsilaužimų, ir pataria savininkams išvykstant atostogų pasirūpinti be priežiūros paliekamo būsto apsauga, taip pat nepamiršti į keliones pasiimamo turto. Žmonės neretai būna įsitikinę, kad užrakinus visas duris jų namai ir turtas tampa saugūs, tačiau reikia pripažinti, kad vagišiams nėra sunku įsilaužti į namo vidų, rūsius ar susirinkti kiemuose paliktus daiktus, todėl papildomų saugumo priemonių imtis būtina.
Trys pagrindiniai pavojai vasarą:
- Santechnikos gedimai ir būstų užpylimai
- Gamtos jėgos
- Įsilaužimai ir vagystės
- Gaisrai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika rodo, kad per metus įvyksta apie 8 tūkst. gaisrų, iš kurių net ketvirtadalis - gyvenamosios paskirties objektuose.
Kaip apsaugoti namą nuo vagių
Svencelė - jėgos vieta aktyviam poilsiui
Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Dėl vyraujančių vakarų vėjų, lygaus vandens bei seklaus dugno aitvarų bei burlenčių sporto mėgėjų Svencelė yra pripažinta viena geriausių ir populiariausių lygaus vandens buriaviečių Lietuvoje. Taigi jei jau buriuojate ar dar tik planuojate išmokti gaudyti vėją - jums būtinai reikės atvažiuoti pas mus!
Jei nėra vėjo - tikrai nereikės tuščiai sėdėti ir laukti. Teritorijoje esančiame tvenkinyje įrengėme traukos reversinį kabelį vandenlentėms - wakeboard'ams. Dėl savo paprastumo ir nesudėtingumo wake'as yra bene sparčiausiais pasaulyje populiarėjantis vandens sportas.
Antakščių piliakalnis - istorijos prisilietimas
Antakščių I piliakalnis su gyvenviete, Aukštakalnis - piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, Prūdelio (Melnytėlės) upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, orientuota rytų-vakarų kryptimi, 12 m pločio. Jos vakariniame gale supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 4-10 m aukščio. Pats pylimas ir piliakalnio pietinė papėdė apardyti bulviarūsių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnį 1936 m. žvalgė Petras Tarasenka. Piliakalnį tvarko jo šiaurės vakarų papėdėje esančios sodybos savininkas: nukirsti želdiniai nuo aikštelės, išretinti medžiai šlaituose. Pietinėje ir vakarinėje papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lygios ir grublėtos keramikos, šlako. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Archeologiniai tyrimai
Tyrimai parodė, kad papėdės gyvenvietės reljefas šiuo metu yra stipriai pakitęs nuo buvusio jos gyvavimo metu - didelė dalis kultūrinio sluoksnio yra nustumta ar nuarta į buvusias žemesnes vietas ar buvusius gynybinius griovius, tačiau po velėna ir povelėniniu sluoksniu įžemyje yra išlikę nemažai su senąja gyvenviete sietinų objektų. Aptikta gausi archeologinė medžiaga datuojama I tūkst. II puse. Radiniai perduoti Molėtų krašto muziejui.
Archeologiniai kasinėjimai
Antanas Kraujelis-Siaubūnas slėptuvė
Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai - 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka - pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas. Dalį slėptuvės kagėbistai buvo aptikę 1965 m., kai ten slėpėsi A. Kraujelis-Siaubūnas.
Archeologiniai tyrimai slėptuvėje
Remiantis kagėbistų apmatavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įgilinta į žemę, o užėmė tik taip vadinamo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Atlikti archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją - rasta į žemę įgilinta slėptuvė. Archeologinių tyrimų metu atrasta slėptuvė unikali tuo, kad buvo įrengta vėlyviausiu partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu 1960 m. Jos sienos ne kaip įprasta medinės, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi.
Antano Kraujelio palaikai surasti 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotų ir vykdytų archeologinių tyrimų metu Vilniaus Našlaičių kapinėse, iškilmingai palaidoti tų pačių metų spalio 26 d.
Šios vietos - sodybos, Svencelė, Antakščių piliakalnis ir partizanų slėptuvės - ne tik suteikia galimybę atitrūkti nuo miesto šurmulio, bet ir leidžia prisiliesti prie Lietuvos istorijos ir gamtos grožio.