Šiame straipsnyje nagrinėjama sodybos Link Juodbudis istorija, atsiliepimai ir sąsajos su Lietuvos partizanų judėjimu ir rezistencija. Straipsnyje remiamasi archyvine medžiaga ir partizanų prisiminimais.
Sudėtingas Partizanų Gyvenimas Miškuose
Partizanų gyvenimas miškuose buvo kupinas iššūkių ir pavojų. Geležinio Vilko rinktinės vadas drausmino kovotojus, suprasdamas, kokį pavojų kelia gausus naujai iškritęs sniegas. Snigimas eikvoja jėgas ir dar blogiau - lieka brydės, tikros bunkerių išdavikės. Įspėjimų jau buvo keletas. Pažeidusieji bus atiduoti karo lauko teismui. Vieną bėdą miško broliams kėlė ryšių palaikymas tarp padalinių; įsakymai, raportai turi pasiekti adresatus laiku. Apsisprendimui vietoje nebus laiko.
1947-ųjų sausio mėn. aštuoni pulkai papildomai gavo 75 šunis. Iki tol juose buvo 90 šunų. Dabar miško brolius persekios 165 šunys. MVD skyrių viršininkus vėl informuoja apie naują tarnybinių šunų partiją, įsakydami „vykdyti aktyvias banditų paieškas". Okupanto represinio aparato nuožmumas buvo neapsakomas.
Kovotojams tai jokios reikšmės neturėjo. Padėtis dar pasunkėjo, vėl rengiami rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą. Rinktinių vadams buvo įsakyta pirmiausia sumažinti visus reikalus ir vaikščiojimus. Gerai, kad čekistų vizitas apsiribojo tiktai krata. Laukė siaubingų represijų. Nelygioje kovoje partizanai nenusileidžia.
Žūtbūtinė kova žiaurėja. Partizanus pakarti ar kitokiu būdu likviduoti bolševikų iškeltus kandidatus. Neturėdamas, kur dingti, partizanas laukia bolševikų naktinių pasalų. Per šv. naktys, nes partizanai šį pavojų gerai žino.
Pasirengimas Žygiui Į Vakarus
Partizanai suprato, kad reikia atstatyti ryšius su užsieniu. Buvo numatęs laisvojo pasaulio link išsiųsti dvi žygeivių poras. Išvykti iki vasario 28 dienos - kuo greičiau, tuo geriau. Žvejys atsakyme parašo, kad pretenzijų neturįs išsiųsti pasiuntinius. Abejoja, ar tinkamas maršrutas per Kaliningrado sritį, buvusią Vokietijos dalį. Apskritai egzistuoja vokiečių partizanai? Ar jų buvo iš viso? Sieną turėtų kirsti maždaug ties Punsku. Reikia apsirūpinti būtinais kelionės daiktais. Vadovauja Birutės rinktinei.
Pavyksta susitikti su Krikščiūnu Rimvydu ir preliminariai viską aptarti. Bendražygis išties patikimas. Kelias, aišku, ne jam. Skirmantui jau žinoma apie jo suėmimą. Tai įvyko kovo 11-ąją Kaune. Zaskevičius Tautvaiša parodymų nedavė, nes neteko proto! Tardymas buvo nepakeliamas ir žiaurus.
Sienos Kirtimas ir Kelionė Per Lenkiją
Tada drąsuoliai nutaria kirsti sieną dešiniau Punsko. Iki sienos - maždaug keturi kilometrai. Jurgis Krikščiūnas kirs geležinę, tiksliau, gelžbetoninę uždangą. Artimiausi bendražygiai - Rimvydas ir minėtasis trejetas. Rinktinės vadas Vampyras su „dviem vietos žinovais - Savanoriu ir Žaibūnu". Gurevičius nepastebėjo arti prajojančio rusų kareivio. Neatsargiai sušlamino šakelę. Skirmantas, atskubėjęs į rūpimą vietą, pamato kažkurio iš draugų paliktą kepurę. Su palengvėjimu atsidūsta: nerūpestingos žvalgybos pasekmių kol kas nėra. Įsidrąsinę nutaria čia laukti sutemų ir į buvusią vietelę negrįžti. Sutartą ženklą - kristi. Praeina keturi ivanai." Praėjo! Belieka išvengti slapukų. Pasiruoštą rykštukę jis įsmeigia ties pražūtingąja viela. Paskui kojomis karžygiai pajunta suartą juostą... Vienas žingsnis, kitas. Jau ir dvidešimt, o jų niekas nepastebi! Jie gyvi!
Skirmantas džiaugiasi suradęs naują, geranorišką ryšininką. Skirmantui rūpi, kaip pasiekti Krokuvą, kur gyvena jo draugai broliai Mazikai. Čia būdami įsigyja patikimesnius dokumentus traukti toliau. Išaiškėja, kad Lenkijoje yra Deksnys. Jinai šitą naujieną išgirdo iš seserų Dambrovskų. Deksnys, įgaliojamas atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje. Dabar Skirmanto laukia sunkus kelias atgal.
Sugrįžimas Į Lietuvą ir Kova Tęsiasi
Naktį iš birželio ketvirtosios į penktąją jie pasiekia Pašešupio mišką. Sieną kirsią ties Liubavu, mažu miesteliu į pietus nuo Kalvarijos. „Paryčiu atsirado stipri šalna. Skirmantas su bendražygiu sutinka nenoromis. Draugai žygiui pasiruošę. Skirmanto grupė traukiasi staigiais perbėgimais. Tačiau siena - pereita! Žygeiviai bėga, kiek įmanydami. Pajutęs gimtąją žemę po kojų, įgauna naujų jėgų. Tai Graužė, Šešupės intakas. Čia saugiai pailsi.
Nuo sienos jau nutolta trisdešimt kilometrų. Bunkeris, kuriame gydėsi sužeistas Sergijus Bendaravičius Špokas. Užvakar gyvybė kabojo ant plauko. Liko gyvas ir pasiryžęs su okupantu grumtis toliau.
Šiąnakt reikia pasiekti Šunskų mišką. Čia laukė kiti ryšininkai, įspėti iš anksto. Žinia: visos vietovės, kuriomis ketinta eiti, pilnos bolševikų! Eiguliu. - Prie Bagotosios pilna enkavedistų, - pasako kažkuris iš jų. Rimvydą jie palieka Varno žinioje ir išskuba atgal. Čia Skirmantas užtrunka kelias dienas.
Partizanų vadovybė draudžia bunkeriuose laikyti moteris ir vaikus. Atsirado nemažai laisvo laiko. Liežuvis ir išdraskyta burna. Vyrai studijuoja ilgai užsienio spaudos puslapius. „- Jie mus atidavė mirčiai Jaltoje, Potsdame... kad tęsiam kovą..." Kaip greičiau pasiekti Tauro apygardos vadą? Prispausti išdidaus liūdesio, vyrai vėl išeina į naktį.
Šiame straipsnyje apžvelgta tik dalis Lietuvos partizanų kovos. Sodybos Link Juodbudis istorija ir toliau bus tyrinėjama, siekiant išsaugoti atminimą apie šiuos didvyrius.
Lentelė: Partizanų Ryšininkai ir Pagalba
| Ryšininkas | Pagalba |
|---|---|
| Ona Trakimaitė Ožka | Medicinos pagalba sužeistiems kovotojams |
| Remidovičius (Lietuvninkas) | Pavedė partizanus į Lenkiją |
| Šalmas (Albinas Lazauskas) | Lydėjo partizanus per vietoves, pilnas bolševikų |
| Varnas (Jonas Rimša) | Suteikė prieglobstį ir ryšius |