Kelyje Kaunas - Jurbarkas, vingiuojančiame palei Nemuną, galima aplankyti ne vieną istorinį objektą. Tai Raudondvario dvaras, Raudonės pilis, istorinis Veliuonos miestelis.
Panemunės pilis - tai vienintelė Lietuvoje išlikusi mūrinė pilis. Statinys pradėjo augti 1604 metais, vietoje medinių dvaro pastatų. Dvaras, kurio vietoje iškilo pilis manoma buvo pastatytas Lietuvos kunigaikščio Vytenio. Vėliau, XVI amžiuje, dvaras priklausė bajorui Stanislovui Stankevičiui - Bielevičiui.
Pilies istorija ir savininkai
Istorikai turi nuomonę, jog teritorijoje, kurioje šiuo metu yra Panemunės pilis, XIV amžiuje buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras. 1597 metais dvaras priklausė bajorui Stanislovui Stankevičiui-Bielevičiui, iš kurio jį minėtais metais įsigijo didikas ir miško pirklys, kurio kilmė vengriška, Jonušas Epepjeršas. Naujasis dvaro šeimininkas senojo dvaro medinių pastatų vietoje nusprendė pastatyti mūrinę pilį, kurios paskirtis buvo rezidencinė.
Šalia Nemuno ant natūraliai susiformavusios aukštos kalvo išdygo du rūmų korpusai, turėję po du aukštus. Tai buvo gyvenamasis - rytinėje pusėje ir ūkinis korpusas - šiaurinėje pusėje. Juos iš vakarų ir pietų pusių sujungė gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais kampuose. Šiuo metu išlikęs tik pietvakarinis bokštas.
Pilies architektūriniai ypatumai
Mokslininkai nustatė, kad rytinio korpuso pamatai yra 2 metrų gylio, o ant jų išmūrytos beveik metro storio išorės sienos. Sienų mūrijimo būdas - renesansinis rišimo. Rytinėje dalyje pietinės sienos buvo pastatyta dviejų aukštų renesansinė arkada, už kurios puošnus išėjimas į parką. Pastato interjeras buvo įrengtas prabangiai, buvo paslėptas po santūriomis pastato išorės formomis.
Apie meninį interjero vaizdą šiuo metu galima spręsti tik iš archeologų radinių. Įspūdingiausi ir gražiausi iš jų kokliai puošti ornamentais ir herbais.
Pilies savininkų kaita
Mirus Jonušui Eperješui, pilis atiteko jo sūnums Jonui, Jurgiui ir Kristupui. Vėliau pilis liko vienam sūnui Kristupui Eperješui. Mokslininkai daro prielaidą, jog 1649 metais buvo atlikta pilies rekonstrukcija, kurios metu buvo pakeistos durų ir langų vietos, dydis ir forma. Pagrindinis rytinio korpuso įėjimas buvo atnaujintas, įrėminant jį platesniu už buvusį gotikinio stiliaus portalu. Pilies rūmai įgijo ankstyvojo baroko ir baroko bruožų.
Gyvenamosios ir reprezentacijai skirtos patalpos buvo perkeltos iš rytinio korpuso į pietinį. 1753 metais Eperješai pilį pardavė baronui pulkininkui Leonui Igelstromui, jis buvo Gulbinų seniūnas. Igelstromas po 6 metų metų (1759 metais) pilį perleido kitam seniūnui. Šįkart pilis atiteko LDK vėliavininkui Akmenės seniūnui Antanui Gelgaudui. Naujasis šeimininkas užsiėmė pilies rekonstrukcija ir pietvakarių bokšte įrengė biblioteką, papuošė reprezentacinius kambarius.
1795 metais po Antano Gelgaudo mirties pilis atiteko jo sūnui Mykolui Gelgaudui, po to, 1828 metais po jo mirties, pastarojo vaikams Jonui ir Antanui bei žmonai Eleonorai. Sūnūs buvo aktyvūs 1831 metų sukilimo dalyviai. Deja sukilėliai pralaimėjo ir Antanas žuvo, o kitas brolis Jonas, kuris rūpinosi pilimi, atsitraukė į Prūsiją. 1867 metais pilį savo žinion perėmė Gelgaudų šeimos turto paveldėtojas dvarininkas Stanislovas Puslovskis. Pastarasis pilies išlaikyti ir prižiūrėti nepajėgė.
Panemunės pilis šiandien
Nuo 1935 metų, kai pilis atiteko Švietimo ministerijos ir archeologijos komisijai (tuo metu buvo įvertinta 40 000 litų), ji buvo įvairių švietimo ir kultūros įstaigų priežiūroje. Nuo tada negyvenama pilis nebuvo perstatinėjama ar restauruojama. 1939, 1959-1962 m. Greta pilies esantis parkas daug metų buvo apleistas ir yra jau sulaukėjęs.
2020 metų pradžioje Kultūros paveldo departamentas išplatinio pranešimą, jog bus įgyvendinamas Panemunės pilies parko sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektas. Įvykdžius darbus, kurie suplanuoti projekte, bus atverti vertingi senieji parko medžiai, pamiškėse ir šalia tvenkinių bus suprojektuoti akcentiniai medžiai.
Joje vyksta įvairūs renginiai. Rengiami koncertai (Jurbarko bardų klubo koncertas, šventinis koncertas „Pamojuok trims karaliams“, adventiniai koncertai). Viešbutyje ir jo restorane rengiami jaukūs asmeniniai pokyliai. Verslo susitikimams puikiai tinkamos „Didžioji“ ir „Žvėrienos“ konferencijų salės.
Pilyje - viešbutyje yra įrenta 13 prabangių kambarių, kurių kiekvienam suteiktas pilyje kadaise gyvenusių istorinių asmenybių vardas. Restorane vienu metu gali sutilpti iki 50 asmenų. Patiekalai gaminami pagal senuosius didikų virtuvės receptus. „Pilies bokšte“ vyksta žvėrienos patiekalų, midaus ir vyno degustacijos.
Pagrindinė informacija apie Panemunės pilį:
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Pastatymo metai | 1604 m. |
| Ankstesnis savininkas | Stanislovas Stankevičius-Bielevičius |
| Pirmasis pilies savininkas | Jonušas Epepjeršas |
| Kambarių skaičius viešbutyje | 13 |
| Vietų skaičius restorane | 50 |
Panemunės pilis
Vytėnų g. Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Vytėnų g.