Pastaruoju metu kaimo turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Žmonės ieško ramybės, privatumo ir galimybės pabėgti nuo miesto šurmulio. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias kaimo turizmo sodybų patirtis, atsiliepimus apie jas, taip pat aptarsime reikalavimus ūkininkams ir naujienas žemės ūkio sektoriuje.
Raguvėlės dvaras: istorija ir dabartis
Tarp dviejų rajonų - Anykščių ir Panevėžio - įsikūręs Raguvėlės dvaras parduodamas už 900 tūkst. eurų. Raguvėlės dvaras (arba Komarų dvaras) įsikūręs Anykščių rajone, Raguvėlėje. Dvaro sodybos ansamblis yra abipus kelio Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys. Komarų dvarą sudaro didelis 19 pastatų kompleksas, išsidėstęs palei upę.
Į pastatų kompleksą įeina spirito varykla, koplyčia-mauzoliejus, du mūriniai svirnai, malūnas, žirgynas, kumetynas, daržinė, kluonas, arklidė, karvidė, magazinas ir kt. Taip pat per upę nutiestas vadinamasis „beždžionių“ tiltas. XVIII a. pabaigoje pastatyti klasicistiniai reprezentaciniai rūmai. Prie jų 1796 m. pastatyta Raguvėlės bažnyčia ir mūrinė varpinė. Antrojo pasaulinio karo metu Raguvėlės pradžios mokyklos trečioji patalpa (plotas 48,5 m²) vaikų mokymui buvo nuomojama Komaro dvare (kumetyno pastate). Anksčiau Komarų dvare buvo bitininkų mokykla, įkurta 1972 m., vėliau, nuo 1975 m. - Raguvėlės pagrindinė mokykla. Sovietmečiu dvaras nusavintas, XX a.
Kaip skelbiama, Raguvėlės dvaras parduodamas už 900 tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad tokiems pastatams taikomi griežti reikalavimai, tad investicijų gali prireikti kur kas daugiau, nei kainuoja pats dvaras. Kaina tokiam istoriniam objektui nėra didelė, tačiau daugelis nesiryžta pirkti dvarų.
Raguvėlės dvaras
Kaimo turizmo sodybos "Vila Loreta" atsiliepimai: skirtingos patirtys
Viena vasaros atostogų istorija ir dvi jos versijos. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Panevėžio rajone esančią kaimo turizmo sodybą pailsėti atvykusi šeima pasakoja dar ilgai su kartėliu prisiminsianti viešnagę. Kaimo turizmo sodyba „Vila Loreta“ Dūdorynės kaime, Paįstrio seniūnijoje, daug metų apgyvendina žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Užsieniečiai sodybai internete negaili pagyrimų ir padėkų. Šiais metais emigrantė su seserimi atostogas kartu praleisti sugalvojo Paįstrio apylinkėse, kaimo turizmo sodyboje. Iš Los Andželo R. Gulbinienė su vyru, dukra ir anūku tiesiai iš lėktuvo rugpjūčio 1-ąją atvyko į užsakytą sodybą. Čia jų jau laukė Ramutės giminės.
Jau pirmą naktį, anot jos, miegančius svečius pažadino aliarmas, suveikus dūmų detektoriui. Tačiau emigrantai tvirtina, jog nerūko, o tuo labiau to nedarytų miegamuosiuose, kur miegojo trimetis Ramutės anūkas. Bet šis incidentas buvo tik pradžia, sudrumstusi nuotaiką. „Vieną vakarą mes užsikūrėme grilį. Niekur aplink nebuvo anglių, tik malkos. Jomis mes ir uždegėme kepsninę, nes visokiais skysčiais tai daryti nėra sveika. O paskui sesuo rado mašinoje anglių ir įpylė jų. „Paklausiau, kiek kainuoja tokia kepsninė. Mums nurodė jos kainą - 300 eurų. Tik mestelėjau, kad tokių pinigų pirkinys nebuvo vertas, jei sudegė nuo malkų. Jos juk ne tokios kaitrios kaip anglys. Mums dar parodė, kur nupirkti tokį grilį ir kad dabar jam taikoma 50 proc. nuolaida“, - pasakojo R.
R. Gulbinienė kaltina sodybos savininkus, kad šie šaukė ir spaudė svečius atlyginti nuostolius, kurių svečiai net nesuprato. Anot jos, poilsiautojai buvo apkaltinti, jog triukšmavo sodyboje, trukdė kitiems poilsiautojams, rūkė. „Kepsninė dabar pas mano brolį, parsivešim į Ameriką lauktuvių“, - ironizuoja R.
„Vila Loreta“ savininkė Loreta Židonienė sako, kad tai buvo kokybiškas švedų gaminys ir jis nėra pigus. L. Židonienė įsitikinusi, kad kambariuose dūmų detektoriai suveikė tik dėl to, kad buvo rūkoma. „Apie visą šitą situaciją mes jau pranešėme ir „Booking“ kompanijai. Paaiškinome apie svečių elgesį: jie nesilaikė sodybos nustatytų taisyklių, negerbė šalia gyvenusių žmonių, buvo labai triukšmingi. Nepatenkinti svečiais, anot jos, liko ne tik sodybos savininkai, bet ir kiti gyventojai.
„Mes griežtai sodyboje draudžiame kurti ugnį. Negalima net žvakių svečiams užsidegti. O tos Ramutės kompanija visą laužą susikrovė kepsninėje. Įspėjome, kad jos negalima kurti malkomis, to paprasčiausiai neleidžia instrukcija. Bet jie nepakluso ir grilį sudegino“, - aiškino L. „Gražiai susitarėme, jie susimokėjo ir dar parai prasitęsė viešnagę sodyboje. Pasibaigus viešnagei pas mus, atsisveikinome ir atėjo kitos dienos rytas.
Anot jos, gėda, kad lietuviai taip elgiasi gimtinėje atvykę iš svetur. „Man sunku patikėti, kaip gali kalbėti septintą dešimtį perlipusi močiutė. Kiek mes išgirdome necenzūrinių žodžių, geriau nekartoti. „Mes tikriausiai pirmą kartą sulaukėme tokių svečių per 12 gyvavimo metų. Mūsų paslaugos internete vertinamos net 9,6 balo iš dešimties. O čia įvertino sodybą vienetu, apkaltino, primelavo“, - guodėsi L.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komentaras
Ginčo esmę išklausę Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai informavo, kad šiuo atveju tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo yra susiklostę sutartiniai santykiai. „Kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinama, dėl kokių paslaugų teikimo sąlygų buvo susitarta ir kokia vartotojo nustatyta atsakomybė už paslaugų teikimo metu padarytą žalą verslininko turtui“, - priduria D.
Atsargiai: apsinuodijimas maistu kaimo turizmo sodyboje
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šių metų liepos 10 dieną gauta informacija iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kad liepos 7 d. Protrūkis nustatytas Šilutės kaimo turizmo sodyboje „Pakalnės vingis“ liepos 4-7 d. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Ritos Sadūnaitės, maisto produktus renginio dalyviams pirko ir savo asmeniniu transportu, nepritaikytu greitai gendančių maisto produktų transportavimui, vežė bei maitinimą organizavo kaimo turizmo sodybos savininkas Raimondas Plikšnys.
Atlikus patikrinimą kaimo turizmo sodyboje, nustatyta, kad sodyba negalėjo teikti maitinimo paslaugų, nes neturėjo išduoto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo šiai veiklai vykdyti, paskutiniai vandens laboratoriniai tyrimai kaimo turizmo sodyboje atlikti 2011 m. Taip pat tą pačią liepos 10 d. buvo patikrinta V. Mirauskienės IĮ kavinė-baras „Klumpė“, tiekusi karštus pietus dalyviams. Patikrinimo metu kavinėje šiurkščių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Be to, išaiškinta, kad karštus pietus kaimo turizmo sodybos savininkas pirko kaip privatus asmuo, sutartis dėl patiekalų pristatymo į kaimo turizmo sodybą nebuvo sudaryta.
Naujų susirgimų neužregistruota.
Alternatyvios nakvynės: Glampingas ir palapinės medyje
Dažna nakvynės palapinė neprimena įprastos palapinės. Jos būna apvalios, kupolo formos ir pastatytos ne ant žemės, o įrengtos medyje. Štai tokioje palapinėje medyje galima apsistoti Kretingos rajone. Jos lankytojai turi galimybę nakvoti medyje pakabintoje apvalioje palapinėje. Ne lauke esančiuose nameliuose ir pavėsinėje galima rasti visus patogumus nuo valgomojo iki dušo ar tualeto. Šioje palapinėje dvi naktys atsieitų jau 300 eurų. Norintys sutaupyti gali rinktis įprastą palapinę Vilniaus užmiestyje už 65 eurus dviem naktims.
Išskirtinių nakvynės vietų paieškos svetainės wowstays.lt įkūrėjai Viktorija Lipštienė ir Aurimas Lipštas pastebėjo, kad žmonės vis dažniau nori išbandyti ir patirti naujus dalykus. „Todėl nakvynė neįprastoje vietoje tampa vienu iš būdų tai patirti. Pavyzdžiui, nakvynė kupolo tipo namelyje suteikia galimybę būti arčiau gamtos. Jame žmonės gali nakvoti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tuo metu nakvynė glamping tipo palapinėje tinkama vasaros sezonu. Ši nakvynės vieta tinka žmonėms, norintiems stovyklauti, bet neturintiems savo palapinės ar nenorintiems jos vežtis“, - atkreipė dėmesį nakvynių specialistai.
Jie tikino, kad glamping tipo palapinė tinka atostogoms su mažais vaikais, nes ji jau paruošta, nereikia jos patiems statyti ir įrenginėti.
V. ir A. Lipštai atkreipė dėmesį, kad viena išskirtiniausių nakvynės vietų yra palapinės medyje. „Viešnagės metu žmonės būna 3,5 metrų aukštyje. O ant žemės tenka nusileisti, tik einant į tualetą. Dar viena populiari namelių kategorija pasitinka lankytojus be elektros, vandentiekio ir kitų tinklų. Tokios vietos žavi tuos žmonės, kurie ieško pabėgimo ir atsijungimo nuo kasdienybės reikalų.
Tokios vietos padeda sulėtinti tempą, o kasdienė buitis, kai reikia kai kuriuos dalykus patiems pasidaryti, tampa lyg meditacija“, - pasakojo išskirtinių nakvynių ekspertai. Anot jų, viena populiariausių kategorijų - nedideli nameliai, kuriuose dažniausiai apsistoja poros, poros su vaiku ar augintiniu. „Didžioji dalis namelių turi vitrininius langus, visus patogumus ir kiekvienas jų unikalų interjerą. Žmonės renkasi šias vietas, nes nori ramybės ir privatumo“, - pasakojo V. ir A. Lipštai.
Anot V. ir A. Lipštų, nameliai skirtingi, todėl ir jų kainos skiriasi. „Vidutinės kainos rėžis gana platus. Pavyzdžiui, apsistoti glamping tipo palapinėse kainuoja nuo 55 eurų 2 asmenims darbo dienomis parai. Kalbant apie kupolus, kainos darbo dieną prasideda nuo 70 eurų už parą. Palapinėse medyje apsistoti galima maždaug už 145 eurus 2 asmenims parai. Taip pat nemažai nakvynės vietų siūlo papildomai įskaičiuotas paslaugas, dažniausiai kubilą, lauko ofuro vonią ar pirtį, tokiu atveju nakvynės kaina, žinoma, didesnė, ji prasideda maždaug nuo 130 eurų už parą“, - skaičiavo nakvynių ekspertai.
Anot jų, įprastesnių namelių kaina siekia 70 eurų 2 asmenims parai, darbo dienomis, savaitgaliais vidutiniškai apie 100 eurų 2 asmenims.
Glampingas Lietuvoje
Nakvynės kainos Lietuvoje
| Nakvynės tipas | Kaina (2 asmenims parai) |
|---|---|
| Glamping tipo palapinė | Nuo 55 eurų (darbo dienomis) |
| Kupolas | Nuo 70 eurų (darbo dieną) |
| Palapinė medyje | Apie 145 eurus |
| Įprastas namelis | 70 eurų (darbo dienomis), 100 eurų (savaitgaliais) |
„Dažniausiai žmonės apsistoja dviem naktims. Šiltuoju metu namelių šeimininkai dažniausiai taiko 2 nakvynių taisyklę, tai reiškia, kad trumpesniam laikui apsistoti žmonėms neleidžiama. Tačiau vasarą žmonės paprastai nameliuose apsistoja ilgesniam laikotarpiui. Girdime komentarų, kad tokio nakvynės vietos brangios. Sutinkame, nes viešbutyje tikrai galima rasti nakvynių ir už 50 eurų parai. Tačiau mūsų internetinėje svetainėje esantys nameliai yra privatūs, šeimininkai jų galėtų toje pačioje teritorijoje pastatyti daugiau, tada kaina būtų mažesnė. Tačiau nebeliktų privatumo. O galimybę ilsėtis vienumoje šiuo metu vis daugiau žmonių jau laiko prabanga“, - pastebėjo V. ir A. Lipštai.
Atostogų išlaidos Lietuvoje
Šiemet kelionėms po Lietuvą gyventojai išleidžia šiek tiek mažiau nei pernai, parodė VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva atliktas tyrimas. Skaičiuodami per atostogas Lietuvoje išleistus pinigus, gyventojai nurodė, kad vienam asmeniui tenkančios ilgų kasmetinių atostogų išlaidos šiemet vidutiniškai sudarė apie 300 eurų. Palyginti, pernai respondentų nurodyta vidutinė suma siekė beveik 400 eurų. Šiemet gyventojams per atostogas labiausiai sutaupyti sekėsi renkantis apgyvendinimo paslaugas ir perkant maistą parduotuvėse bei turguose.
Tyrimas taip pat parodė, kad sumažėjo žmonių, kurie nekeliauja po Lietuvą, nes tai jiems atrodo per brangus malonumas. Pernai per didelę nakvynių kainos naštą akcentavo 42 proc. respondentų, o šiemet 31 procentai. Dažniausia priežastis rinktis kelionę be nakvynės šiemet buvo paprasta - nedideli atstumai: norimus objektus Lietuvoje galima aplankyti per dieną ir vakare sugrįžti namo. „Nedideli atstumai ir greitos kelionės, įdomūs objektai, maršrutai ir lengvas planavimas - tai pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai labiausiai vertina keliones po savo šalį. Trumpai tariant, Lietuva yra kelionėms patogi šalis. Bet nenuobodi, nes kas antras tyrimo dalyvis tvirtino, kad į keliones leidžiasi norėdamas pažinti naujas vietas ir savo kraštą“, - pastebėjo VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.
Žemės ūkio naujienos
Žemės ūkis šiandien, kaip niekada anksčiau, yra technologiškai pažengusi sritis. Kiaulių laikytojams už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą - valstybės parama Kiaulių laikytojai kviečiami teikti paraiškas gauti de minimis pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Žemės ūkio ministro G. Surplio atsakymai į Šilutės krašto ūkininkų klausimus Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitikimo su Šilutės savivaldybės žemdirbiais metu atsakė į daugybę jiems aktualių klausimų.
Krautuvų pritaikymo galimybės yra tikrai nemažos, todėl įvairių darbų atlikimui neretai nusprendžiama įsigyti būtent tokios technikos. Išrinkti „Metų ūkis 2018“ nugalėtojai Siekdama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, Šilutės rajono savivaldybė surengė konkursą „Metų ūkis 2018“. Ūkininkai sulauks kompensacijos už žuvusius pasėlius Žemės ūkio ministro įsakymu š m. kovo 22 d. buvo patvirtintos Paramos už 2017 m.
5 turizmo verslo idėjos po 2025 m. | ATEITIES SMULKAUS VERSLO IDĖJOS
Žemės ūkis - technologiškai pažengusi sritis
Kėdainių agurkų šventė: naujienos ir pramogos
Artėjant kasmetinei Kėdainių agurkų šventei, vienas pagrindinių jos dalyvių - Kėdainių konservų fabrikas (KKF) - ruošia išskirtinę programą ir ypatingą naujieną. Didžiausia fabriko naujiena, kurią sužinos šventės lankytojai, - atsinaujinęs produkto pavadinimas. Nuo šiol marinuoti agurkai „Geras vaizdelis“ bus žinomi kaip „Kėdainių Legendiniai“.
„Tai ne tik vienos dienos pokytis. Mes iš esmės keičiame pavadinimą produkto, kuris jau nuo rugpjūčio pasieks prekybos tinklų lentynas. Tačiau skubu nuraminti visus ištikimus pirkėjus: nors pavadinimas keičiasi, agurkų receptas išlieka tas pats - tas, kurį visi puikiai žino ir mėgsta. Tiesiog manome, kad mūsų agurkai jau seniai verti legendinio vardo!“ - su šypsena pasakoja R. Didžiausia fabriko naujiena, kurią sužinos šventės lankytojai - atsinaujinęs produkto pavadinimas.
„Lankytojai galės išsirinkti vieną iš trijų specialiai sukurtų marškinėlių dizainų, o tuomet - visiška kūrybos laisvė! Duosime specialius flomasterius, kuriais bus galima išmarginti marškinėlius norimomis spalvomis, patobulinti dizainą, galbūt net užsirašyti savo vardą. Norime, kad kiekvienas išsineštų ne tik dovaną, bet ir savo paties sukurtą legendą ant medvilnės“, - apie dirbtuves pasakoja R. Šventės metu gims ir bendras kėdainiečių meno kūrinys.
„Tai bus įspūdingas procesas, kuriame kiekvienas galės palikti savo pėdsaką. Šventės dalyviai ir KKF palapinės lankytojai neapsieis ir be gardžių atradimų. Šefas svečius vaišins specialiai paruoštais mini mėsainiais, arba kitaip vadinamais slaideriais, kuriuose derės šviežiai raugti agurkėliai, naujieji „Kėdainių Legendiniai“ ir įvairūs fabriko padažai. Tai bus puiki proga ne tik paragauti, bet ir sužinoti, kaip mūsų produkcija gali praturtinti įvairius patiekalus“, - intriguoja R.
Be abejonės, bus ir šviežiai raugtų agurkėlių - tikro vasaros simbolio - pilnutėlė bačka. Visą dieną šventės zonoje netrūks ir kitų pramogų. Liepos 12 dieną Kėdainių miesto parke vyks Agurkų festivalis. 12:00-14:00 ir 16:00-18:00 val. 12:00-16:00 val. 12:00-17:00 val. 12:00-19:00 val. 14:00-16:00 val.