Astravo dvaro sodybos rūmai, pamažu atgaunantys savo buvusį grožį, yra svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas. Dalimis tvarkomi, jie liudija turtingą istoriją ir architektūrinę vertę.
Astravo Dvaro Istorija
Biržų dvaras nuo 1804 m. priklausė Tiškevičiams. Jonas Tiškevičius Astravą pasirinko nuolatine rezidencija. Dabartiniai rūmai pastatyti 1850 m., jų ir žirgyno projektus sukūrė Tomas Tišeckis, Vilniaus universiteto architektūros katedros auklėtinis.
Astravo dvaro rūmai smarkiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, iki 1920 m. stovėjo tušti. Paskutinis dvaro savininkas Alfredas Tiškevičius dvarą nuomojo, vėliau pardavė agronomui Povilui Variakojui, kuris 1923-1924 m. įsteigė vilnų verpyklą, o 1928-1930 m. išplėtė į linų fabriką, jam pritaikydamas arklidžių pastatą.
Fabriko administracija įsikūrė rūmuose. 1942 m. Astravo dvaro rūmuose įsikūrė monopolinė vokiečių pluošto bendrovė Ostland-Faser Gesellschaft. 1965 m. avarinės būklės rūmai restauruoti. Rūmuose iki rekonstrukcijos buvo 44 kambariai.
Architektūrinės Ypatybės
Rūmų kompozicija simetriška, tačiau centre dominuoja iškilęs bokštelis-belvederis. Grafas pasirinko renesansinės itališkos vilos prototipą.
Interjerų dekoravimą Jonas Tiškevičius pavedė vietiniam meistrui Steponui Jurevičiui, ir šis išdrožė buazerijas, laiptų turėklus, indaujas, langų apvadus, ąžuolinius frizus su stilizuotomis ąžuolo lapų ir gėlių pynėmis. 1859-1862 m. prie rūmų prijungti vienaaukščiai paviljonai, sujungti su centrine dalimi pusapskričių arkų galerijomis.
Astravo rūmų interjeras puošnus, dekoruotas kolonomis, gipsatūromis, reljefiniais lipdiniais, medžio drožiniais, polichromija. Grindys parketinės, inkrustuotos keturkampiais su rombiniais surišimais. Rūmų kambarius freskomis dekoravo Rietave dirbę prancūzų dailininkai. Interjerą puošė spalvingų koklių krosnys ir židiniai. Viename kambarių buvo „pasakų“ krosnis.
Rūmų eksterjerui prie paradinio įėjimo dekoruoti 1851 m. iš Peterburgo atvežtos dvi iš ketaus liedintos liūtų skulptūros puošė centrinį įėjimą, kurios apie 1937 m. buvo išvežtos į Kauną prie Istorijos muziejaus (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus).
Restauracijos Darbai
Vasario 12 d. pasirašytas Astravo dvaro sodybos rūmų Belvederio fasadų remonto darbų priėmimo aktas. Atliktas mūro ir tinko, tinkuotų langų ir angokraščių remontas, pagal išlikusius autentiškus fragmentus išlietos dekoratyvinės ketaus tvorelės ant balkonų ir prie laiptų.
Padaryti nauji apskardinimai, pagaminti ir pakeisti visi langai ir durys, atliktas architektūrinių elementų (karnizų, traukų, sandrikų), remontas. Nemažai pastangų ir darbo kainavo belvederinio bokšto ir karnizo bei stogelio virš karnizo remonto darbai. Tvarkybos darbų metu taip pat atliktas pasvirusių horizontalių tinkuotų plokštumų hidrofobizavimas bei belvederinio bokštelio medienos remontas.
Kiek anksčiau buvo atliktas rūmų lauko laiptų, terasos dangų ir konstrukcijų remontas, įrengti laiptų atraminių sienučių ir balkonų turėklai, atliktas rūmų cokolio akmenų mūro remontas, įrengtos apsaugos techninės priemonės: rūmų perimetru įrengta alsuojanti nuogrinda, įrengti lietaus nuotekų tinklai, pastato, teritorijos ir fasadų apšvietimo elektros tinklai ir apsaugos vaizdo kameros, sutvarkyti keliai ir takai šalia rūmų.
Biržų rajono savivaldybės teigimu, tvarkybos darbai kainavo apie 79,429 tūkst.
Kiti Lietuvos Dvarai
Lietuvoje gausu kitų dvarų, kuriuos verta aplankyti: Ilzenbergo dvaras, Burbiškio dvaras, Pakruojo dvaras, Joniškėlio dvaras, Biržų pilis, Rokiškio dvaras, Žagarės dvaras, Baisogalos dvaras, Kelmės dvaras, Adomynės dvaras, Salų dvaras, Akmenėlių dvaras, Pakėvio dvaras, Kuršėnų dvaras, Jakiškių dvaras, Paberžės dvaras, Dautarų dvaras, Žeimių dvaras, Barborlaukio dvaras, Alantos dvaras.
Šie dvarai siūlo įvairias patirtis - nuo prabangių rūmų iki interaktyvių muziejų, nuo istorinių parkų iki unikalių edukacinių programų. Kiekvienas dvaras turi savo istoriją ir savitumą, kuris praturtina Lietuvos kultūros paveldą.
Štai keletas įdomių faktų apie kai kuriuos iš jų:
- Ilzenbergo dvaras: Atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. Čia rasite šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“.
- Burbiškio dvaras: Dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
- Pakruojo dvaras: Laikomas didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais.
- Biržų pilis: Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK.
- Rokiškio dvaras: Susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. pedagogo ir menininko Stasio Ušinskio gyvenimu ir kūryba.
- Žagarės dvaras: Dvaras garsėja kasmetiniu Žagarės vyšnių festivaliu.
- Kelmės dvaras: Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a.
- Adomynės dvaras: „Pirmyn į praeitį“ - edukacinėje programoje kviečia vienas geriausiai Lietuvoje išlikusių medinių dvarų.
- Salų dvaras: Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai.
- Paberžės dvaras: Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus.
- Alantos dvaras: Vasaros rezidencijos rūmai, primenantys Italijos vilą, pastatyti su keturių aukštų apžvalgos bokšteliu.
Ši lentelė apibendrina svarbiausius faktus apie kai kuriuos iš minėtų dvarų:
| Dvaras | Ypatybės |
|---|---|
| Ilzenbergo dvaras | Ūkininkaujantis, šiuolaikinių skulptūrų parkas |
| Burbiškio dvaras | Peizažinis parkas su 15 salų ir 20 tiltelių |
| Pakruojo dvaras | Didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje |
| Biržų pilis | Svarbi bastioninė pilis LDK |
| Rokiškio dvaras | Susijęs su Stasio Ušinskio gyvenimu ir kūryba |
| Žagarės dvaras | Žymus Žagarės vyšnių festivaliu |
| Kelmės dvaras | Barokinio stiliaus dvaras |
| Adomynės dvaras | Gerai išlikęs medinis dvaras |
| Salų dvaras | Klasicistinio stiliaus rūmai |
| Paberžės dvaras | 1863 m. sukilimo muziejus |
| Alantos dvaras | Itališką vilą primenantys rūmai su bokšteliu |
Astravo dvaras
Astravo dvaro sodybos rūmai ir kiti Lietuvos dvarai yra svarbūs kultūros paveldo objektai, liudijantys šalies istoriją ir architektūrinį palikimą. Jų restauracija ir priežiūra yra būtina siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms.