Dreverna - tai puiki vieta praleisti laiką, net jei apsistojate kitur. Čia rasite įdomių lankytinų objektų ir pramogų, kurios patiks tiek gamtos, tiek istorijos mėgėjams.
Drevernos uostas - puiki vieta pasivaikščioti ir pasigrožėti Kuršių mariomis. Šaltinis: wikipedia.org
Jono Gižo Etnografinė Sodyba
Pirma stotelė Drevernoje - laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Tai vienintelė tokia sodyba Lietuvoje, atidaryta lankytojams 2010 m. Čia atvertos vienintelio etnografinio laivadirbio muziejaus Lietuvoje durys. Muziejuje galima daug sužinoti apie retam kam matytą amatą - kaip prieš šimtą metų buvo statomi laivai.
Jonas Gižas buvo vienas turtingiausių šio krašto žmonių - turėjo nemažai pastatų, žemių, laivų ir septynis vaikus. Jaunėlė Ieva (Eva) seniai žinojo, kad ji netekės - mergaitei buvo griežtai pasakyta, kad jos pareiga yra nukaršinti tėvus. Ji puoselėjo šeimos tradicijas, net ir po tėvo mirties išsaugojo daug jo darbo instrumentų, įrankių. Žmonių atmintyje savo istorijomis išlaikė tėvo Jono ir jo amato prisiminimą.
J. Gižo sodyba - vienintelis etnografinis laivadirbio muziejus Lietuvoje. Šaltinis: muziejai.lt
Sodybos vadovė Dovilė Vaičiulytė čia supažindina su laivadirbio įrankiais, pasakoja, kaip J.Gižas plaukiodavo iš vieno uosto į kitą ir atlikdavo užsakymus ir kodėl vėtrungės buvo tokios svarbios. „Tai yra vienas įdomiausių šio krašto objektų“, - tikina ji.
Vėtrungės - Pamario Ženklas
XIX a. viduryje, kai suaktyvėjo žvejyba Kuršių mariose, tuometinis inspektorius kiekvienam kaimui aplink marias skyrė atskirą ženklinimą. Visos valtelės išplaukdamos turėjo būti išsikėlusios vėtrungę ant stiebo. Neišsikelsi - bauda. Išsikelsi ne tokią - irgi. Visos marios buvo padalintos zonomis, ir kiekvieno kaimo žvejai galėjo žvejoti tik jai priklausančioje.
Sodyboje yra ir paties J.Gižo daryta vėtrungė, skirta Nidos žvejui.
Drevernos Apžvalgos Bokštas
Norint aktyviau praleisti laiką, galima išsinuomoti baidares, kanojas, vandens dviračius, valtis, mintlentes, irklentes. Arba - bent jau palypėti į 15 metrų aukštį iškylantį Drevenos apžvalgos bokštą. Nors jo aukštis neprilygsta žymiausiems Lietuvos apžvalgos bokštams, vaizdas visgi - bene pats įspūdingiausias.
Vaizdas nuo Drevernos apžvalgos bokšto. Šaltinis: klaipedosrajonas.lt
Nuo jo viršūnės akimis galima aprėpti ne tik Kuršių marias, bet žvilgsnis nusiris ir iki pačios Kuršių nerijos - geresniu oru net bus galima įžiūrėti miestus kitapus marių. Vaizdas nuo bokšto dar labiau atima žadą žiemą, kai marias sukausto ledas. Tuomet užšalusių Kuršių marių ir dangaus mėlis susilieja, o ledu tolyn keliaujančių žmonių siluetai primena fantastinį filmą.
Keltas į Neringą
Prieš porą metų dar daugiau žmonių į Dreverną atginė naujovė - keltas, sujungęs šį kaimą su Juodkrante kitapus Kuršių marių. Šiemet keltas kursuoja kasdien. Kelionė trunka pusvalandį, bilietas į vieną pusę kainuoja 5 eurus, o maršrutas, nors ir populiarus, bet tokių eilių kaip Klaipėdoje dar tikrai nėra.
Poilsiautojai juo noriai naudojasi iš abiejų marių krantų - ne tik keliasi į Kuršių neriją, bet ir apsistojusieji ten dienai atplaukia apžiūrėti Mažosios Lietuvos lankytinų objektų - Rusnės, Ventės rago ir pan.
Nakvynė Drevernoje
Drevernoje atsirado ir patrauklus nakvynės variantas - jau porą sezonų veikiantys nameliai, kurių kiekviename gali apsistoti iki 8 žmonių. Vasaros sezono metu naktis dviem žmonėms jame kainuoja 60 eurų, o kiekvienas papildomas žmogus - 10 eurų. Tiesa, norint atrasti laisvą savaitgalį teks pavargti - beveik viskas jau buvo išgraibstyta dar metų pradžioje.
Ne sezono metu kaina už naktį šiek tiek mažėja - iki 40 eurų už naktį dviem žmonėms. Visą žiemą namelius irgi nuomojom, paklausa viršijo visus mūsų lūkesčius.
Tokiu metu čia apsistojus nepatogumas gali kilti nebent dėl to, kad Drevernoje tuo metu nėra jokio restorano ar kavinės. Tačiau sezono metu šalia uosto veikia kavinė, o tikros pamarietiškos žuvienės paskanauti galima kaimo turizmo sodyboje „Strykis“.
Karaliaus Vilhelmo Kanalas
Nuo sodybos „Strykis“ stogo atsiveria ir panorama į palei Dreverną einantį Karaliaus Vilhelmo kanalą, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias.