Kretuono Ežeras: Gamta, Istorija Ir Poilsis

Kretuonas arba Kretuonis - ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Tai didžiausias Švenčionių rajono ir Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras, kurio plotas 864,3 ha. Ežeras matomas nuo Lygumų apžvalgos bokšto.

Kretuono ežero vaizdas

Bendroji informacija apie Kretuono ežerą

Ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius siekia 5,0 km, didžiausias plotis ežero pietinėje dalyje - 2,63 km. Paviršiaus altitudė 145,7 m. Didžiausias gylis 10,9 m, vidutinis gylis 5,2 m. Ežero dubuo išgulėtas ledo luisto. Baseino plotas 154,7 km². Kranto linijos ilgis 14,8 km, su salų krantais 20,1 km. Krantai žemi, lėkšti, pietinis ir pietvakarinis krantai pelkėti, šiaurės vakarinis, vakarinis ir pietinis krantai - apaugęs mišku (Pakretuonės ir Klinaukos miškai), yra terasų.

Salos ir intakai

Ežere yra 6 salos - Didžioji, Skuivinės, Varonių, Galasalė, Alksnių, Beržų; iš viso 31,4 ha, 2 iš jų - didelės (Didžioji arba Plikasalė 23,5 ha ir Skuivinės arba Lazdynų 6,9 ha). Į ežerą įteka Žaugėda, ištekanti iš Kretuonykščio ežero (po sovietinių laikų melioracijų pastaroji įteka į Vajuonėlę), Pašaminė, Gylis, Kampupė, Vajuonėlė, ištekanti iš Vajuonio ežero. Šiaurės vakaruose išteka Kretuona, įtekanti į Žeimenio ežerą. Kretuonas priklauso Žeimenos baseinui. Ežero pratakumas 90%. Atabradas platus, vakaruose jis smėlingas ir žvyringas. Nendrių ir meldų juosta 30-40 m pločio, kai kur platesnė kaip 150 m. Kretuono šiaurės vakarų krante auga du Kretuonių ąžuolai (gamtos paminklas).

Gyvenvietės

Šiaurės rytiniame krante įsikūrę Rėkučiai, rytiniame - Reškutėnai, pietiniame - Murmos, pietvakariniame - Kretuonys, o šiaurės vakariniame-vakariniame - Pakretuonė.

Kretuonas ir gamtosauga

Kretuonas, kaip svarbi vandens ir pelkių paukščių perėjimo vieta, įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą Natura 2000. Rytinėje ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija - paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje.

Natura 2000 logotipas

Dėl didelių elektros kainų atsisakyta siurbti vandenį iš numelioruotų Žemaitiškės pievų, todėl buvusio seklaus Žemaitiškės pievų ežerėlio (buvusios Kretuono ežero įlankos) vietoje, pratekamo Žaugėdos upelio, susiformavo užpelkėjusių pievų plotai.

Paukščių įvairovė

Čia galima rasti tokių paukščių rūšių kaip: juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), pilkoji antis (Anas strepera), putpelė (Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media), griciukas (Limosa limosa) ir kiti.

Istorinis paveldas

Ežero apylinkės apgyvendintos seniai. Kretuono apyežeryje gausu akmens amžiaus, bronzos amžiaus ir geležies amžiaus gyvenviečių likučių, kurių tyrinėjimams pastaraisiais dešimtmečiais vadovavo archeologai Algirdas Girininkas ir Egidijus Šatavičius. Šio užpelkėjusio ežerėlio pakrantės, gausios paukščių ir žuvies, nuo seno traukė žmones. Šiuo metu archeologų čia yra identifikuotos aštuonios akmens - geležies amžių gyvenvietės.

Pavadinimas Kretuonas kildinamas nuo žodžio kretėti („virpėti, drebėti, purtėti“).

Žvejybos tradicijos Ignalinos krašte

Žvejyba Ignalinos krašte - vienas seniausių ir svarbiausių verslų, kurį paežerių gyventojai perduodavo iš kartos į kartą. Daugeliui prie ežeringų vandens telkinių įsikūrusiems gyventojams tai buvo pragyvenimo šaltinis. Apie tai liudija archeologinės iškasenos. Žinomas to meto žvejybos įrankis buvo kaulinis žeberklas.

Seniausi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko aptinkami žvejybos įrankiai pasiekė mūsų dienas iš viduriniojo akmens amžiaus - mezolito (VIII-V tūkstn. pr. Kr.). Yra žinoma, jog Kretuono ežero apylinkių gyventojai žvejodavo žeberklaudami, tinklais, kuriuos gamino iš liepos ir eglės karnų bei šaudydami iš lanko. Pakretuonės senovės gyvenvietėse aptikta tinklų pasvarų. Žiemą ar badmečiu žvejyba tapdavo vieninteliu pragyvenimo šaltiniu.

Gyventojai žvejodami naudojo medines upelių užtvaras, pliauškynes, tinklus, bučius, žeberklus, lankus, ietis, meškeres. Bučių liekanų aptikta senovės gyvenvietėse prie Kretuono ežero. Į bučius žuvys buvo vejamos pliauškynėmis. Apie tinklų naudojimą neolite byloja tinklų pasvarai ir plūdės, kurias darė iš pušies žievės. Žuvys gaudytos ir meškerėmis (jų kabliukai gaminti iš kaulo), žeberklais. Žuvims laikyti, apeigų metu naudoti indai, ant kurių sienelių pavaizduotos žuvys. Du tokie indai aptikti Kretuono gyvenvietėje.

Archeologiniai tyrimai rodo, jog Ignalinos krašto gyvenvietėse daugiausia randama lydekų, šamų, ešerių, lynų kaulų. Neabejojama, jog luotai, tinklai ir kitos žvejybos priemonės naudotos žvejybai tiek žalvario ir geležies amžiais, tiek ir vėliau...

Etnografinė ir tradicinė žvejyba seniau ir dabar Ignalinos krašte yra pristatoma Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g. 43, Ignalina). Ekspozicija įrengta įgyvendinus projektą „Ignalinos krašto senosios žvejybos paslaptys...“

Informacija apie Kretuono ežerą lentelėje:

Kretuono apylinkės šiandien

Ignalina nuteikia poilsiui ir ramybei. Tai ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, ramus poilsis kaimo sodyboje. O kokia diena be ežere savo sugautos žuvies-nesvarbu didelės ar mažos, bet savo. Aukštaitijos Nacionalinio parko teritorijoje turime 126 ežerus.

Sodybos prie Kretuono ežero

Jei ieškote ramybės ir atokvėpio nuo miesto šurmulio, Kretuono ežero apylinkės siūlo įvairių kaimo turizmo sodybų. Viena iš jų - „Sodyba Kretuono Krantas“, įsikūrusi Reškutėnuose. Netoliese taip pat rasite:

• Sodyba Tundra
• Beržų slėnis
• Pas Kaziuką
• Šakarvos VALTINĖ, kayak rentals and farmstead
• Drutunai kayaking - active recreation area
• Campus viridis
• Meira

Ir daugelį kitų vietų, kur galėsite mėgautis gamta ir ramybe.

tags: #sodyba #prie #kretuono #ezero