Šatrijos kalnas - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Tai žymiausia, labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Šis piliakalnis stūkso Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, netoli Pašatrijos kaimo.
Šatrija nėra tik kalnas ar legenda. Tai vietovė, kurioje susilieja gamta, istorija ir žmogaus dvasia. Čia kiekvienas žingsnis atveria naują paslaptį, naują istoriją, naują panoramą, kurios neįmanoma pamiršti.
Šatrijos kalno aprašymas
Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų (altitudė - 228,7 m). Kalno aukštis - 228 m virš jūros lygio. Piliakalnis yra 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės-Šaukėnų kelio. Pasiekiamas iš kelio Luokė - Gaulėnai 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose (stovi meninė rodyklė) pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5 km yra kelio gale.
Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Nuo Šatrijos matosi neaprėpiamai plati ir šviesi kalvota žemė - net plika akimi įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną.
Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai - Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai. Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitai labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje - ovalios formos, 60x60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje.
Šatrijos kalva iškilusi į 228,7 m aukštį, todėl yra vienas aukščiausių Žemaitijos taškų. Nuo piliakalnio viršūnės lankytojai gali grožėtis atsiveriančiais vaizdais - pavyks įžiūrėti tokius žymius objektus kaip Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė ir net Telšių katedros bokštai. Kalno struktūrą sudaro statūs vakarinis ir rytinis šlaitai, pakilę daugiau kaip 25 m, ovalo formos 60x60 m dydžio aikštelė ir nemaži pylimai pietiniame šlaite.
Prie Šatrijos piliakalnio reikšmės prisideda ir įspūdingas didelis medinis kryžius jo viršūnėje, simbolizuojantis jo kultūrinę ir istorinę svarbą.
Istorija ir archeologija
Šatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmens kirvukai. Archeologų manymu, kalvos viršuje stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų.
Šatrijos piliakalnis turi didelę istorinę vertę, menančią I tūkstantmečio antrąją pusę - II tūkstantmečio pradžią. Archeologinių kasinėjimų metu čia aptikta kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvelių, liudijančių apie ilgalaikį gyvenvietės ir apeigų vietos vaidmenį. XIV a. kalvos viršūnėje stovėjo medinė pilis, kuri buvo pagrindinis regiono gynybinis ir administracinis centras. Piliakalnio šlaitai buvo apgyvendinti nuo II a. pr. m. e., o tai rodo, jog piliakalnio reikšmė įvairiose istorinėse epochose išliko.
Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstantmečio antra puse - II tūkstantmečio pradžia. Kalvoje rasti archeologiniai radiniai: degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai. Kalvos viršuje XIV a. stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonių gyventa dar nuo II a. pr. m. e.
2009 m. siekiant gauti finansavimą Šatrijos piliakalniui tvarkyti Žemaičių muziejus Alka, archeologai Dalia Karalienė ir Antanas Kavaliauskas, Varnių regioninio parko direkcijos pavedimu atliko tyrimus piliakalnio teritorijoje. Iškasta 61 perkasa bei šurfai (perkasa - 2x10 m, 5x5 m, šurfai - 1x1, 2x2 m duobė), ištirta 220 m². Giliausia perkasa siekė 1,60 m, giliausias šurfas - 2,20 - 2,30 cm. Piliakalnio papėdėje esančiame take, kuriuo dabar naudojasi ūkininkai, iš 18 duobių tik trijose aptiktas kultūrinis sluoksnis. Šlaituose iškastos 2 perkasos, terasose - 3, viršaus aikštelėje - 1 perkasa. Vienoje iš perkasų aptiktos dvi ugniavietės, viena nuo kitos per 5,40 m bei nemažai stambių žolėdžių gyvulių, paukščių kaulų, nedidelės šerno iltys, aptiktos geležies lydymo atliekos, šukos, pagamintos iš kaulo, vyriškas žiedas, titnago skeltė, daug žiestos, grublėtos keramikos, puodų šukių fragmentų. Viename šurfe, rytinėje piliakalnio papėdėje, 40 cm gylyje, aptikta žmonių kaulų: keletas kaukolių, kojų kaulų, dantis.
Daug tyrinėjimų ir kasinėjimų Šatrijos piliakalnyje atskleidė svarbių istorinės ir kultūrinės reikšmės įžvalgų. Pirmieji archeologiniai tyrinėjimai 1835 m. pateikė įrodymų, kad piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse ir II tūkstantmečio pradžia. Archeologai rado kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvių, liudijančių ilgą žmonių gyvenamąją ir veiklos istoriją. 2009 m. Žemaičių muziejaus „Alka” ir Varnių regioninio parko direkcijos vykdytų tolesnių tyrimų metu buvo iškasta 61 tranšėja ir duobė, ištirtas 220 kv. m plotas. Šių kasinėjimų metu aptikti kultūriniai klodai, židiniai, gyvulių kaulai, geležies lydymo atliekos ir įvairūs artefaktai, leidžiantys geriau pažinti piliakalnyje kadaise buvusią gyvenvietę.
Legendos ir mitai
Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų. Kalbama, jog tai mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko.
Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“. Nuo to šūksnio, sakoma, ir kilęs Šatrijos pavadinimas.
Šatrijos piliakalnis yra apipintas legendomis ir mitais, kurie jo istorinei reikšmei suteikia dar daugiau mistiškumo. Vietos folkloras pasakoja apie raganas iš visos Žemaitijos, susirenkančias ant kalvos naktiniams ritualams. Kita legenda byloja apie milžiną, klajojusį po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį, turėjusį pilnas kišenes žemių. Kai jis atsigulė pailsėti, pelės išgraužė jo kišenes, išpylė žemes ir sukūrė kalvą. Milžino šūksnis: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ esą davė pradžią Šatrijos pavadinimui, kilusiam iš žodžio „šatra”, reiškiančio „kepurė”. Be to, sakoma, kad kalva dengia bažnyčią, kurioje buvo palaidotos raganos - dėl jų puvimo piliakalnio viršūnė įgriuvo.
Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę.
Šatrijos piliakalnis yra svarbi Žemaitijos kultūros paveldo dalis, glaudžiai susijusi su vietos legendomis ir tradicijomis. Jis garsėja savo sąsajomis su senovės pagoniškais papročiais - tikima, kad viršūnėje rinkdavosi raganos iš visos Žemaitijos.
Neišpasakota Lemūrijos istorija: kiekvienas spiritualistas privalo žinoti | Keltų šnabždesys
Amžinoji ugnis ir Gabijos šventė
Arti Šatrijos Kalno esančio Raudonkalnio viršūnėje sergėjama Šatrijos amžinoji ugnis. Kiekvieną parą nuo 2017 metų savanoriai ugnume (ugnies name) sergėja ugnį ir prižiūri, jog ji neužgestų.
Raudonkalnio viršūnėje, netoli Šatrijos kalno, savanoriai palaiko amžinąją ugnį, simbolizuojančią ikikrikščioniškų tradicijų atgimimą. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, čia švenčiama Gabijos šventė, sutraukianti ugnies deivę pagerbiančius senųjų protėvių tikėjimų išpažinėjus.
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 813 hektarų plotą, yra saugoma gamtos teritorija aplink Šatrijos piliakalnį. Šiuo 1992 m. įsteigtu draustiniu siekiama išsaugoti unikalų Žemaičių aukštumos moreninį masyvą, kuriam priklauso ir žymusis Šatrijos kalnas. Dėl vaizdingų kraštovaizdžių ir ramios aplinkos tai puiki vieta žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui ir regiono gamtos paveldo tyrinėjimui.
Šatrijos apylinkės ne tik istorijos, bet ir gamtos požiūriu unikalios. Čia įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, apimantis 813 ha. Draustinyje išsaugotos moreninių kalvų grandinės, miškingos apylinkės, paukščių ir laukinių gyvūnų buveinės.
Ką pamatyti aplink Šatrijos kalną
Kelionę verta pradėti Luokėje - viename seniausių Žemaitijos centrų, kuriame stūkso puošni Šv. Kryžiaus bažnyčia, liudijanti apie seną Žemaičių vyskupystės istoriją. Luokė nuo seno buvo svarbus regiono centras, čia veikė vieni pirmųjų Žemaičių vyskupystės mokyklų. Netoliese yra Girgždūtės kalnas, dar viena šventa vieta, sujungta su Šatrijos legendomis apie raganų susirinkimus ir liepsnų kelią per Jonines. Dar toliau - Sprūdės piliakalnis, siejamas su legendiniu karžygiu Sprūdeikiu. Užkopus ant jo viršūnės atsiveria platus Žemaitijos kalvų peizažas, toks pat, kokį prieš šimtmečius matė čia gyvenę kariai.
Keliautojus traukia ir Varnių miestelis - buvusi Žemaičių vyskupystės sostinė. Čia stovi didingoji Varnių katedra, senoji kunigų seminarija, Žemaičių vyskupystės muziejus, kuriame saugoma daugybė relikvijų, dokumentų ir senovės eksponatų, liudijančių apie regiono istoriją. Ir, žinoma, Lūksto ežeras, vienintelis pasaulyje ežeras, kurio bangos išmeta gintarą.
Štai keletas kitų lankytinų vietų Telšių apylinkėse:
- Telšių senamiestis: Vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje.
- Masčio ežero pakrantė: Skulptūrų parkas, modernus amfiteatras, šokantis fontanas ir kitos pramogos.
- Žemaičių kaimo muziejus: Tikras archajiškas kaimas su XIX a. pab.-XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdu.
- Germanto kraštovaizdžio draustinio pažintiniai takai: Dviračių ir pėsčiųjų takai, jungiantys Germanto bei Ilgio ežerus.
- Degaičių dvaro parkas: Parkas su daugiau nei 300 medžių rūšių ir virš 100 rūšių gėlių.
- Žvėrinčius: Natūraliomis sąlygomis laikomi žvėreliai.
- Rainių kančios koplyčia ir Rainių miškelis: Koplyčia, skirta bolševikų nukankintiems politiniams kaliniams atminti.
- Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regioninio parko lankytojų centras: Galimybė susipažinti su Žemaitijos gamta ir kultūra.
Apgyvendinimas šalia Šatrijos kalno
Norintiems jaukiai praleisti laiką gamtoje, netoli Šatrijos kalno įsikūrusi sodyba „Kaimuks“. Ši vieta siūlo rąstinį dviejų aukštų namą su visais patogumais: pirtimi, židiniu, virtuve ir bevieliu internetu. Čia galėsite mėgautis Žemaitijos kalvų ramybe, lėtai plaukioti plaustu, stebėti žvaigždes hamake arba skaityti knygą ant tiltelio.
Lankytinos vietos Šiaulių krašte
Jei keliaujate po Šiaulių kraštą, verta aplankyti šias vietas:
- Šiauliai-Naisiai (18 km): Baltų arena, Saulės aikštė, Triušių sala.
- Šiauliai-Kuršėnai (27 km): Pėsčiųjų tiltas per Ventą, Kuršėnų dvaro sodyba.
- Šiauliai-Kurtuvėnai (22 km): Kurtuvėnų bažnyčia, dvaro kompleksas.
- Šiaulių centras-Rėkyvos ežeras (12 km): Dešimtas pagal dydį Lietuvoje ežeras.
- Šiauliai-Bubiai (15 km): Bubių tvenkinys.
- Šiauliai-Zoologijos sodas Dargaičiuose (25 km): Alpakų ūkis, mini zoo.
- Šiauliai-Juodlės pažintinis takas (30 km): Takas aplink Juodlės ežerą su stebėjimo bokšteliais.
- Šiauliai-„Akmenų rūžos“ takas (33 km): Pažintinis takas šalia Kiaunorių.
- Šiauliai-„Raiba plunksna“ (10 km): Mažas zoologijos sodas.
- Šiauliai-Girnikų šventkalnis (25 km): Piliakalnis su vaizdu į Kurtuvėnus.
Šatrijos kalnas žiemą
Žiemą Šatrija ir jos apylinkės tampa tylos ir ramybės oaze. Kai šalčio gūsiai švelniai glosto apsnigtas giraites, vienas kalnas išlieka ypatingas - Šatrija. Ji iškyla virš aplinkinių laukų kaip tyli, paslaptinga liudininkė - sena kaip pati Žemaitijos žemė, apipinta mitais, padavimais ir tikėjimu.