Ūkininko meilės žemdirbystei, senajam kaimui šaknys - Naujamiesčio vienkiemyje, Panevėžio rajone. Šiose apylinkėse jis gyvena ir dabar. Kadaise čia namus pastatė ir savoje žemėje ūkininkavo A. Klikūno tėvai.
„Biednas tas ūkininkas, kuris nežino savo praeities. Tėvo žemės niekam neatiduodu - dirbu iki šiolei“, - pasakoja žemdirbys, rodydamas išlikusius senuosius žemės nuosavybės dokumentus, nuotraukas, kuriose matyti sodyba, augantis žilvytis. Iš gimtų vietų A. Klikūnas išvyko studijuoti į tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Ir nuo tada technika jį lydi visą gyvenimą.
Senosios Technikos Kolekcija
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pradeda kurtis žemės ūkio bendrovės, dalis žmonių imasi savarankiško ūkininkavimo, ieško įsigyti būtinos technikos. Tuo metu Albertas irgi nusiperka pirmąjį nuosavą traktoriuką. Inventoriaus žemei dirbti - jokio. Kažkas pasiūlo arklinį plūgą - 1930 metų gamybos, rusišką, keturių vagų. Nuo to laiko viskas ir prasidėjo...
Kiek įvairių padargų kolekcininkas sukaupė iki šių dienų, jis sako nėra tiksliai suskaičiavęs. Vien tik arklinių plūgų būsią apie 30. O dar gausybė kitokių žemės dirbimo padargų (ravėtuvų, dirvos lygintuvų, kultivatorių), sėjamųjų, kuliamųjų, bulvių kasamųjų, šienapjovių, žolės ir kitų pašarų smulkintuvų. Yra ir javų valymo mašinų („fuchtelių“), presas sėmenims spausti, velktas (įranga, kurią sukdavo arkliai).
„Gaila man, kad arklinis žemės ūkio inventorius nueina į užmarštį. Daug kas tokius padargus išveža į metalo laužą.
Kaip Eksponatai Pasiekia Ūkininko Dirbtuves
Yra daug kelių, kuriais padargai atkeliauja į ūkininko dirbtuves. Dažnai šį tą vertingo pavyksta rasti metalo laužo aikštelėse, sąvartynuose. Padeda draugai, pažįstami, yra skelbimai, internetas.
„Netoli dirbtuvių veikia gaisrinės punktas. Nueinu pas budinčius gaisrininkus, sakau: gana jums kompiuteryje į „panas“ žiūrėti, parodykite man skelbimus, kur parduoda seną žemės ūkio techniką. Parodo.
Metalo laužo rinkėjai - dar vieni kolekcininko partneriai. „Nemažai senienų man yra atvežę čigonai (romų tautybės žmonės - aut.past.), kurie po kaimus renka metalo laužą“, - pasakoja ūkininkas. Jis senuosius arklinius mechanizmus išmaino į savo turimą dabartinių laikų metalo laužą. Aišku, svorio atžvilgiu, už nedidelį padargą tenka atiduoti metalo dvigubai ar trigubai.
Suradus naują eksponatą, kaskart suspindi kolekcininko akys: „Sužinojau, kad Pakruojo rajone yra sparninė kertamoji mašina. Dabar lėksiu su dideliu greičiu“. Kuo toliau, tuo sunkiau kažką ypač vertingo rasti.
Padargų kainos
Kaip skirtingai į dirbtuves atkeliauja senoji technika, taip ir padargų kaina būna skirtinga. Štai seną švedišką sėjamąją, įdomiausia - gerai išsilaikiusiais mediniais ratais, ūkininkas surado interneto skelbimuose, atsivežė iš Šilutės, sumokėjo 300 eurų.
A.Klikūnas domisi kiekvieno eksponato istorija: nufotografuoja, aprašo, iš kurios vietos ir kada padargas atvežtas, kas jį turėjo ir pan. Kaip tikras muziejininkas. Tam prireikia nemažai laiko. Todėl dar ne viskas aprašyta, didelė dalis istorijų tebėra puikią atmintį turinčio senjoro galvoje: „Aš viską atsimenu. Kaip kolūkiai tvėrėsi. Kaip mūsų lauką su dviem arkliais vyrai arė ir dainavo. Gražiai dainavo, apie Lietuvą.
Apie kiekvieną eksponatą kolekcininkas gali papasakoti įdomių dalykų, išgirstų iš buvusių savininkų, perskaitytų senuose leidiniuose. Pavyzdžiui, 1932 metais išleistame žemės ūkio mašinų kainininke matome, jog kuliamoji kainavo 2 tūkstančius litų, „smetoniško“ plūgo be 100 litų nebuvo galima įpirkti. O už maišą rugių tuomečiai ūkininkai galėdavo gauti vos 4 litus, už bekoną - 35 litus. Įdomu tai, kad prieškaryje ir lietuviai, kaip švedai ar kiti kaimynai, gamino tais laikais gana modernią žemės ūkio techniką.
Technikos Restauravimas
Į ūkininko dirbtuves parsigabenta technika dažniausiai būna prastos būklės: medinės dalys - apirusios, sulaužytos, metalinės - surūdijusios. Medį tenka keisti, metalą - šveisti, dažyti. Šitie darbai atima beveik visą A.Klikūno laiką. Jis viską daro savo rankomis, paprasčiausiais įrankiais.
Senų padargų medinės dalys dažnai būna apirusios, sulaužytos, metalinės - surūdijusios. Tačiau kruopštaus darbo rezultatas džiugina akį - kiekvienas kelių dešimčių metų senumo padargas įgauna naują vaizdą, tampa toks, tarsi ką tik būtų išėjęs iš tuomečių gamyklų ar ūkių Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje ir kt.
Kiekvieną mechanizmą kolekcininkas sutvarko taip, kad jis veiktų. Kol kas niekur savo kolekcijos A. Klikūnas nėra eksponavęs. Pernai ir užpernai dalį sukauptų eksponatų jis buvo atvežęs į derliaus šventę, rudenį vykstančią Naujamiestyje.
„Ateityje vienos vertingiausių bus edukacinės programos. Norėčiau, kad būtų galimybė į senąją techniką pakinkyti arklius, jaunimui parodyti, kaip mūsų seneliai žemę dirbo“, - svajoja ūkininkas.
O kiekvienam, atvykusiam į svečius, atsisveikinant ūkininkas dovanoja seną arklio pasagą. „Ji turi būti nenauja, arklio pamesta. Pasagą prikabinkite virš durų taip, kad galai būtų į viršų, kad laimę pagautų ir išlaikytų“, - pamoko kiekvieną svečią ūkininkas.
Sodyba Sparninė
Sodyba Sparninė įvairioms progoms (gimtadieniams bei jubiliejams švęsti, vaikų šventėms, seminarams, darbo kolektyvo pobūviams, edukacijoms arba tiesiog draugų susitikimams) nuomojame puikiai įrengtą virš 200 kv.m sodybą su pirtimi prie Užusalių miestelio, Jonavos rajone, 25 km nuo Kauno ir 18 km nuo Jonavos.
| Sodybos patogumai | Aprašymas |
|---|---|
| Pobūvių salė | Virš 30 žmonių, su krosnele (apšildo visą namą) |
| Pirtis | Atskiras pastatas, su prūdu |
| Virtuvėlė | Vyriklė, MB krosnelė, šaldytuvas, el.arbatinukas, indai |
| Miegamieji kambariai | 25 miegamosios vietos su patalyne |
| Muzika | Muzikos grotuvas (CD, MP3, FM,USB) |
| Parkavimas | Automobilių stovėjimo aikštelė 10 automobiliams |