Panemunės arba Rojaus kelias - vienas šauniausių maršrutų, kuriuo gali leistis automobiliu su savo antrąja puse, šeima ar draugais. Lankytinų vietų tikrai daug! Kelionę pradėsite keliu palei didžiausią Lietuvos upę Nemuną, dėl spindinčio upės sidabro ir jį juosiančios žalumos vadinamu Rojaus keliu. Važiuojant juo iš už posūkių išnirs dvarų ir pilių mūrai, piliakalniai, porinantys kunigaikščių laikų legendas.
Raudondvario dvaras
Raudondvaris - Kelionės Pradžia
Pirma stotelė - Raudondvaris. Ar žinojote, kad iš viso Lietuvoje galima rasti net 7 Raudondvarius? Ne? Venas iš jų - Raudondvario miestelis prie Kauno, žymus turtinga istorine praetimi. Tačiau labiausiai šią vietovę garsina renesanso architektūros paminklas Raudondvario dvaras (arba Raudondvario pilis). Miestelis stūkso ant aukšto Nevėžio kranto netoli jo santakos su Nemunu.
Būdamas čia prisimeni poetiškas Simono Stanevičiaus poetiškas eilutes: „...kur Nevėžis nuo amžių pro raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo“. Teatralizuotos ekskursijos* metu susipažinsite su Raudondvario dvaro istorija ir iškiliausiais jo valdytojais. Pakeliausite laiku nuo Renesanso iki XX a. pradžios. Išgirsite garsiąją Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istoriją bei sužinosite, kaip jie buvo susiję su Raudondvario dvaru. Susipažinsite su grafų Tiškevičių šeima, jų gyvenimu bei pramogomis, ekscentriškais pomėgiais, vertusiais „per galvą verstis“ dvaro tarnus. Taip pat sužinosite, kokį egzotinį gyvūną dvare laikė aistringas fotografas ir keliautojas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius ir kokie turtai čia buvo sukaupti. Ekskursijos pabaigoje būsite pakviesti į vieną ištaigingiausių dvaro menių.
Po linksmos ekskursijos Raudondvaryje Rojaus keliu pavažiavus tolėliau palei kairįjį Nemuno krantą pasieksite kalvotąją Vilkiją - lietuviškuosius „Tatrus“.
Vilkija ir Jos Apylinkės
Iš Raudondvario keliauk į Vilkiją, kur pasigrožėsi vaizdu nuo apžvalgos aikštelės, o dar būtinai aplankyk Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų! Draugai pasakojo, kaip bekeliaudami Panemunės keliu netyčia į šią vietą užklydo. Ir kaip jie tuo džiaugėsi, nes muziejus labai gražus ir įdomus, įrengtas seniausiame Vilkijos name. Tai ne šiaip sau ilgaamžis pastatas, o dar ir seniausia išlikusi klebonija Europoje! XIX a.
Už keliolikos minučių kelio nuo Vilkijos yra ir Ringovės piliakalnis, ant kurio senovėje stovėjo Ringės pilis.
Seredžius ir Palemono Kalnas
Keliaujant tolyn, akį trauks Nemuno pakrantėje didingai stūksantis Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Pasak legendos, čia palaidotas Romos kunigaikštis Palemonas. Aukšto ir stataus piliakalnio viršūnėje XIII-XIV a. stovėjusi Pieštvės pilis, menanti kovas su kryžiuočiais.
Toliau keliauk prie Seredžiaus piliakalnio, dar vadinamo Palemono kalnu. XIII-XIV a. čia stovėjo Pieštvės pilis, turėjusi užtikrinti ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. Ji ilgai atlaikė Kryžiuočių ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Vis dėlto, 1363 metais jie apsupo pilį, tačiau jos gynėjams, prisidengus nakties tamsa, pavyko ištrūkti.
Seredžiaus piliakalnis iškilęs ant dešiniojo Nemuno slėnio aukštumos kyšulio, kurį iš šiaurės bei vakarų juosia upelis, iš pietų - Nemuno slėnis, o iš rytų - laukai.
Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai pastatyti 1830-1840 m., pagal architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas - Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Teritorijoje yra ne tik pagrindinis pastatas, bet ir svirnas, koplyčia bei didelis, 17 ha parkas, plytintis greta natūralaus miško, tad atvykus apžiūrėsi ne tik statinius, bet galėsi ir pasivaikščioti gryname ore! Šiuo metu rūmai gana prastos būklės, bet vis dar galima pajusti didybę, kadaise tvyrojusią prabangą. Visai neseniai šalia dvaro sutvarkyti ilgiausi lauko laiptai į Nemuno slėnį, o praėjusią vasarą duris atvėrė ir ilgą laiką lankytojų nepriėmę rūmai - dabar į vidų gali pakliūti visi norintys.
Veliuona - Istorijos Svarba
Išvažiavę iš Seredžiaus, vyksite į padavimų ir legendų gaubiamą Veliuoną, kurios apylinkės mena XIII-XIVa. vykusias kovas su kryžiuočiais. Apie tai liudija piliakalniai: kunigaikščio Gedimino kapo (manoma, kad čia pirmą kartą buvo panaudotas šaunamasis ginklas nuo kurio ir žuvo Gediminas) ir pilies kalnas.
Visai netoli, už maždaug 8 minučių kelio automobiliu, rasi Veliuonos piliakalnių kompleksą. Vienas, vadinamas Gedimino kapu, yra Nemuno ir Veliuonos santakoje, iš šiaurinės pusės aukštumos jį supa Veliuonos, o iš pietų ir rytų - Nemuno slėniai. Šlaitai statūs, net 30 m aukščio, aikštelė pailga, 54 m ilgio ir 25 m pločio. Antrasis piliakalnis, dar žinomas kaip Ramybės arba Pilies kalnas, iš šiaurės ir pietų supamas Nemuno ir Veliuonos slėnių, o iš rytų - gilaus griovio. Šio piliakalnio šlaitai taip pat statūs, daugiau nei 30 m aukščio. Aikštelė didelė, apie 80 m ilgio ir 40 m pločio.
Ar žinojai, jog Veliuonos miestelis yra trečiasis senosios LDK centras po Kernavės ir Trakų? Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuri jau XII-XIII a. minima kaip prekybos centras, o Veliuonos piliakalniai buvo laikomi vienais galingiausių Lietuvos gynybinių kompleksų kovoje su kryžiuočiais!
Veliuonoje pamatysite 1930m. Rojaus keliu važiuojant tolyn, ant aukšto stataus Nemuno šlaito išvysite raudonuojančius dantytus Raudonės pilies kuorus. Masyvūs pilies mūrai tarsi išsirietę U raide, jų galus puošia 4 apvalūs bokštai su dantytais kuorais. Pakilus į aukščiausią, 34 m siekiantį bokštą*, atsiveria užburiantis Panemunės grožis.
Pačiame miestelyje gali aplankyti centrą puošiantį, 500-ąsias Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines minintį paminklą bei iš toli akį patraukiančią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Tai viena seniausių Lietuvos šventovių, kurios statybas 1421 m. finansavo didysis kunigaikštis Vytautas. Be to, tai pati turtingiausia bažnyčia rajone - joje saugoma daugiau kaip 60 kilnojamųjų kultūros paveldo objektų. O jeigu nori susipažinti su regiono istorija, užsuk į Veliuonos krašto muziejų.
Be to, į maršrutą galima įtraukti ir literatūros pasaulį - J. Juškų gimnazijoje įkurtas literatūros muziejus, rašytojo Jono Mačiulio memorialinė ekspozicija, taip pat netoliese lankytojams atvira rašytojo novelisto P. Mašioto gimtinė.
Raudonės Pilis ir Apylinkės
Po piliakalnių vėl metas pilims! Šiame maršrute aplankyti gali net dvi, o pirmoji - ryški, iš raudonų plytų sumūryta Raudonės pilis. Ją supa parkas su tvenkiniais, alėjomis, didingais ąžuolais. Dabartinį savo pavidalą pilis įgijo po 1854-1877 metais atliktos rekonstrukcijos, įgavo neogotikos bruožų.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, vokiečiai atsitraukdami susprogdino didįjį pilies bokštą, kuris virsdamas apgriovė dalį pietinio korpuso. Vėliau pilis buvo pritaikyta vidurinei mokyklai, atstatyta nuniokota dalis, o turistams lankyti skirtas bokštas, nuo kurio atsiveria unikalus apylinkių, ypač Nemuno slėnio, reginys.
Važiuodamas į antrąją pilį gali užsukti ir į dar vieną - Kartupėnų piliakalnį, dar vadinamą Kiaukalniu arba Sargučiu. Sakoma, jog būtent čia stovėjo medinė Bisenės pilis - pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Tai įvyko 1283 metais, bet netrukus ji vėl buvo atstatyta.
Panemunės Pilis (Vytėnų) ir Medaus Slėnis
Paskutinė pilis, kurią aplankysite, keliaudami Rojaus keliu - Panemunės (Vytėnų), stovinti ant Nemuno kranto. Dalyvausite teatralizuotoje ekskursijoje - vaidinime „Šiokiadienis tuometėje pilyje“*. Vaidinimo metu susipažinsime su pilies gyvenimu beveik prieš 400 metų. Ekskursijos metu taip pat pasižvalgysite po vaizdingas apylinkes iš pilies bokšto, apžiūrėsite pilies karcerį, atkurtą XVIII a. virtuvę ir buvusias gyvenamąsias patalpas su fragmentais išlikusia sienų tapyba.
Šalia kelio Kaunas - Jurbarkas, Šilinės kaime yra įsikūręs Medaus slėnis* - puiki vieta baigti pažintį su Rojaus keliu.
Panemunės pilis
Jurbarko Dvaras ir Apylinkės
Taip pat siūlau užsukti į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą. Jis įsikūręs Šilinės karčemoje (smuklėje), rašytiniuose šaltiniuose minimoje dar XVIII a. bei priklausiusiai Panemunės piliai. Čia gali pamatyti krašto gamtą, kultūrą ir tradicinius gyventojų verslus pristatančią ekspoziciją bei išvysti unikalų eksponatą - vienintelės Lietuvoje išlikusios XVIII a. Paskutinis maršruto objektas - buvusio Jurbarko dvaro teritorija.
Vakariniame miesto pakraštyje kadaise stovėjo gražus dvaras, supamas parko ir čia pat vingiuojančios Mituvos upės. Deja, iki šių dienų išliko tik du pastatai (oficinos), nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė, vartai, kurie jungė alėją ir dvarą - pastarasis sudegė per Pirmajį pasaulinį karą, galima apžiūrėti tik 2015 m. atstatytas jo kolonas. Įdomu tai, jog LDK laikais, Jurbarko dvaras priklausė valdovų žmonoms: Žygimanto II-ojo žmonai Bonai Sforcai, Zigmanto Vazos žmonai Onai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos žmonai Cecilijai Renatai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero žmonai Liudvikai Marijai.
Žemoji Panemunė: Istorija ir Dabartis
Prie Žemosios Panemunės dvaro vykusi šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“ sutraukė net 14 šeimų iš visos Lietuvos, šeimos varžėsi žaisdamos futbolą. V. Žemoji Panemunė įsikūrusi kairiajame Nemuno krante, trys kilometrai į pietryčius nuo Kriūkų, apie 30 km nuo Šakių. Miestelio centre stovinti Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia praėjusį sekmadienį į Šv. Žemoji Panemunė minima nuo XVI a. pabaigos.
Žemosios Panemunės dvaras, manoma, įsikūręs kryžiuočių pilies vietoje. 1732m. Panemunėje kunigaikštienė Sapiegienė pastatė medinę koplyčią, kuri stovėjo visai žemai netoli Nemuno. 1829 m. vandeniui gerokai pakilus šventovė buvo sugriauta. Parapija rengėsi statyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau parapijiečiai nesutarė, kur ji turi stovėti. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. - Patašiuose. Vėliau Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. iškilo Švento Vincento Pauliečio bažnyčia, trobos klebonijai ir daržas klebonui, kapai.
Iki 1905 m. bažnyčioje vikaru buvo Antanas Tulaba, marijavitų tikėjimo Lietuvoje skleidėjas. Nuo 1967 m. iki 1986 m. klebonavęs Juozas Juškaitis 1986 m. bažnyčią nudažė. Klebonas mirė tais pačiais 1986 m., palaidotas šventoriuje.
Stačiakampėje ir vienabokštėje per abu pasaulinius karus išlikusioje bažnyčioje iki šiol parapijiečiai renkasi maldai: švenčiami Šv. Antano Paduviečio ir Šv. Vincento Pauliečio atlaidai, į kuriuos praėjusį sekmadienį tradiciškai rinkosi tikintieji.
Mišias aukojęs Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius kvietė prašyti šv. Antano užtarimo, dvasinių vertybių, didesnio bendruomenės sutelktumo.Šią parapiją aptarnaujantis Lekėčių klebonas Ričardas Kmitas pasakojo, kad jau seniai planavo nors kiek bažnyčią paremontuoti. Tačiau bažnyčios išorės sienų perdažymui, vidaus remontui reikia nemenkų lėšų, be to, bažnyčia yra paveldo objektas. Tad šiemet buvo atnaujintas tik bažnyčios stogas: dalinai pakeista lietaus nuvedimo sistema bei dalis stogo dangos, ši dar ir perdažyta. Stogo atnaujinimas atsiėjo apie 15 tūkst. eurų, iš šių lėšų taip pat bus sutvarkyti šventoriuje palaidotų dvasininkų kapai.
Dvasininkas už aukas bei paramą dėkojo Vilkaviškio vyskupijos kurijai ir jo Ekscelencijai vyskupui Rimantui Norvilai, Šakių savivaldybei, verslininkui Arūnui Tarnauskui, Žemosios Panemunės dvaro savininkams bei šešiametei Urtei už jos nuoširdžią auką iš taupyklės, Lekėčių bei Kriūkų seniūnijoms už bendradarbiavimą.
Žemosios Panemunės Dvaro Atgimimas
Nuo kelio Kriūkai-Pavilkijys kylant į aukštą Nemuno kranto šlaitą, šiandien istorizmo stilistikos Žemosios Panemunės dvaras jau pasitinka turistus, tiesa, kol kas labiau sutvarkytomis dvaro prieigomis bei senuoju 650-ies obelų sodu. Naujieji dvaro šeimininkai, prieš metus nusipirkę Žemosios Panemunės dvarą, ėmėsi neatidėliotinų rūmų tvarkymo darbų: išvežė teritorijoje buvusias šiukšles ir statybinį laužą, pasėjo ir prižiūri veją, visoje teritorijoje ir šalia esančiame didžiuliame sode šienauja žolę. Taip pat nuo statybinio laužo išvalyta dalis rūmų patalpų, kitų dvaro teritorijoje esančių pastatų vidus.
Vietoje sudužusių stiklų sudėti nauji, paramstytos kritinės būklės perdangos ir užsandarintas stogas, pridengtos dekoruotos sienos apsaugant išlikusius puošybos elementus.
„Neseniai atradome ir nupirkome aukcione dar vieną prisiminimų knygą. Joje rašoma, kad rūmas buvo sugriautas 1813 m., kuomet Napoleono kariai traukėsi iš Maskvos, o maskvėnai juos vijosi. Tadas Tiškevičius (Tiškevičiai buvo dvaro savininkai - red. past.) buvo Napoleono armijoje generolas, už tą dalyvavimą ir sugriovė rūmus. Neliko vyriškosios pusės. Labai aišku, kad Žemosios Panemunės dvaro aukso amžius buvo nuo 1650 iki 1813 m., vėliau tos prabangos ir didybės jau niekas nebeatstatė“, - pasakojo dvaro šeimininkė.
Naujieji dvaro šeimininkai prasitarė, jog jų planai šiek tiek sustojo, kadangi reikalingas žemės sklypo paskirties pakeitimas į konservacinės paskirties žemę.
Bendruomenės Renginys: Šeimų Futbolo Šventė
Praėjusį sekmadienį čia buvo pilna gyvybės: prie Žemosios Panemunės dvaro vyko šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“ antras etapas. Šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ organizatorius, futbolo entuziastas Martynas Karpavičius pasakojo, jog pasimėgauti gražia dvaro aplinka ir kartu pažaisti futbolo prie Žemosios Panemunės dvaro atvyko 14 šeimų iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Kybartų bei Žemosios Panemunės.
„Šventę „Vieninga šeima“ rengiam nuo 2010 metų. Tai 25-oji šeimų futbolo šventė. Čia dalyvavo daugiau kaip 100 šeimų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Man tai 200-osios varžybos. Iš pradžių šventes rengdavau stadionuose. Bet kai suvažiuoja šeimos, norisi, kad kažką pamatytų. Tad keliaujame per istorines vietas: prieš trejus metus surengėm šventę Paežerių dvare, pasiteisino. Vėliau Jono Basanavičiaus gimtinėje, Siesikų pilyje, Skriaudžių muziejuje, Raudonės pilyje ir kitur. Šis Žemosios Panemunės dvaras tokia vieta, kur susitinka istorinė paslaptis ir natūralus gamtos grožis, - sakė M. Karpavičius. - Šeimos, dalyvaudamos futbolo šventėje, ne tik turi galimybę aktyviai pažaisti futbolą, bet ir progą susipažinti ir aplankyti Lietuvos istorines vietas.
Bendruomenės Veikla Panemunėje
Kauno Panemunės bendruomenė, pagal Socialinių reikalų ministerijos remiamą projektą ,,Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” vykdydama numatytas veiklas organizavo ,,Dailės studijos” plenerą. Pleneras įvyko bendruomenės narės Gražinos Kepežinskienės Matelių sodyboje. Panemunėje subrendo graži dailininkių bendruomenė. Metų darbo triūsą vainikavo plenero paveikslai. Pirmą plenero dieną buvo tapoma ant specialiai paruoštų lentų, antrą dieną buvo tapomi paveikslai ant drobių. Puikios ir geros sąlygos leido nutapyti daug gražių potėpių paveikslų.
Planero dalyvius svetingai priėmė Gražina Kepežinskienė savo sodyboje, parodė nuostabų, pačių triūsu įrengtą unikalų buities muziejų. Plenerą organizavo Kauno Panemunės bendruomenės narė Genovaitė Žukauskienė, dailės plenerui vadovavo panemunietė Daiva Nevardauskienė. Plenero dalyvius ir savanorius svetingai priėmė Grikiapelių bendruomenė. Pasidžiaugėme gražiomis Grikiapelių bendruomenės patalpomis, pasivaišinome kvapniu troškiniu, buvome pakviesti į šaunią Joninių šventę. Nutarėme bendradarbiavimą tarp bendruomenių tęsti ir toliau.
Graži mūsų Lietuva su savo nuostabiais žmonėmis, gražia gamta ir giliomis tradicijomis. Telkimės, bendraukime ,jauskite savo artimo petį.