Švėkšnos Apylinkių Sodybos: Istorija, Kultūra Ir Paveldas

Švėkšnos apylinkės - tai Žemaitijos regionas, pasižymintis turtinga istorija, kultūros paveldu ir gamtos grožiu. Šiame straipsnyje kviečiame pasivaikščioti po Švėkšnos apylinkių sodybas, dvarus ir kitas įdomias vietas, kurios atspindi šio krašto praeitį ir dabartį.

Švėkšnos bažnyčia ir parkas - vieni žymiausių miestelio objektų. Šaltinis: Wikipedia

Švėkšnos Dvaras: Istorijos Puslapiai

Prie Šalnos buvęs Švėkšnos dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1509 m. gegužės 21 dieną (Švėkšnos bažnyčios įkūrimo akte). Tada šio dvaro valdos ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, Prūsija. Dvarą valdė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Mykolas Kęsgaila. Spėjama, kad 1569 m. 1569-1624 m. Švėkšnoje šeimininkavo didikai Zavišos.

1601 m. tuo metu Švėkšną valdęs Zaviša buvo gavęs pavedimą parinkti vietą šiuose kraštuose numatomai statyti piliai. Jis pasirinko Švėkšną, todėl XVII a. pr. šios gyvenvietės prieigas buvo pradėta stiprinti: užtvenkė Švėkšnos ir Šalnos upelius, statė pylimus.

Spėjama, kad 1624 m. Švėkšnos dvarą nusipirko Pajūrio tijūnas Krišpinas Kiršenšteinas II (apie 1592-1639), kuris 1617 m. buvo vedęs Oną Šemetaitę (apie 1565-?) ir gyvendamas su ja santuokoje susilaukęs vienintelio sūnaus Jeronimo, kuriam Švėkšnos dvaras atiteko po tėvo mirties. Jis buvo labai veiklus ir sumanus žmogus, puikiai tvarkė dvaro ūkio reikalus. Jo valdymo metais čia pradėjo veikti tuo metu Žemaitijoje vienintelės popieriaus dirbtuvės, buvo įsteigta stiklo gamykla, veikė ir parako dirbtuvė, vilnų karšykla, lentpjūvė, plytinė. 1630-1640 m. Švėkšnos dvaro gaminiams žymėti jau buvo naudojami vandens ženklai su Krišpinų šeimos herbu.

1644 m. Švėkšnos dvarą įsigijo baronienė Kotryna von den Denhof. Ji Švėkšnoje negyveno, dvaro reikalus tvarkydavo jos paskirtas vietininkas. 1664 m. dvarą paveldėjo G. 1695 m. XVIII a. pr. 1766 m. gegužės 22 d. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą kartu su jam priklausiusiais visais ūkiais ir Žemaitijoje buvusiomis vaivadystėmis už 714 tūkstančių lenkų auksinių pardavė iš Livonijos kilusiam grafui Vilhelmui Jonui Pliateriui.

Grafų Pliaterių Valdymo Laikotarpis

Grafai Pliateriai - XVIII-XIX a. didelę įtaką Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime turėjusi giminė. Ji save kildino iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vokietijos Vestfalijos žemių, pasirašinėdavo Broel Pliateriais. Grafų Pliaterių valdymo metais dvare lankydavosi daug aukšto rango svečių, Pliaterių giminaičiai. Jie čia dažnai atvykdavo pamedžioti. Medžioklė buvo visų Švėkšnos dvarininkų pomėgis ir privilegija.

1820 m. grafas Jurgis Broel Pliateris (prieš 1750-po 1825), kurio žmona buvo kunigaikštytė Karolina Giedraitytė Broel Pliaterienė (1770-1820), Švėkšnos dvarą (tada jis apėmė beveik visą Švėkšnos valsčių) padalijo keturiems savo sūnums: Švėkšną gavo Steponas Emerikas Leonardas Broel Pliateris (1799- 1864), Vilkėną - Pranciškus Broel Pliateris (1798-1867), Gedminaičius - Jurgis Jonas Vincentas Broel Pliateris (1810-1836), rašytiniuose šaltiniuose dažnai klaidingai minimas Jurgio Konstantino vardu, Stemples - Kazimieras Konstantinas Broel Pliateris (1807-1872).

Pliaterių herbas. Šaltinis: Wikipedia

Švėkšnos Dvaro Sodyba Ir Vila "Genowefa"

Švėkšnos dvaro sodyba - pačiame miestelio centre, šalia „Saulės“ gimnazijos ir Švėkšnos neogotikinės Šv. Grafams Pliateriams pradėjus valdyti Švėkšną, dvaro šeimininkai ir jų veikai gyveno XVIII a. pastatytame neišvaizdžiame, mediniame vieno aukšto name (palociuje). Jis, kaip ir keletas kitų dvaro sodybos pastatų, stovėjo jos vakarinėje dalyje, prie pat pagrindinės parko alėjos. Jis buvo gana erdvus, bet fasadas nereprezentatyvus (šis ponų gyvenamasis namas nugriautas 1952 m.).

Prie prabangos pratusiai archeologo, visuomenės veikėjo, aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge ėjusio grafo Adomo Alfredo Gustavo Pliaterio (1836-1909) žmonai Genowefai Puslovskai (1852-1935) toks namas svečių priėmimui, pokyliams, kurie tada čia taip pat vykdavo dažnai, Pliaterių rengiamoms „majovkoms“ atrodė nebetinkantis kilmingai Pliaterių giminei, tad ji prikalbino savo vyrą parke pastatyti naują prabangų nedidelį rūmą - dvaro vasaros rezidenciją. Ši vila nedidelė, bet labai jauki, jos vidaus puošyba nuteikia romantiškai.

Grafų Pliaterių laikais čia būdavo daug meno kūrinių, vykdavo puotos ir kiti suėjimai. Vyrui mirus, Švėkšnos dvarą 1910-1912 m. valdė jo žmona - grafienė Genowefa Pliaterienė, nors ji tuo laikotarpiu daugiau laiko gyvendavo Paryžiuje, kuriame turėjo savo butą. 1912-1940 m. laikotarpiu dvaru rūpinosi Adomo ir Genowefos sūnus pulkininkas Jurgis Felicijonas Broel Pliateris (1875-1943). 1912 m. rugsėjo 4 d. jis vedė Vilkėno dvarininko grafo Aleksandro Konstantino Mykolo Broel Pliaterio ir Marijos Ciechanovaitės dukrą (savo pusseserę) Janiną Broel Pliaterytę (1890-1940).

Jurgis ir Janina Broel Pliateriai plačiai garsėjo savo mecenatyste, išsilavinimu ir geru skoniu. Jie Švėkšnos bažnyčiai padovanojo Šveicarijoje nupirktą bokšto laikrodį, dvaro parke įkurdino skulptūras „Diana“, „Saulės laikrodis“, kitoje gatvės pusėje - išraiškingą, miestelį nuo gaisrų saugojusį „Šv. Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Švėkšnos grafai Broel Pliateriai pasitraukė į Rusiją.

Į Švėkšną grafai Pliateriai grįžo jau pasibaigus 1923 m. Lietuvoje vykusiai Žemės reformai, kurios metu apie 98 proc. Švėkšnos dvaro žemių buvo nacionalizuota, išdalyta bežemiams, mažažemiams, savanoriams ir kt. Vila „Genowefa“ tada buvo nuomojama Švėkšnos gimnazijai. Nepaisant to, kad jų dvaro valdos buvo stipriai apkarpytos, grafai Broel Pliateriai buvo lojalūs naujajai Lietuvos valdžiai. Jie po 1925 m.

Kai grafienė Genowefa Puslovska Pliaterienė 1935 m. mirė, jos sūnus Jurgis Felicijonas Broel Pliateris (1875-1943) mamos bute Paryžiuje buvusią turtingą dailės kolekciją parvežė į Švėkšną. Grafo Jurgio Broel Pliaterio šeima iš Švėkšnos dvaro sovietų buvo išvaryta 1940 metais. Tų pačių metų rugsėjo 9 d. mirė grafienė Janina Broel Pliaterienė, o jos vyras Jurgis Broel Pliateris 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą.

1941-aisiais Švėkšnos dvarą sovietų valdžia nacionalizavo. Kurį laiką jo sodyboje šeimininkavo sovietų pasieniečiai. Jie sodybos parke sukurtame lauže sudegino dvaro archyvą. Dalį dvare likusių nesunaikintų vertybių ano meto valdžios įgalioti kultūros ir istorijos vertybių žinovai spėjo išgelbėti - jas aprašė ir išgabeno į Telšių muziejų „Alka“.

Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotoje viloje „Genowefa“ veikė kultūros namai, biblioteka, antrajame aukšte - apylinkės vykdomasis komitetas, pagrindinėje salėje rodydavo kiną, tam tikslui vienoje iš terasų buvo pastatyta kino aparatinė. Dalis patalpų kurį tai laiką naudoti ir kaip gyventojų butai. Nepaisant to, kad tikrųjų rūmų šeimininkų čia nebuvo, tuo laikotarpiu pastatas nebuvo labai nusiaubtas, vilos viduje išliko dalis jo papuošimų, kartais kad ir užtapyti.

1964 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Švėkšnos dvaro sodyba ir joje buvę pastatai 1993 m. Aleksandras ir Laimė susituokė 1943 m. liepos 1 d., vėliau gyveno Švėkšnoje, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, priartėjus frontui, 1944 m. spalio 8 d. jie kartu su Laimės mama bei sesers šeima pasitraukė iš Lietuvos.

Grafai Pliateriai kurį laiką glaudėsi Vokietijoje, o 1949 m. Aleksandras Broel Pliateris, jo žmona Laimė Felicija bei jos mama įsikūrė JAV. Gyveno Čikagoje, o vėliau persikėlė į Vašingtoną. Mirus vyrui, grafienė Laimė pasirūpino, kad jo palaikai būtų pervežti į Lietuvą. Jie 1998 m. palaidoti Švėkšnos bažnyčioje, šalia grafo Aleksandro senelio Adomo Broel Pliaterio amžino poilsio vietos.

Kai Švėkšnos ir Vilkėno dvarų sodybos atiteko L. F. Broel Pliaterienei, kad ir daugiausiai laiko praleisdavo Vašingtone, kur dar dirbo, bet nuolat rūpinosi Švėkšnos dvaro ir Vilkėno dvarų sodybomis. 2004-2008 m. ji restauravo vilą „Genowefą“ (jos išorę, vidų, kolonų salę), Švėkšnos kapinėse atnaujino Pliaterių giminės mauzoliejų, antkapinius paminklus.

Grafienė į Švėkšną atvykdavo vasaromis, apsistodavo vilos antrajame aukšte jos gyvenimui įrengtuose kambariuose, rūpindavosi ne tik paveldėtų sodybų reikalais, bet ir bendraudavo su miestelio bendruomene, kartu su jos nariais organizuodavo įvairius renginius, labdaros akcijas, remdavo Švėkšnoje ir kitur organizuojamus kultūros renginius. Tuo laikotarpiu ji buvo aktyvi Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos narė, šios draugijos kultūriniai renginiai vykdavo „Genovaitės“ viloje. Už nuopelnus Švėkšnos miesteliui ji apdovanota didžiausiu Švėkšnos prizu - Šv.

2015 m. grafienei Laimei Felicijai Piaterienei mirus, dvaras atiteko jos sesers dviem dukroms. Jos tada dar neturėjo plano, kaip šį dvarą išlaikyti, tęsti jo priežiūrą, įrengti pastato šildymo sistemą ir vykdyti kitus daug lėšų reikalingus sodybos atnaujinimo ir priežiūros darbus, , dvarą išnuomojo dar grafienei būnant gyvai už šios vilos restauravimą, priežiūrą buvusiam atsakingam Kęstučiui Paulauskui. Jis - vietinis, šią sodybą dar vaikystėje pamėgęs, daug metų skyręs jos atnaujinimui, rūpinasi jos tvarkymu ir dabar, tam skiria daug laiko ir lėšų. Kad pragyventų, sodyboje jis pradėjo teikti paslaugas.

Atvykstantys į dvarą turi galimybę ne tik pasivaikščioti po parką, bet ir pasivažinėti karieta, susipažinti su vilos interjerais. Vilos patalpos nuomojamos. Dabartiniai dvaro valdytojai kviečia joje rengti asmenines bei vestuvių fotosesijas, iškilmingas santuokų ceremonijas. Čia vyksta ir konferencijos, kultūriniai renginiai, įvairios šventės (gimtadieniai, krikštynos, išleistuvės, vestuvės, jubiliejai, įvairūs furšetai ir kt.). Viloje taip pat teikiamos maitinimo ir nakvynės paslaugs (antrajame aukšte, kur anksčiau čia atvykusi vasaromis gyvendavo grafienė L. F.

Vila "Genowefa" - dvaro vasaros rezidencija. Šaltinis: Svyturiovila.lt

Vilos "Genowefa" Interjeras

„Genovaitės“ vilos interjeras - puošnus, sukurtas pagal ano meto Sankt Peterburge, kuriame grafai Pliateriai lankydavosi, madas. Patalpos papuoštos gipso lipdiniais ir tapyba. Seniau visi lipdiniai buvo paauksuoti. Itin puošni pirmajame aukšte esanti pagrindinė pobūvių salė. Čia - keturios marmuro imitacijų kolonos. Sijas tarp jų ir palubės frizą puošia 30 nedidelių skulptūrinių moterų galvučių. Lubų centre - pastelinėmis spalvomis nutapytas dangumi skriejančios antikinės deivės Floros figūra. Viloje įrengtas nedidelis muziejus, kuriame daug vertingų unikalių eksponatų, grafų Pliaterių portretų. Na o K.

Grafo Adomo Alfredo Broel Pliaterio (1836-1909) valdymo laikotarpiu Švėkšnos dvaro sodyba įgavo dabartinę kompoziciją, parkas - XIX a. pab. „Genovaitės“ vilą supa tarp bažnyčios ir Švėkšnalės upelio XX a. pr. įkurtas parkas, kuris dabar užima 9,5 ha plotą. Į jį kurį patenkama pro baltus neorenesansinius vartus. Šalia jų - dvaro sodybą su miesteliu jungiantis unikalus mūrinis dviejų arkų tiltas. Juo pirmiausiai patenkama į išskirtinio grožio jau minėtos neogotikinio stiliaus Švėkšnos bažnyčios šventorių.

Bažnyčia pastatyta 1905 m. pagal Lietuvoje ir Latvijoje daugiausiai dirbusio, bažnyčias ir kitus statinius projektavusio suomių architekto Karlo Eduardo Strandmano (1867-1946) projektą. Jos atsiradimas tiesiogiai susijęs su tuo metu Švėkšnos ir Vilkėno dvarus valdžiusiais grafais Pliateriais. Parko tvenkinio saloje - dailininko Vincento Jakševičiaus (1873-1936) sukurta senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūra. Parko pakraštyje - senasis vandens malūnas ir keletas ūkinių pastatų. Parką puošia atkurtas Saulės laikrodis, Šv.

Parke, į pietvakarius nuo vilos „Genowefa“, auga Lietuvoje itin retas reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Nuotraukoje XX a. pr. atvirukas, kuriame atspausdinta Švėkšnos dvaro vila „Genowefa“.

Vilkėno Dvaras: Architektūros Ir Gamtos Harmonija

Nuo miestelio centro apie 2 km nutolęs Vilkėno dvaras. Šiuos įspūdingus, dviejų aukštų, neorenesansinio stiliaus dvaro rūmus su Belvederio bokštu 1887 metais pastatė Aleksandras Pliateris. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje.

Dvare buvo 20 kambarių, puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, Pliateris įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Priešais rūmus stovi marmurinė Rebekos skulptūra. Netoli Vilkėno dvaro Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. užtvenkus Švėkšnalę pastatytas vandens malūnas. Vandens malūnas - Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. Dabar malūnas restauruotas jame įrengtas viešbutis ir restoranas.

Vilkėno dvaras. Šaltinis: Krastogidas.lt

Švėkšnos apylinkės turtingos ne tik bažnyčia ir to paties pavadinimo dvaru: vos už keletos kilometrų į šiaurę nuo miestelio, Vilkėno kaime, galime rasti ne mažiau įspūdingą ansamblį. Taipogi Pliateriams priklausiusioje Vilkėno dvarvietėje, naujai rekonstruoto parko apsuptyje, 1880-1897 m. buvo pastatyti ir nauji neorenesansiniai rūmai. Abu didieji fasadai beveik identiški: pagrindinį tūrį architektas „įrėmino“ šonuose esančiais rizalitais. Vis tik pagrindiniame fasade šią simetriją ardo viename jų įkomponuotas pagrindinis įėjimas bei virš jo esantis balkonas. Balkono baliustrada atsikartoja ir ties vidurine fasado dalimi, tarp rizalitų pirmajame aukšte įkomponuotoje terasoje. Fasadų kompozicijoje laikomasi orderio principų, pirmasis aukštas išryškinamas rustika, o rizalitų antrieji aukštai paįvairinti sudvejintais piliastrais.

Puošniausia dalis - voliutomis ir augaliniais motyvais išryškinami frontonėliai, kuriuose įkomponuota giminės heraldika. Rūmų simetriją ardo ir belvederinis bokštas - būdingas istoristinio laikotarpio dvarų elementas. Pokariu, kaip ir daugelis dvarų, Vilkėno rūmai buvo paskirti visuomeninei funkcijai - čia buvo įsteigti vaikų namai, o vėliau internatas; interjerai sunyko. Tačiau viduje vis dar galima išvysti kai kuriuos prašmatnumo likučius: čia vis dar išlikę neorenesansinių ir neobarokinių lipdinių fragmentai, o buvusią svetainę tebedengia medinės kesoninės lubos.

Vilkėno Dvaro Arklidės

Kaip tiksliai dvaro egzistavimo laikais atrodė Arklidžių pastatas šiandien pasakyti sunku, nes nėra išlikusių fotografijų. Žinoma tik, kad pastatą 1958 m. pritaikant mokyklai, vidurinioji jo dalis buvo perstatyta į dviaukštę. Vienaip ar kitaip, šiandien pastato rizalito architektūrinė išraiška suteikia jam supaprastinto klasicizmo išvaizdą, o tai šeštąjame dešimtmetyje buvo būdinga ir supaprastinant impozantiškus stalinistinės architektūros pastatus.

Kitos Įdomios Vietos Švėkšnos Apylinkėse

Švėkšnos apylinkės siūlo ir daugiau lankytinų vietų, kurios praturtins jūsų kelionę:

• Gedminaičių dvarvietė: Vieta, kurioje gimė Jurgis Pliateris, nusipelnęs kultūrai.
• Stemplių dvaras: Čia gyveno rašytojas Simonas Stanevičius ir prižiūrėjo biblioteką.
• Vilkėno kapinės: Čia galima rasti Jurgio Pliaterio, jo brolio Kazimiero ir sūnaus Teodoro kapus.
• Ašvos akmuo: Didžiausias akmuo Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą.
• Inkaklių Lurdas: Koplyčia ir Lurdo grotos imitacija, pastatyta 1914 m.
• Skomantų piliakalnis: Galima Lamatos žemės pilis.

Lankytinų Vietų Žemėlapis

Švėkšnos lankytinų vietų žemėlapis. Šaltinis: Siluteinfo.lt

Apgyvendinimo Ir Maitinimo Paslaugos

Švėkšnos apylinkėse galite rasti įvairių apgyvendinimo variantų, nuo jaukių sodybų iki viešbučių. Taip pat galite pasimėgauti vietinės virtuvės patiekalais kavinėse ir restoranuose.

Sodyba Prie Upės Alseikių Kaime "Alsė"

Sodyba yra prie Švėkšnos miestelio, kuris yra garsus gražiaja Švėkšnos Šv. Pokylių salė šventėms bei renginiams yra atskiras pastatas (su miegamosiomis vietomis). Salė yra erdvi, su kondicionieriais bei 2 WC pirmajame aukšte. Miegamosios vietos yra antrajame aukšte talpinančios apie 80 asmenų. Jūsų pageidavimu salėje galėsime dekoruoti stalus pagal Jūsų pasirinktą spalvą bei stalų išdėstymą. Sodyboje galime pasiūlyti 2 pirtis bei maudynes šalia iškastoje kūdroje. Sodyboje Jums garantuojame privačią teritoriją. Užsakius visą sodybą nebus jokių pašalinių žmonių. Tad švęskite savo šventes sodyboje "Alsė", o mes pasistengsime, kad norėtumėte vėl sugrįžti!

Aktyvus Laisvalaikis

Aktyviems - teniso kortai, lauko tinklinis, bilijardas, dviračiai. Atskiri mediniai poilsio nameliai bei šiuolaikiškos patalpos. Patalynė, rankšluosčiai. Maitinimas (pusryčiai nepriklauso. Maistą galima gamintis patiems. Apylinkės: už 11 km. Rusnės sala, kuri yra unikali žvejų kaimais ir etnografinėmis sodybomis. Rusnėje yra pačios žuvingiausios vietos, vilioja poledinė žūklė.

tags: #sodybos #apie #sveksna