Nusprendus pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas ir savo gamtos grožiu kerintis jos rajonas kviečia keliautojus patirti naujų atradimų džiaugsmą Žemaitijoje. Vienas seniausių Vakarų Lietuvos miestų, mažuoju Vatikanu tituluojama Kretinga, unikalus savo istorine praeitimi ir iki šių dienų išlikusiomis kultūros vertybėmis - Kretingos dvaro rūmais ir parku, Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynu, tvirtomis religinėmis, tautinėmis tradicijomis. Dar daugiau patrauklumo miestui suteikia itin patogi geografinė padėtis.
Kretingą ir Palangą skiria vos 12 kilometrų, iki Klaipėdos - 22 kilometrai. Pasiekti Kretingą labai patogu greituoju traukiniu Vilnius - Klaipėda, iš Klaipėdos į Kretingą važiuoja tarpmiestiniai autobusai. Šiame straipsnyje pristatome išskirtines Kretingos rajono vietas, kurias būtina aplankyti.
Kretingos Įžymybės
Pažintį su Kretinga daugelis pradeda nuo bene didžiausios įžymybės šiame krašte - Žiemos sodo, įsikūrusio buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Šis gryno oro, šviesos ir egzotinių augalų rojus jau tris dešimtmečius džiugina lankytojus tiek žiemą, tiek vasarą. Kretingos Žiemos sode galima iš arti pamatyti, kaip noksta bananai, figos, apžiūrėti apie 5 tūkst. augalų, kurie savo grožį skleidžia ištisus metus. Mažieji itin domisi Žiemos sode gyvenančiais baliniais vėžliais, kalbančia papūga.
Kretingos muziejus, kuriame įsikūręs Žiemos sodas, ne vienerius metus puikuojasi lankomiausių Lietuvos muziejų dešimtuke. Net jei esate čia buvę jau anksčiau, tikrai verta atvykti dar kartą. Prieš kelerius metus muziejaus teritorijoje įkurtas tradicinių amatų centras, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai grupėms.
Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Ieškoti ramybės čia atvyksta žmonės iš visų šalies kampelių, o juos suburia nepaprastai aktyvūs, atviri ir charizmatiški pranciškonų vienuoliai. Kretingoje iš viso įsikūrę net penki vienuolynai. Gausiausi iš jų - pranciškonų ir klarisių. Norintiems iš arčiau susipažinti su vienuolių gyvenimu verta apsilankyti Kretingos turizmo informacijos centro rengiamose ekskursijose „Vienuolių takais“. Jos vyksta kiekvieną savaitę, tiesa, būtina iš anksto užsiregistruoti. Ekskursijos metu lankoma žymiausioji Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč.
Kretingos miesto centre, priešais bažnyčią, yra vieta, kur taip pat kasdien galima sutikti ir kunigų, ir vienuolių. Tai arbatinė-knygynas „Špitolė“. Čia galima išgerti gardžios žolelių arbatos ar kavos, paragauti saldainių, pavartyti ir išsirinkti knygą, mielą dovanėlę, pabendrauti su visada besišypsančia ir visiems svetinga šeimininke.
Apžiūrėję Kretingos įžymybes, sukite Darbėnų link. Šios apylinkės nepaprastai įdomios ir vertos aplankyti su šeima. Neprivažiavę Darbėnų miestelio sustokite Lazdininkuose. Čia privalu aplankyti didžiausią šio kaimo įžymybę ir turistų traukos objektą - senovinį vėjo malūną. Tokių tradicinės konstrukcijos ir gerai su visa grūdų malimo įranga išlikusių malūnų Lietuvoje išlikę vos keli. Šis malūnas iš kitų dar išsiskiria tuo, kad neseniai gavo „prezidentinio“ malūno titulą. Lazdininkų malūnas pastatytas daugiau kaip prieš šimtą metų.
Aplankę Lazdininkų malūną toliau važiuokite į Darbėnus. Šis miestelis turi nepaprastai įdomią istoriją ir kultūrinį palikimą. Buvęs valsčiaus centras garsėjo dideliu turgumi, aktyviu ir turtingu kultūriniu gyvenimu. Spaudos draudimo metais čia būrėsi knygnešiai, gyveno didelė žydų bendruomenė, kurią II Pasaulinio karo metais išnaikino naciai. Užsukite apžiūrėti nedidelę ir labai jaukią Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią.
Iš Darbėnų pasukę Šventosios link būtinai stabtelėkite Sausdravų kaime. Čia įkurtas Baltų mitologijos parkas - tai puiki ir labai įdomi vieta visos šeimos judriam laisvalaikiui. Baltų mitologijos parkas yra pirmasis ir vienintelis objektas Lietuvoje, kuriame galima susipažinti su visa Baltų tautų pirmykštės mitologijos sandara. Žingsniuojant 1,3 km ilgio pažintiniu taku galima apžiūrėti 40 medžio skulptūrų, kurios vaizduoja visas pagrindines baltų dievybes, tarp kurių Perkūnas, Žemyna, Milda, laumės. Pažintiniai takai išsidėstę piramidės formos miško teritorijoje. Parką įveiksite per vieną ar dvi valandas. Parko lankymas nieko nekainuoja.
Apžiūrėti visų Kretingos krašto įžymybių vienos dienos tikrai neužteks. Gera žinia kiekvienam pajūryje apsistojusiam poilsiautojui - dauguma šių įžymybių patogios lankyti ir grožėtis bet kokiu oru. Daugiau informacijos apie lankytinas vietas suteiks Kretingos turizmo informacijos centras, adresas - Vilniaus g.
Kretingos rajono panorama. Šaltinis: atostogoskaime.lt
Kretingos Rajono Lankytinos Vietos: TOP 15
Štai keletas populiariausių ir lankytojų mėgstamų vietų Kretingos rajone:
- Baltų mitologijos parkas - vieta, kur galite susipažinti su senovės baltų kultūra ir mitologija.
- Japoniškas sodas - didžiausias japoniškas sodas Europoje, kuriame rasite įspūdingą bonsai medelių kolekciją, akmenų sodą su sakuromis ir tvenkiniais.
- Dauginčių atodanga - nuostabi vieta pasigrožėti Minijos upės vingiais ir Lietuvos Šveicarijos panorama.
- Lazdininkų vėjo malūnas - unikalus, daugiau nei šimtą metų skaičiuojantis malūnas su įranga.
- Kartenos piliakalnis - nuo jo atsiveria įspūdingas Kartenos miestelio vaizdas.
- Imbarės piliakalnis - mena legendas apie pilies valdovo dukrą ir užkeiktą mergelę.
- Erškėtynas - sakralinė vieta su stebuklingu šaltiniu ir koplyčia.
- Kretingos dvaro parkas - parkas su šimtamečiais ąžuolais, tvenkiniais ir Astronominiu kalendoriumi su Saulės laikrodžiu.
- Orvidų sodyba - akmenų skulptūrų muziejus, kuriame kiekvienas lankytojas savaip supranta Viliaus Orvido sukurtą pasaulį.
- Jauryklos upės parkas - naujas, unikalaus landšafto parkas su sveikatingumo takais ir žaidimų aikštelėmis.
- Kašučių ežeras - vienintelis Kretingos rajone ežeras, garsėjantis skaidriu vandeniu ir gražiais saulėlydžiais.
- Kalnalio apžvalgos bokštas - nuo jo atsiveria Salanto upės slėnio apylinkės.
- Senosios Įpilties piliakalnis - vienas įspūdingiausių Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių.
- Nykštukų kaimelis „Vienkiemyje“ - tikras vaikų rojus su mini zoologijos sodu ir nykštukų nameliais.
- Pastauninko parkas - didelė žaliuojanti erdvė su tvenkiniais, skulptūromis ir istoriniais pastatais.
Pagrindinė Informacija Apie Kai Kurias Iš Šių Vietų:
| Pavadinimas | Aprašymas | Adresas |
|---|---|---|
| Baltų mitologijos parkas | Parkas su medžio skulptūromis, vaizduojančiomis baltų dievybes. | Sausdravų k, 97261, Sausdravai |
| Japoniškas sodas | Didžiausias japoniškas sodas Europoje su bonsai medelių kolekcija. | Sodų g, Mažučių k., Darbėnų sen., Kretingos raj. |
| Dauginčių atodanga | Viena didžiausių Minijos pakrančių atodangų. | Šilpelkės miškas, Dauginčiai, Kretingos r. |
| Kretingos dvaro parkas | Parkas su šimtamečiais ąžuolais ir tvenkiniais. | Vilniaus g. 10 |
Baltų mitologijos parkas. Šaltinis: baltuparkas.lt
Darbėnų Apylinkės
Darbėnų miestelio puošmena - Vytauto Didžiojo vardo parkas. Saulei nusileidus, šis dabar dar vadinamas sūpynių parkas tampa magiška erdve, kurioje tarsi sustoja laikas. Tamsiais vakarais kelios dešimtys skirtingų sūpynių virsta meninėmis instaliacijomis. Darbėnų miestelyje rasite paminklą skirtą 1945-1965 m. žuvusiems Kretingos apskrityje veikusios Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės partizanams atminti (Palangos g. pradžia). Pastatytas 2005 m.
Dėmesio verta miestelio puošmena - Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Yra spėjimų, kad XVII amžiuje pirmą bažnyčią Darbėnuose užsakė pastatyti pats J. K. Chodkevičius. Kitur teigiama, kad bažnyčią savo jėgomis pastatė paprasti valstiečiai. Šiai, matyt, sunykus, pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri sudegė per 1831 metų sukilimą. Bažnyčios pašonėje stovi elegantiško jauno vyro skulptūra. Tai užsienyje šventuoju vadinamo Petro Perkumo skulptūra. Būsimas vienuolis salezietis gimė tarpukariu netoli Darbėnų. Išgarsėjo toli nuo gimtinės - Italijos mieste Turine. Vienuoliu tapęs P. Perkumas išgyveno tik 20 metų. Paliko šį pasaulį dėl širdies ligos be galo jaunas, tačiau aplinkinius sužavėjęs savo pamaldumu, paklusnumu, tvirta valia ir pasiryžimu eiti tikėjimo keliu. Vienuoliai saleziečiai net renka medžiagą, padėsiančią darbėniškį paskelbti šventuoju. Darbėnuose rasite muziejų, kokių Lietuvoje reta. Tekstilės meistrai Daiva ir Arūnas Dudėnai puoselėja ekspoziciją, kurioje - net keli šimtai austinių juostų ir dar keli šimtai rankšluosčių. Muziejaus šeimininkai mielai papasakos, kuo skiriasi ir kuo ypatingos piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai.
Kiek už Darbėnų stovi Lazdininkų vėjo malūnas, kurio istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau - mūsų sostinėje Vilniuje! Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Japoniškame sode ypač gražu rožinių sakurų žydėjimo metu.
Visai šalia Japoniško sodo esantis Baltų mitologijos parkas Kretingos rajone - tobula ramybės, gamtos, tradicijų, dvasingumo oazė. Kretingos rajone tyvuliuoja tik vienas - Kašučių ežeras. Tad lankydamiesi Darbėnų apylinkėse tikrai jo nepravažiuokite. Pusės kilometro ilgio ežeras - žuvingas, jame veisiasi vėžiai.
Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Šaltinis: krastogidas.lt
Pažintį su Darbėnų apylinkėmis rekomenduojame užbaigti nuvykus į ypatingą vietą. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą - tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta ir koplyčia - krikščioniškosios kultūros atspindys.
Ant akmens, iš po kurio trykšta šaltinis, 1926 metais Lazdininkų gyventojau Barborai Pocienei apsireiškė Mergelė Marija. Šį apsireiškimą ir primena Erškėtyno koplyčia. Šalia jos tikintieji renkasi iki šiol - ypač per Sekmines, čia giedamos giesmės ir kalbamos maldos Mergelei Marijai. Šioje vietoje žmonės ieško ramybės ir fizinio ar dvasinio pasveikimo.
Saulei nusileidus, šis sūpynių parkas, įsikūręs miško apsuptyje Darbėnuose, tampa magiška erdve, kurioje tarsi sustoja laikas. Tamsiais vakarais kelios dešimtys skirtingų sūpynių virsta meninėmis instaliacijomis. Akį traukia ir vienas ypatingas eksponatas - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Kaziui Maksvyčiui priklausęs pianinas. Adresas: Palangos g. 14B, Darbėnai.
Kretingos rajono žemėlapis:
Kretingos rajono žemėlapis. Šaltinis: kretingosmuziejus.lt
Kitos Lankytinos Vietos Kretingos Rajone
Be jau minėtų vietų, Kretingos rajone rasite ir daugiau įdomių objektų, vertų Jūsų dėmesio:
- Žibininkų bunkeris - atstatyta partizanų žeminė, primenanti apie pasipriešinimo kovas.
- Jauryklos parkas - parkas su sveikatingumo takais, apžvalgos aikštelėmis ir vaikų žaidimų aikštelėmis.
- Dauginčių atodanga - Šilpelkės pažintinis takas yra įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške.
- Imbarės piliakalnis - įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a.
Darbėnai - miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Kretingos, prie Klaipėdos-Skuodo geležinkelio, seniūnijos, parapijos centras. Miestelis - strateginėje vietoje, todėl ir jo herbe, 2019 m. Įsikūrė veikiausiai 1566 m., per Valakų reformą. Simono Daukanto teigimu, 1550 m. šioje vietoje dar plytėjo Palangos giria. 1591 m. 1621 m. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, t. y. Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu. Čia įsikūrusią žydų bendruomenę 1765 m.
1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. - 77 dūmai, 1816 m. 1754-1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnų Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. 1792 m. S. Gineičio vadovaujami valstiečiai sukilo prieš seniūną, Vilniaus vyskupą I. J. 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1831 m. XIX a. Darbėnų dvarą valdė generolas K. Niesiolovskis, nuo 1824 m. - grafai Tiškevičiai. 1816 m. Per 1831 m. sukilimą Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (apie 3000 žmonių), kovojusios dėl Palangos. Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu.
Ties Darbėnais vyko du sukilėlių ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. 1833 m. 1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. 1848 m. Darbėnai nukentėjo nuo choleros. 1860-1865 m. Nuo 1861 iki 1950 m. 1861-1863 m. darbėniškiai priešinosi valdžios ir dvarininkų savivalei. Už tai 1864 m. Spaudos draudimo metais kunigas Mykolas Šiuipys organizavo knygnešių veiklą. Lietuvišką spaudą platino kalvis J. Petrulis, kurį valdžia 1899 m. Nuo 1855 m. veikė lietuviška parapinė pradinė mokykla (1864 m. uždaryta). 1855 m. atidaryta (1865 m. reorganizuota) rusiška valdinė pradinė mokykla. 1944-1949 m. - progimnazija, 1949-1950 m. - septynmetė, nuo 1950 m.
1897 m. 1906 m. Tarpukariu Darbėnuose veikė valsčiaus administracija, telefonas ir telegrafas, girininkija, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, vaistinė, katalikų bažnyčia, sinagoga, katalikų, evangelikų liuteronų ir žydų kapinės, geležinkelio stotis (1915 m. per Darbėnus nutiestas Kretingos-Skuodo geležinkelis), lentpjūvė, pieninė, per 30 krautuvių, vandens malūnas. 1922-1930 m. 1908-1941 m. Lietuvos žemės reformos metu dvaras panaikintas. Nuo 1920 m. jo sodyba priklausė valstybei. Žemės išdalintos Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, kumečiams, bežemiams valstiečiams ir 1927 m. 1923 m. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas ir įkurtas parkas. 1931 m. iš Klaipėdos pradėjo kursuoti maršrutinis keleivinis autobusas. 1939-1940 m. nutiestas Darbėnų-Šventosios geležinkelis (po karo nuardytas).
1936 m. 1941-1952 m. Per nacių Vokietijos okupaciją miestelyje ir jo apylinkėse nužudyta apie 1000 gyventojų ir Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinių. 1941 m. 1944-1952 m. 1945 m. atidaryta biblioteka, vaikų darželis, 1953 m. - ligoninė, 1958 m. - kultūros namai, ambulatorija, 1962 m. - skaldos gamybos įmonė.
Gyventojų skaičiaus Darbėnuose pokyčiai: 1959 m. gyveno 1084, 1970 m. - 1183, 1979 m. - 1427, 1985 m. - 1395, 1989 m. - 1536, 1990 m. - 1612, 1991 m. - 1575, 1992 m. - 1570, 1993 m. - 1609, 1994 m. 1838-1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta klasicistinio stiliaus Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (architektas - Fridrichas Gasbenas); 1886 ir 1936 m. rekonstruota. Šalia bažnyčios - XIX a. 1910 m. 1997 m. 1992 m. pastatytas paminklas Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti (dailininkė Rita Gorodeckienė; kryžiaus autorius Adolfas Kontrimas, 2000 m.), 2005 m. - paminklas 1945-1965 m.
Daugiau informacijos apie lankytinas vietas suteiks Kretingos turizmo informacijos centras, adresas - Vilniaus g.