Sodybų pardavimas Estijoje: kainos ir tendencijos

Pastaraisiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, ypač sodybų segmentas, išgyvena įdomų laikotarpį. Nors dirbamos žemės paklausa išlieka aukšta, o kainos auga, sodybų rinka demonstruoja savitas tendencijas. Panagrinėkime, kokios tendencijos vyrauja sodybų pardavimo srityje ir kokie veiksniai lemia kainas.

Estijos kraštovaizdis

Žemės ūkio paskirties žemės rinka Lietuvoje

Praėję metai buvo vieni iš aktyviausių Lietuvos dirbamos žemės rinkoje, o namų valdų žemės rinkoje - ir patys aktyviausi per visą istoriją. Dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta, o kainos auga, tačiau vis dar išlieka vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje 2012 m. perleista 174,4 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba tik 1,7 proc. mažiau negu 2006-aisiais ir 7,5 proc. mažiau negu didžiausiu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2007 metais. Vertinant bendrą perleistą privačios ir įsigytą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, perleidimų apimtys 2012 m. siekė 224,3 tūkst. ha ir buvo tik 3,6 proc. mažesnės nei šiuo požiūriu aktyviausiais 2006-aisiais.

Iš viso per 2012 m. buvo perleistas net 27,6 proc. didesnis privačios dirbamos žemės plotas negu prieš metus - gerokai daugiau nei ankstesniais dvejais metais po krizės, kai aktyvumas kasmet didėjo po 12,1-12,8 proc. Perleidžiamos žemės plotai labiausiai išaugo Telšių apskrityje - net 71,3 proc. Mažiau nei vidutiniškai šalyje perleidžiamas plotas išaugo Tauragės, Utenos, Kauno ir Klaipėdos apskrityse (12,3-20,4 proc.). Likusiose Vidurio Lietuvos bei Alytaus ir Vilniaus apskrityse aktyvumas padidėjo 27,5-36,6 proc.

Per metus perleidžiamas plotas labiausiai padidėjo Kalvarijos ir Mažeikių savivaldybėse (2,5-2,7 karto) bei Pagėgių, Šalčininkų rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (85,2-91,9 proc.), taip pat - Šiaulių, Skuodo, Širvintų ir Biržų rajonuose (53,5-68,3 proc.), o kitur augimas neviršijo 49,0 proc. Aktyvumas sumažėjo tik Kretingos (11,7 proc.) ir Varėnos, Jurbarko, Raseinių, Šilalės rajonuose (1,1-3,5 proc.).

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme, 2012 m. padidėjo iki 5,5 proc. (2011 m. buvo 4,4 proc.) ir jau pranoko 2008 m. lygį (5,0 proc.), tačiau dar neprilygo 2005-2007 m. (6,3-6,6 proc.). Sprendžiant pagal šį rodiklį, aktyviausia rinka buvo Telšių (7,9 proc.), Klaipėdos (6,9 proc.) ir Vilniaus (6,6 proc.) apskrityse, vangiausia - Kauno, Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse (4,5-4,9 proc.), o kitur siekė 5,1-5,2 proc. Didžiausias rinkos intensyvumas buvo nustatytas Mažeikių r. (13,3 proc.), Švenčionių r. (13,1 proc.), Kalvarijos sav. (11,5 proc.), Šilutės r. (11,1 proc.), Pagėgių sav. (8,9 proc.), Šalčininkų r. (8,5 proc.) ir Skuodo r. (7,6 proc.), o likusiose savivaldybėse neviršijo 7 procentų.

NT rinkos apžvalga

Sodybų kainos ir paklausa

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir paslaugų grupės „Inreal“ ekspertas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad sutiktų su prielaida, jog sodybų pasiūla šalyje galėjo augti. „Laikyčiau ją pagrįsta, nes pandemijos metu daugiau žmonių norėjo erdvės. Žmonės, kurie visą laiką gyveno bute, įsigijo sodybą su lūkesčiu, kad tai bus tiesiog didesnė erdvė, daugiau žalumos. Ir kai dalis grįžta į darbus ir dar po darbo turi grįžti į sodybą, - priverstinai važiuoti kiekvieną ar kas antrą savaitgalį žolę pjauti, - tai turbūt „atsikando“, - „Delfi“ komentavo ekspertas, rekomendavęs pasiteirauti ir NT brokerių pozicijos.

Išsiskyrusios nuomonės Pietų Lietuvos rinką apimanti nekilnojamojo turto agentūra „Sells“ mato tendencijų, kad po buvusio karantino žmonės nori parduoti sodybas, kadangi darbas nuotoliu neįgijo tokio masiškumo, nėra poreikio važiuoti iš miesto. „Prasidėjus karantinui, pietų Lietuvos regione - Alytaus, Lazdijų, Varėnos apskrityse - žmonės sparčiau suskubo pirkti sodybas toliau nuo miesto. Vieni - tam, kad nebūtų užsidarę butuose ir turėtų daugiau laisvės ir gamtos, kiti - kad galėtų ramiai dirbti nuotoliu. Sodybų pardavimai (dabar - red.) tikrai padidėjo, ne drastiškai ženkliai, bet pasijautė“, - komentuoja agentūros įkūrėja Ineta Jencevičiūtė.

Paklausta, ar sodybas parduoda šį turtą nuomoję investuotojai, ar savo reikmėms jas pirkę žmonės, ji atsakė, kad pastarieji. „Sodybas mūsų regione linkę parduoti ne investuotojai, o daugiau galutiniai savininkai, kurie pirko savo šeimos arba darbo poreikiams. Kai karantinas baigėsi, tie, kurie grįžo į darbus (ne nuotoliu, o gyvai), suprato, kad sodyba tapo nebereikalinga ir beveik nenaudojama, o tiesiog atsirado papildomas rūpestis - važiuoti, prižiūrėti, pjauti žolę ir pan.“, - kalba NT brokerė I. Jencevičiūtė.

Tačiau tokių tendencijų šiuo metu neįžvelgia NT ekspertas Artūras Žalkauskas, dabar savo pardavimo portfelyje turintis apie 30 sodybų. „Nė vienos nėra parduodamos dėl karantino. Tokio skaičiaus parduodamų sodybų gal niekas iš brokerių neturi. O pavienių atvejų - taip, sutinku, kad gali jų būti ir dėl COVID“, - sako NT agentūros „Vilniaus turtas“ sertifikuotas NT ekspertas A. Žalkauskas.

Panevėžio miesto ir rajono NT rinką apimančios agentūros „RE/MAX Experts“ brokeris Arūnas Markevičius komentuoja, kad sodybų išpardavimo tendencija tęsiasi jau keletą metų. Pavyzdžiui, nutolusį nuo miesto vienkiemį įsigiję žmonės pamatė, kad nuolat gyventi ten nepatogu, ypač šeimoms su vaikais. „Sodybos reikalauja priežiūros, remonto. Naudoti vien tik poilsiui neapsimoka. Tokios mano išvados yra padarytos iš kolegų patirties. Aš tuo metu neturėjau parduodamų sodybų. Prieš mėnesį pardaviau namą mieste šeimai, įsigijusiai sodybą už miesto ir pamačiusiai, kad gyventi su vaikais užmiestyje labai nepatogu“, - sako A. Markevičius.

Jis taip pat sako, kad tendencija buvo susijusi ne su investuotojais, bet su galutiniais savininkais, pirkusiais sodybas per pandemiją. „Kai karantinas baigėsi, tai žmonės ir pardavinėjo. Šiaip dabar tos sodybos turi mažesnę paklausą, žmonės kitaip pradėjo gyventi, mano akimis žiūrint. Priežiūros reikia daug, kas turi tą hektarą aplink sodybą, reikia žolę šienauti ten nuvažiavus poilsiui. Tad poilsio turbūt nėra“, - detalizuoja pašnekovas.

Pasak jo, tokia tendencija gali būti visoje Lietuvoje. „Žmonės pirko, kad turėtų kur prisiglausti, nes kontaktuoti tarpusavyje nebuvo galima, kad turėtų kažkur nuošalią vietą, galėtų išeiti grynu oru pakvėpuoti. Bet, žinote, tos sodybos yra senos statybos, paprastai būna abejotinos būklės, tai nusipirkus tokią bėdą kažkada ateina mintis, kad reikia parduoti“, - teigia „RE/MAX Experts“ NT brokeris.

A. Markevičius primena ir dalies žmonių polinkį plėtoti kaimo turimą. „Žmonės buvo labai pasinešę į kaimo turizmo verslą, bet yra parduodančių tą verslą, nes pamatė, kad ten ir dirbti reikia, ir tų klientų ne visada sulaukia. Tai su sodybomis yra taip, bet čia sakau: jau gal kokie treji metai visi kalba. Asmeniškai tų sodybų neturėjau, kažką esu pardavęs, bet iš kolegų susitikimų ir kalbų žinau, kad taip yra“, - sako jis.

Į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių NT rinką besiorientuojančios agentūros „Creston“ brokeris Tomas Masevičius apskritai mato ramų laikotarpį sodybų pasiūloje ir paklausoje. „Esu sodybų pardavęs, kur žmonės labai prašydavo manęs, - tuo laikotarpiu, kai buvo (karantino - red.) suvaržymai. Dabar kažkaip vis rečiau kažkas prašo. Ir pirkti, ir parduoti yra apmažėję, - bent mano klientų, kurie prašydavo, kad surasčiau ką nors ar parduočiau. Buvo puiki proga parduoti tuo laikotarpiu, kai visi norėjo (pirkti - red.). O dabar, jeigu kažkas ir nori, tai kaina tokia nebeadekvati“, - „Delfi“ komentavo T. Masevičius.

Brokeris pažymi, kad išaugusios nekilnojamojo turto kainos verčia pirkėjus būti išrankius. Apleistų „vienkiemių era baigėsi“. „Vienkiemis, kur nušiurusi lūšna ir kiauras stogas, tai tokių niekas (nenori - red.), bet, pavyzdžiui, kokia nors normali sodyba, tvarkinga, su visomis komunikacijomis - visai kitai jau kaina. Tokia būna jau didoka, visi nori pigiai nupirkti. Seniau būdavo, kad nupirktos sodybos iš vyresnių žmonių, kur kaina niekam neįdomu. Dabar visi žino, kad tos sodybos išbrango, tai paklausa yra sumažėjusi“, - teigia T. Masevičius.

Taigi, pasak jo, jeigu žmonės domisi sodybomis, jau nori aukštesnės kokybės, patogumų. Jo teigimu, dabar matyti kryptis į butų segmentą. „Dabar vėl investicija į butus prasidėjo, kai palūkanos sumažėjo, tai jaučiasi. Netgi ir vyresnio amžiaus žmonės ateina, kurie visiškai nesupranta tos srities, nori nusipirkti butą ir nuomoti“, - kalba pašnekovas. „Čia buvo mada, kai visi bėgo, norėjo gamtos. Dabar visi nori grįžti atgal“, - sako jis.

NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas. „Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja. Gyventojai renkasi dviejų tipų sodybas: nedidelius namelius už miesto, kurių kainos siekia iki 100 tūkst. eurų arba brangesnes ir didesnes sodybas, kurių kainos prasideda nuo 500 tūkst. eurų. Brangesnių sodybų pasirinkimas nedidelis“, - komentavo NT specialistas.

Anot jo, pasitaiko, kad brangių sodybų dokumentai būna netvarkingi. „Dažnai pirkėjai randa gerą, gražią, brangią sodybą. Jai pinigų dažnai nori skirti ir tėvai, ir vaikai, kad sodyba būtų šeimos susibūrimo vieta. Tačiau problemų kyla dėl dokumentų. Pasitaiko, kad prabangios sodybos būna pastatytos neleistinose vietose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose. O šiandien nelegalią arba savavališką sodybą įteisinti sudėtinga. Todėl dažnai radę gerą sodybos variantą pirkėjai turi atmesti būtent dėl netvarkingų jos dokumentų“, - įspėjo NT brokeris.

T. Rusakas pastebėjo, kad mažesnių ir pigesnių sodybų ieško žmonės, kurie gyvena butuose. „Dažnai šeimai užtenka 3 kambarių buto, jiems nėra poreikio kraustytis į kotedžą ar namą. Tačiau vasarą ar savaitgalius šie žmonės norėtų praleisti gamtoje. Taigi, jie ieško sodybų sodų bendrijose arba tiesiog perka sklypą ir pasistato nedidelį rąstinį namuką. Tokių NT objektų kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, tuščias sklypas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų ir vėliau jau reikia daugiau investuoti statant sodybą. O sklypai su pastatais, kuriais jau galima naudotis gali atsieiti 60-70 tūkst. eurų. Dėl tokių pirkinių žmonės greičiau priima sprendimus“, - komentavo NT brokeris.

Anot jo, vilniečiai ieško sodybų, kurios būtų nutolusios apie 50 km nuo miesto. „Jeigu žmonės perka brangesnes ir solidesnes sodybas, jos dažniausiai būna įsikūrusios, Molėtų, Trakų rajonuose, Labanore. Jos gali būti nuo miesto nutolusios ir 70-80 km. Jeigu gyventojai sugalvojo įsigyti brangesnę sodybą, jie pirmiausia ima jos ieškoti, dairymasis gali užtrukti ir metus, kol jie keletą sodybų ir apžiūri. Galiausiai pirkėjai turi apsispręsti, iš kur ims lėšas sodybai. Žmonės turi arba parduoti kitą NT objektą, skolintis arba taupyti. Taigi išskirtinių objektų pirkimas ir pardavimas nebūna greitas“, - pastebėjo T. Rusakas.

Portalas tv3.lt patikrino, už kiek NT portale Aruodas.lt galima brangiausiai ir pigiausiai įsigyti sodybą įvairiuose Lietuvos rajonuose. Štai Kelmės rajone sodybą galima įsigyti už 4,3 tūkst. eurų. Sklypo plotas - 25 arai, o sodybos plotas - 80 kvadratinių metrų. Tačiau namui reikalingas remontas. Utenos rajone sodybą galima įsigyti už 5 tūkst. eurų. Sklypo plotas siekia 77 arus, tačiau namui taip pat reikalingas remontas. Ignalinos rajone sodybą galima įsigyti už 6 tūkst. eurų. Rastinio namo plotas siekia 100 kvadratinių metrų ploto, sklypo plotas - 57 arai.

Tuo metu už vieną brangiausių sodybų Molėtų rajone gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų, ji naujos, 2014 metų statybos. Sodybos plotas 531 kvadratinis metras, ji turi 8 kambarius, 5 miegamuosius. Sklypo plotas siekia 167 arus. eurų, sodybos plotas - 331 kvadratinis metras ploto, 8 kambariai. Sklypo plotas siekia 3468 arus. Trakų rajone sodybą galima įsigyti už 750 tūkst. eurų, jos plotas 253 kvadratiniai metrai. Sodyba 2013 metų statybos, rastinės statybos. Sklypo plotas siekia 321 arą.

Pateikiame pavyzdinę sodybų kainų lentelę įvairiuose Lietuvos rajonuose:

Registrų centro specialistai pastebėjo, kad atėjęs pavasaris atnešė šiltesnius orus, bet daugiau gyvybės į pastaruoju metu gerokai aprimusią šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką neįpūtė. Vis dėl to, nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų - 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst. NT objektų), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų - 13,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių. Vien tik per kovo mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų - 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst. butų), bet 25,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (2 tūkst. butų). Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune - beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje - apie 540 (9,8 proc. mažiau).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų. mažiau nei pernai kovą (960 namų), bet 28,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (620 namų). Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.

Tik per kovo mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst. žemės sklypų), tačiau 22,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (3,2 tūkst. žemės sklypų).

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą

2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 230 mln. eurų.

„2024 metais Lietuvoje buvo fiksuojami tik smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, o didesnės apimties įsigijimų nebuvo sudaryta. Pirmą kartą po ilgo laikotarpio didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 10 mln. eurų vertės sandoriai sudarė 40% visų investicijų Lietuvoje, o 10-30 mln.

Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 134 mln. eurų arba 58% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijos bendrovės „Eften Capital“ valdomas fondas Vilniaus šiaurinėje dalyje (šalia Molėtų pl.) įsigijo 2023 metų viduryje atidarytą prekybos parką „Una“. Tuo tarpu Latvijos investicijų valdymo įmonės „Provendi Asset Management“ fondas Panevėžyje įsigijo statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „Depo“ prekybos centrą.

Be šių stambesnių sandorių prekybinių patalpų segmente pirkėjai taip pat itin aktyvūs buvo įsigydami šiuolaikiškas nedidelio formato parduotuves (1,500-2,500 kv. m), kuriose įsikūrę pagrindiniai maisto prekių tinklai. „Kad šis nekilnojamasis turtas išlieka itin patrauklus investuotojams, rodo ir jų platus geografinis pasiskirstymas. Tai rodo, kad investuotojai tiki sėkmingu nuomininkų veiklos tęstinumu tokiuose objektuose ir net aprimusioje rinkoje yra pasirengę už juos mokėti rekordiškai aukštas kainas“, - sako R.

2024 metais biuro patalpų segmentas pritraukė 70 mln. Antra pagal dydį investicijų dalis 2024 metais atiteko biuro patalpų segmentui, kuriame buvo išleista 70 mln. Didžiausias sandoris biurų segmente sudarytas antrojoje metų pusėje, kuomet buvo paskelbta apie administracinių pastatų komplekso pardavimą Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. ir Žvejų g. Daugiau nei 16.000 kv. m ploto pastatus su žemės sklypu centrinėje miesto dalyje įsigijo nekilnojamojo turto plėtotojas „Realco“, kuris mato naujas plėtros galimybes šioje teritorijoje.

2024 metų viduryje investicijų valdymo įmonės „ZeroSum Asset Management“ fondas iš norvegų valdomos bendrovės „AMG Property“ įsigijo trijų biuro pastatų kompleksą Vilniuje, Švitrigailos g. „Pastaraisiais metais sudaromų investicinių sandorių skaičius bei įsigyto nekilnojamojo turto kainos rodo, kad investuotojai dar atsargiai vertina biurų segmentą. Sulėtėjusi verslo - nuomininkų - plėtra ir augantis laisvų biuro patalpų lygis sumažino šio segmento patrauklumą bei paskatino investuotojus konservatyviau vertinti šio nekilnojamojo turto segmento įverčius“, - paaiškina R. Reginis.

Ypač tai jaučiama šalies sostinėje, kurioje biurų plėtra nesustojo ir laisvų patalpų lygis per pastaruosius dvejus metus ūgtelėjo nuo 5,9% iki 8,8%, o bendras laisvų patalpų plotas pirmą kartą istorijoje viršijo 100,000 kv. Likusi (11%) mažiausia investicijų dalis tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui. Didžiausias 2024 metų sandoris sudarytas Kaune, kur investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ fondas pardavė 5.600 kv. m ploto logistikos pastatą jį besinuomojančiam vaistinių tinklui „Camelia“.

Naujausi metiniai duomenys rodo, kad komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkoje ir toliau dominuoja vietinis kapitalas. Nuo 2022 metų Lietuvos investicinių sandorių rinkoje fiksuojamas staigus vietinių investuotojų dalies augimas, kuris rekordinėse aukštumose išsilaikė ir 2024 metais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo net iki 82%, 2023 metais sudarė 73%, o 2024 metais - 75%.

„Pavyzdžiui, 2012-2021 metų laikotarpiu vietinių investuotojų dalis nuo visų investicijų sudarė 37%. Pastaruoju metu įsigyjamo šiuolaikiško komercinio nekilnojamojo turto kainos rodo, kad išlieka platus kainų pasiskirstymas tiek pagal atskirus segmentus, tiek pagal objektų kokybinius rodiklius. Pasak R. Reginio, pirkėjai itin atsargiai vertina senesnių ir mažesniuose šalies miestuose esančių objektų perspektyvas - potencialias nuomos pajamas ir tikėtinas papildomas investicijas). Todėl tokius objektus siekia įsigyti su kuo aukštesnėmis pelningumo normomis (yield), kurios gali siekti ir dviženklį rodiklį (pvz., 10-11%).

„Tuo tarpu nauji objektai šalies sostinėje ar strategiškai patraukliose kitų miestų vietose, sulaukia daug didesnio pirkėjų susidomėjimo. Pilnai išnuomoti nauji objektai pirkėjams vidutiniu ar ilgesniu laikotarpiu garantuoja indeksuotą pinigų srautą ir minimalias investicijas į objektų priežiūrą, todėl tokie objektai ir dabar gali būti įsigyti ir su 6,5-7,0% pelningumo norma. „Nepaisant išliekančių geopolitinių įtampų, auganti šalies ekonomika bei mažėjančios palūkanų normos gali išjudinti verslo (nuomininkų) plėtrą ir padidinti bendrą komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą - ypač biurų ar sandėliavimo patalpų segmente.

Pavyzdžiui, nuo 2024 metų vidurio jau fiksuojame aiškias teigiamas tendencijas būsto rinkoje. Tai padidintų investuotojų pasitikėjimą komercinio nekilnojamojo turto rinka bei būtų galima tikėtis didesnio aktyvumo ir investicinių sandorių rinkoje. Vargu ar dar pamatysime aktyviau į mūsų rinką sugrįžtančius užsienio investuotojus, tačiau vietiniai investuotojai jau turėtų elgtis drąsiau“, - sako R.

tags: #sodybos #estijoje #pordavimas