Sodybų Pardavimas Pajevonio Seniūnijoje ir Pasienio Regionų Žemės Ūkio Ypatumai

Straipsnyje apžvelgiama sodybų pardavimo situacija Vilkaviškio rajone, ypač Pajevonio seniūnijoje, bei nagrinėjami Lietuvos pasienio regionų žemės ūkio ypatumai, bendradarbiavimas su Lenkijos ūkininkais ir aktualijos.

Vilkaviškio rajono savivaldybė Lietuvos žemėlapyje.

Sodybų Pardavimas Vilkaviškio Rajone

Vilkaviškio rajone parduodamos įvairaus dydžio ir būklės sodybos. Štai keletas pavyzdžių:

• Sodyba Vištyčio mstl. - 1035 m², 170 a, pastatyta 2008 m.
• Sodyba Vilkaviškio r. - 153.47 m², 25.99 a, pastatyta 1980 m.
• Išskirtinė sodyba Vygrelių k. - 320 m², 292 a, pastatyta 2017 m. Ribojasi su ežero pakrante, įrengta slėptuvė.
• Sodyba Vilkaviškio r. - 80 m², 8000 a, pastatyta 1941 m.

Taip pat parduodamos sodybos ir kituose Alytaus, Lazdijų ir Šakių rajonuose. Pavyzdžiui:

• Parduodama sodyba Alytaus rajone - 4,5 ha.
• Parduodama sodyba su 20 ha Lazdijų rajone.
• Sodyba Šakių r. - 43 m², pastatyta 1976 m.

Pajevonys - bažnytkaimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 23 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio. Šalia kelio 5102 Virbalis-Vištytis. Iki 1950 m. stovėjo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1928 m.), Vytauto paminklas (nuo 1935 m.), yra Pajevonio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT70045). Vakaruose prateka Jevonis.

Žemės Ūkio Ypatumai Pasienio Regionuose

Lietuvos pasienio regionuose pastebimas bendradarbiavimas su Lenkijos ūkininkais. Lenkijos ūkininkai nuomoja ir dirba žemę, o lietuviai savo ruožtu padeda šalies kaimynės žemdirbiams ūkio darbuose. Dviejų šalių kaimo žmonių bendradarbiavimas kai kuriuose Pietų Lietuvos kaimuose silpsta, o kituose išlieka stabilus ir duoda naudos abiem pusėms.

Pasak Radiškės kaimo (Kalvarijos sav.) bendruomenės pirmininkės Zitos Padolskienės, šiemet atvykstančiųjų iš Lenkijos į Radiškę srautai gerokai sumažėjo, palyginti su praėjusiais ar užpraėjusiais metais. Aplinkui Radiškę šiemet lenkai augina kukurūzus, naudojasi pievomis, bet ne taip plačiai. Daugiausia perėmę iš tų vietinių žmonių, kurie patys dėl amžiaus ar sveikatos jau nepajėgia ūkininkauti, apdirbti turimos žemės. Nors lenkai užsuka rečiau, tačiau radiškiečių žemė nelieka dirvonuoti. Šiemet jos dirbti atvažiuoja keli jauni ūkininkai net iš Jungėnų kaimo, esančio už daugiau nei dešimties kilometrų.

Neoficialiai teigiama, kad už žemės nuomą lenkams Lietuvos pasienio žemės savininkai gali gauti nuo 20 iki 50 eurų už hektarą. Anot Gražiškių seniūnės (Vilkaviškio r.) Ramutės Didvalienės, vietos žmonės ir lenkų ūkininkai gerai sutaria, nors tokio bendradarbiavimo atvejų seniūnija ir neregistruoja.

Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas teigė girdėjęs, kad lenkai dirba žemę Vištyčio, Gražiškių seniūnijose. Jis girdėjęs, kad lenkai perėmę dalį ūkinių žemių, transportuoja šieną, kai kurie net bando gyvulius persikelti, jeigu pievos prie pat sienos išsidėsčiusios.

Vištyčio seniūnijoje lenkai nušienauja pievas, prisisuka šieno ritinių, kombainais atvažiavę nupjauna javus. Vietos gyventojai Lenkijos lietuviais pasitiki, jau ne vienus metus bendradarbiauja.

Tačiau ne visi pasienyje gyvenantys lietuviai itin vertina lenkų tiesiamą draugystės ranką ir siūlomą ūkinę pagalbą. Jie tikina, kad iš atvažiuojančių lenkų lietuviškas kaimas tikrai neprasigyvena. Mat šie, kai kurių teigimu, tik tą išsiveža, ką gauna už dyką.

Kai kurie pasienio regiono gyventojai išvyksta dirbti ūkio darbų į Lenkiją. Šalies kaimynės ūkininkas jam suteikia stogą virš galvos, maitina ir kas mėnesį moka 200 eurų, darbymečiu algą padidina.

Algimantas Pipiras, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas, teigia, kad vienareikšmiškai vertinti, kad mums gerai, jog Lenkija netoli, negalėčiau, nes yra ir privalumų, ir trūkumų. Mūsų kaimynai už sienos geriau gyvena, o mes tik ištrūkę iš to jungo, tik susikūrę tuos ūkelius, todėl negalime būti stiprūs ir konkurencingi, lygiuotis į mūsų kaimynus lenkus. Bet vėl gi - malonu turėti turtingesnį kaimyną.

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, teigia, kad Lietuvoje tampa normaliu reiškiniu, kad pasienyje žemę dirba ir užsieniečiai - Lenkijos piliečiai. Jiems suteikiamos tokios galimybės . Žemės nuoma užsienio piliečiams, skirtingai nei pardavimas, Lietuvoje nėra ribojama. Nuomoti ar ne, sprendimą priima žemės savininkai. Tačiau tai subtilus reikalas. Žemės ūkis Lenkijoje vystosi gana sparčiai - pieno sektorius augo apie 10 proc., o pas mus - mažėjo. Tad jei taip laisvai viską leisime, ateityje galime turėti tokį žemės ūkį, į kurį, galbūt, ir eis kitų šalių ūkininkai.

Apibendrinant, sodybų pardavimas Pajevonio seniūnijoje ir kituose pasienio regionuose yra susijęs su žemės ūkio tendencijomis, demografiniais pokyčiais ir bendradarbiavimu su kaimyninėmis šalimis. Ši situacija turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, kurie reikalauja nuolatinio stebėjimo ir strateginio planavimo.

Žemės ūkio naudmenų palyginimas Lietuvoje ir Lenkijoje

Žemės dirbimas pasienio regione.

tags: #sodybos #parduodama #pajevonio #seniunijoje