Lauko židinio įrengimas sodyboje: nuo idėjos iki jaukios ugniavietės

Puikus oras skatina ne tik džiaugtis vasara, bet ir gyvenimo erdves perkelti į lauką. Todėl šiuolaikinės sodybos jau nebeįsivaizduojamos be specialiai įrengiamų vietų, skirtų maistui gaminti - šašlykams, dešrelėms, kepsniams, žuviai kepti, rūkyti. Taip pat išlieka populiarūs lauko židiniai, kuriuose galima ne tik maistą gaminti, bet ir pasišildyti šaltesniais rudens vakarais. Lauko židinys gali būti puiki vieta išsikepti maisto, be to, įrengtas tinkamoje vietoje, jis gali tapti šeimos ar draugų susibūrimo bei bendravimo vieta. Tinkamai į aplinką įkomponuotas lauko židinys puošia ir papildo kiemo ar sodybos vaizdą.

Lauko židinio privalumai ir tipai

Lauko židiniai dažnai suteikia ne tik jaukumo, estetikos, bet ir šildo šaltais vakarais. Vieta Lauko židinys itin puošia aplinką, suteikia jai stilingumo bei jaukumo. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokio lauko židinio jūs pageidaujate.

Lauko židinius galima klasifikuoti pagal kuro rūšį:

• Anglimis kūrenami židiniai
• Malkomis kūrenami židiniai
• Dujiniai židiniai

Malkomis kūrenami lauko židiniai ypač populiarūs, nes degdamos malkos skleidžia malonų, natūralų kvapą (ypač gerai kvepia, jei deginamos vaismedžio malkos). Jų populiarumas priklauso ir nuo to, kad tokie židiniai gerai šildo. Įrengdami malkomis kūrenamą židinį, galite eksperimentuoti su jo dekoru ir sukurti itin originalų, autentiškai atrodantį lauko židinį.

Lyginant malkomis ir anglimis kūrenamus židinius su lauko dujiniais židiniais, galima išskirti tokius niuansus: malkomis kūrenamus židinius montuoti lengviau nei dujinius, tačiau jie skleidžia dūmus ir įrengiant šį židinį kyla didesnė gaisro rizika. Dujinis lauko židinys yra paprastas ir praktiškas, jį labai mėgsta praktiški vartotojai.

Nors jie neatrodo tokie patogūs ir rafinuoti kaip malkomis kūrenami židiniai, jie yra saugesni ir švaresni. Skirtingai nei malkomis kūrenami lauko židiniai, jie neskleidžia dūmų. Be to, tokį židinį lengviau užkurti. Lyginant dujinio židinio įrengimą su malkomis kūrenamo židinio įrengimu, reikia pastebėti, kad jų įrengimas yra sudėtingesnis, nes reikia įvesti dujas, o tam reikia specialisto pagalbos.

Vietos parinkimas ir planavimas

Prieš pradedant statyti židinį, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus.

Pasak židinių meistro Ričardo Gajausko, bet kokiu atveju židinys neįsivaizduojamas be šių dalykų:

• Tvirto, stabilaus pamato, įkasto giliau nei įšalo riba (iki 1 m)
• Aplink židinį išgrįstos aikštelės
• Gerai įrengtos pakuros ir dūmtraukio
• Lietuvos klimatinėms sąlygoms atsparių apdailos medžiagų

Vietą, kurioje planuojama sodo židinį, reikėtų parinkti tolėliau nuo gyvenamojo namo, tačiau gali būti įrengtas ir šalia namo stovinčio kamino angoje. Šiuo atveju verta pagalvoti, ar neerzins dūmai ir maisto kvapas. Taip pat reikėtų ir apie gyvenamojoje vietoje vyraujančius vėjus: dūmai ir kibirkštys neturėtų patekti ant netoliese augančių medžių ar krūmų.

Židinys užima nemažai vietos, dėl to pirmiausia, atraskite jam vietos lauke, savo kieme. Taip pat nepamirškite, kad nesvarbu, koks židinys (didelis ar mažas), ir kur jis būtų įrengtas (pavėsinėje ar po atviru dangumi), vis tiek rekomenduojama įrengti stogelį, kuris apsaugotų nuo vėjo gūsių ir lietaus, o tai reiškia, kad verta įvertinti statinio tipą ir išvaizdą bendrame kiemo vaizde.

Dar vienas svarbus patarimas renkantis židinio vietą - lauko židiniui pasirinktoje vietoje neturėtų būti tinklų (santechnikos ar kitų komunikacijų), nors pati židinio konstrukcija jiems neturėtų pakenkti, ateityje, jei bus remontuojama, gali kilti nepatogumų. Taip pat svarbu paminėti, kad židinio vieta turi būti sausa, apsaugota nuo vėjo, o aplinkiniai objektai turi būti laikomi saugiu atstumu.

Kraštovaizdžio specialistai pataria prieš pradedant statyti židinį gerai apsidairyti: atkreipti dėmesį į namo apdailą, takų dangą, kitas detales. Pavyzdžiui, jei vidinis kiemelis išklotas šaligatvio plytelėmis ar plytomis, lauko židinio apdailai taip pat vertėtų rinktis šias medžiagas. Svarbu ir tai, kokie augalai dominuoja aplinkoje, ne mažiau svarbu ir aksesuarai, kurie padės židiniui įsilieti į bendrą kiemo dizainą.

Medžiagos ir įrankiai

Lauko židinių statybai naudojami akmenys, plytos, betoniniai blokeliai. Įprastai yra derinamos skirtingos medžiagos - kaminui, konstrukcijai naudojamos specialios plytos, o akmenimis yra papuošiama židinio išorė. Tad kiekvienas, pačių pasidarytas židinys, bus unikalus dėl pasirinktų skirtingų akmenų, jų išdėliojimo būdų.

Židinių meistras R.Gajauskas nusprendusiems statyti savo jėgomis patarė apgalvoti ir estetines, ir praktines detales. „Jei savamokslis ir gali sumūryti židinį, tai visiškai pamiršta pagalvoti ne tik apie apdailos medžiagas, kad židinys būtų gražus, bet ir apie tinkamą funkcionavimą, - perspėjo jis. - Tarkim, iki pakuros vidurio nuo pagrindo turėtų būti 85-90 cm, kad kepant maistą nereikėtų lenktis. Tarp sienų reikia palikti vietos malkoms laikyti (apie 60-75 cm). Metalinėms židinių dalims taikomi specialūs reikalavimai: grotelės turėtų būti pagamintos iš ketaus. Iešmams, keptuvui ir grotelėms nerekomenduojama naudoti juodojo metalo, reikėtų rinktis nerūdijantį plieną. Kad trauka būtų gera, bet nenukentėtų išorinis vaizdas, dūmtraukį geriausia mūryti tokio skerspjūvio, kad atitiktų pakuroje besikūrenančio laužo plotą.“

Pagrindinės medžiagos:

• Akmenys (įvairių dydžių ir formų)
• Plytos (šamotinės, apdailinės, keraminės)
• Betoniniai blokeliai
• Skiedinys (karščiui atsparus)
• Cementas
• Smėlis
• Molis

Papildomos medžiagos ir įrankiai:

• Grotelės
• Žarsteklis
• Semtuvėlis
• Kibirėlis su vandeniu
• Metaliniai aksesuarai (stogelis, durelės)

L. Lauko židinių, daromų iš akmenų, meistrė Laima teigia, kad tinka beveik visi akmenys, išskyrus alpinius. Labai svarbu juos tvarkingai ir skoningai išdėlioti, nes tada ir pačių padarytas lauko židinys atrodys puikiai. Nedideliam židiniui mažiausiai reikėtų 2 tonų akmenų. L. Makauskienė labiau mėgsta lipdyti židinius iš smulkesnių akmenų, bet neretai sulaukia pageidavimų naudoti ir didelius akmenis. Lipdyti židinį iš mažų akmenų yra lengviau ir galima daugiau eksperimentuoti: atrasti įdomių kampų, juos išdėlioti įvairiais būdais. Akmenims sujungti naudojamas cementas.

Statybos etapai

Lauko židinio įrengimas prasideda nuo tvirtai įbetonuoto pamato sukurpimo. Šią dalį būtina daryti atsakingai, nes netinkamai įrengus pamatą, po žiemos, jis gali pradėti „vaikščioti“ ir atsirasti įtrūkimų. Būsimojo židinio sienelės įrengiamos pagrindo gilumoje lygiagrečiai jo šonams.

Statant šį lauko židinį, buvo iškasta būsimo židinio ploto duobė, ant dugno papiltas sluoksnis žvyro, taip pat įkalti armatūros strypai, kurie sutvirtino pačią krosnį. „Strypai buvo maždaug 1,8 m ilgio, todėl buvo sukalti tiek, kad netrukdytų nei mūryti, nei jau užbetonavus išlyginti paviršių - apie 1,3 m. Vėliau jie dar buvo suvirinti tarpusavyje. Buvo sukalti klojiniai, paskui į vidų pilamas betonas“, - procesą nupasakoja pašnekovas.

Tuomet pagrindas paliekamas džiūti bent 24 valandoms ar ilgiau - kuo ilgiau jis džius, tuo mažiau problemų. Lauko židiniai yra sunkūs, tad jiems reikia stiprios ir lygios vietos. Paprastesnio pagrindo reikės nusipirktam židiniui, nes jie būna lengvesni. Jei nėra plokščios betoninės aikštelės - ją reikia pasidaryti. Jei bus pavėsinė - galima aikštelę įrengti ir didesnę. Jei reikia išsikasti nedidelę griovį per visą betonuojamą vietą ir supilti paruoštą betoną. Priklausomai nuo būsimo židinio aikštelės pagrindo storis gali būti nuo 15 cm iki 30 cm. Į pagrindą įdedama ir armatūros, kad būtų tvirtesnis. Pagrindas paliekamas mažiausiai 24 valandoms ar ilgiau džiūti.

Vėliau paskleidžiamas skiedinys ant pagrindo ir pradedami dėlioti blokeliai arba plytos pagal židinio statymo planą. Kiekvienos eilės plytos turi būti vienodame aukštyje, tad reikia įsitikinti ar nėra nelygumų. Jei bus malkinė - paliekama erdvė toje vietoje.

Būsimos ugnies vietoje naudojamos tik ugnies ir karščio nebijančios šamotinės plytos. Užpakalinė sienelė nuo 40 cm aukščio turi būti pasvirusi į priekį. Laikantis šių taisyklių sudėliojama ugniavietė, joje paruošiamos vietos grotelėms. Pastačius šią židinio dalį - darbas tęsiamas tik po 24 valandų.

Kiekvienam lauko židiniui reikia kamino geresnei traukai užtikrinti. Kai kurių židinių, ypač įrengtų atviroje vietoje, kaminai būna žemi. Šiuo konkrečiu atveju reikėjo mūryti aukštą kaminą, kad jo viršutinė dalis būtų aukščiau nei pavėsinės stogas.

Pats kaminas gaminamas iš penkių plytų. Jos sudėliojamas į stačiakampio formą. Kamino ilgis turi būti nuo 1 metro aukščio, bet būti ir aukštesnis už pastogę ar kitus labai arti esančius statinius.

L. Makauskienė pabrėžia, kad kaminas turėtų būti nuo 13 cm x 26 cm dydžio, kad būtų gera trauka. Jei šalia lauko židinio yra pavėsinė - tada kaminas turi būti iškilęs virš jos 30-40 cm. Jei nėra pavėsinės ar kitų kliūčių - užtekti gali ir 1 metro aukščio kamino.

Pastačius kaminą - galima imtis apdailos iš akmenų. Tai etapas, kuris pareikalaus daugiausiai jėgų ir kūrybiškumo. Akmenų dėliojamo sprendimai - individualus pasirinkimas. Juos galima dėlioti eilėmis su išlindusiais arba ne išlindusiais akmenimis.

Kepsninės ir šašlykinės

Ir vis dėlto jei lauko židinys reikalauja daug pastangų ir išlaidų, galima rinktis kepsninę ar šašlykinę. Jos taip pat papuoš kiemą, jeigu bus įrengtos tvarkingai ir su meile. Tradicinės kepsninės, kurias galima skirstyti į kūrenamas malkomis ir medžio anglimis. taip pat leidžia pasimėgauti nuostabaus skonio kepsniais. Dabar jų galima įsigyti įvairiausių, o štai auksarankiai įsirengia patys. Fantazijai šioje srityje ribų nėra. Galima panaudoti automobilių ratlankius, susivirinti ištisą traukinį ar tanką, kuriame galima kepti. Tokios kepsninės ar šašlykinės ne tik papuoš eksterjerą, stebins svečius, trauks praeivių žvilgsnius, bet ir kuo puikiausiai pasitarnaus buityje. Net ir iškylų metu nebereikės sukti galvos, kur išsikepti mėsos ar išsirūkyti žuvį, mat dauguma jų yra lengvai transportuojamos.

Prieš perkant kepsninę, privalu pagalvoti ir apie tai, kur laikysite visus kepsninės priedus. Iš tiesų paprastą kepsninę galima sumūryti iš plytų, mūro mišinio, vandens ir tam tereikės tik keleto įrankių.

Tačiau kai kuriuos svarbius dalykus R.Gajauskas patarė prisiminti: kepant pirmiausia reikia pasistengti, kad kepsnio riebalai netykštų ant žarijų bei ugnies. Taip sumažės susidarančių kenksmingų junginių ir nemalonių kvapų. „Jei turite paprastą kepsninę, tuomet galima įdėti specialų aliuminį padėkliuką, į kurį sutekės riebalai“, - patarė specialistas.

Kita gerų patiekalų kepimo sąlyga - tinkamų malkų pasirinkimas. Geriausia tinka lapuočių mediena. Greitai pagaminamiems produktams rekomenduojamos beržinės, o jei reikia kepti ilgiau - ąžuolinės, uosinės, alksninės malkos. Tačiau reikia vengti spygliuočių medienos, nes ji sugadins maisto skonį.

Patarimai ir gudrybės

Svarbus lauko židinių ypatumas yra tas, kad juos veikia oro sąlygos, todėl nusprendus įsirengti būtina atidžiai rinktis medžiagas. Šiuolaikiniai židiniams mūryti naudojami mišiniai yra atsparūs karščiui, nebijo temperatūros svyravimų, tad jų siūlės netrūkinėja. Tačiau seniau statytus židinius reikėtų saugoti ir žiemai pridengti.

• Židinį geriausia mūryti vasarą, nes skiedinys, esant šiltam orui, greičiau išdžiūsta.
• Praktiškiausias židinys toks, kurio pakuros anga ne itin didelė: kam be reikalo pleškinti malkas, juk židinys neskirtas šildymui.
• Pakurą patartina įrengti patogiame aukštyje ir pasukti taip, kad būtų gerai matyti, ar nebaigia degti malkos.
• Reguliariai išsemkite pelenus, nes juos nešioja vėjas, į ugniakurą nepatenka oras, ir židinys atrodo neestetiškai.

„Pasistatyti lauko židinį gali bent kiek meistrystės žinių ir patirties turintis žmogus, nes dabar gausu įvairiausių schemų ir patarimų, kaip tai padaryti tinkamai“, - pripažino meistras R.Gajauskas. Vis dėlto jei abejojate savo jėgomis, tuomet bent jau pakurą tegu įrengia profesionalai, išmanantys techninius dalykus.

Jei turite didesnį biudžetą - galima įsigyti ir jau paruoštą židinio kapsulę, dureles ir jas įmontuoti į židinį.

Židinys įprastai būna išskirtinis ir pritaikytas tai vietai, kurioje statomas. Todėl mąstydami apie jo dizainą, konstrukciją ir dydį reikia atsižvelgti į aplinką. Židinys turi susilieti su aplinka. Nereikėtų, kad šis statinys ugniai būtų neproporcingai didelis šalia esančiai pastogei ar aikštelei. Patys patogiausi židiniai yra 1 m x 0,4 m dydžio, jų sienelė - 0,9 m x1,2 m.

Štai keletas modernių lauko židinių pavyzdžių:

Baigus statyti židinį, kuri laiką jis turi pastovėti nenaudojamas. Pirmus kelis kartus ugniakure nereikėtų gaminti maisto. Tai galima daryti tik po keleto kūrenimų.

tags: #sodybos #su #lauko #zidiniu