Įpusėjus rugpjūčiui Lietuvoje nusistovi gražiausi ir šilčiausi orai, o vandens temperatūra šalies upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje pasiekia aukščiausią tašką. Vidurinė rugpjūčio dekada - puikus metas pasimėgauti maudynėmis. Tai galima padaryti ne tik nuvykus į lietuvišką pajūrį ar prie Aukštaitijos ežerų, bet ir keliaujant į Suvalkiją (Sūduvą).
Vištyčio ežeras
Vištyčio regioninis parkas įkurtas Vilkaviškio rajone, pačiame pasienyje su Lenkija ir Kaliningrado sritimi, o jo pagrindinis akcentas - Vištyčio ežeras. Tai būtų ketvirtas pagal dydį mūsų šalies ežeras, bet iš 1820 ha jo ploto tik mažiau nei trečdalis priklauso Lietuvai. Įdomu tai, jog tarpukariu mūsų valstybei priklausė tik siauras ežero atabradas su Vištyčio miestelyje buvusiu paplūdimiu - vos 40 ha ežero ploto. Vištytis - tai ir vienas seniausiai susiformavusių šalies ežerų. Jo didžiausias gylis - net 54 metrai.
Šalia ežero įsikūrusios kaimo turizmo sodybos siūlo ne tik apsistoti ilgesniam laikui, bet ir paplaukioti vandens dviračiais, valtimis, surengti iškylą laive. Plaukiodami po 8 km ilgio ir 4 km pločio ežerą, neišsigąskite pamatę iš gelmių išnyrantį tikrų tikriausią geltoną „submariną“. Savamokslis išradėjas Gintas Pyragas sukonstravo dvivietį batiskafą. Su juo nardo Vištyčio ežere, kartkartėmis paplukdo ir smalsius turistus.
Vištytis: Istorija ir Dabartis
Vištyčio miestelio pavadinimas kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas kryžiuočių žygių į Lietuvą 1384-1402 m. aprašuose. Tai viena seniausių Vilkaviškio krašto gyvenviečių, manoma, įsikūrusi 1530-1550 m., kai karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje steigė naujas gyvenvietes stiprindama Prūsijos pasienį. 1570 m. karalius Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises. Taigi, šiemet Vištytis švenčia gražų 450 metų įkūrimo jubiliejų.
Miestelio centre prieš kelerius metus atidarytas regioninio parko lankytojų centras. Išraiškingos architektūros pastate telpa ne tik direkcija, bet ir ekspozicija „Kalvotoji Suvalkija“.
Suvalkijos Kalvynas
Iš tiesų Suvalkiją sudaro ne tik lygumos. Šalia sienos su Lenkija nusidriekia Dunojaus kalvyno gūbriai - aukštos stačiašlaitės moreninės keiminės kalvos, o tarpgūbriuose telkšo ežerai. Trys didžiausi Dunojaus keteros kalnai susispietę beveik tiesia linija. Šios kalvos išradingai panaudotos ir lankytojų centro ekspozicijos interjere. Stankūnų kalnas savo viršukalnę iškėlęs net 285,5 m virš jūros lygio. Iš vienos pusės prie jo prigludęs Pavištyčio kalnas siekia 282,4 m. Iš kitos pusės, pačiame pasienyje su Lenkija, rymo Dunojaus kalnas, ištįsęs 285 m.
Dunojaus ketera su Pavištyčio, Stankūnų ir Dunojaus viršukalnėmis yra aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis. Kalvų aukštis kur kas įspūdingesnis nei Medininkų aukštumoje, nes nuo Vištyčio ežero jos iškilusios net 110 m. Užkopus į Dunojaus kalno viršūnę, atsiveria nuostabūs vaizdai: žmogaus nepaliesta Grybingirio gamtinio rezervato žaluma, apačioje tyvuliuojantis Dunajevo ežeras, Lenkijos laukai su pasienio sodybomis. Tai ir yra vertingiausia Sūduvos kalvyno kraštovaizdžio dalis, po kurią tiesiog būtina pakeliauti.
Įvažiuojant į Vištyčio miestelį nuo Kalvarijos pusės pro akis neprasprūsta vėjo malūnas. Tai miestelio simbolis, pavaizduotas ir regioninio parko logotipe. Vos prieš mėnesį malūnas baigtas atnaujinti ir atidarytas lankytojams. Jame išlikusi autentiška vidaus įranga. Šis 1925 m. pastatytas malūnas yra vienintelis valstybės saugomas vėjo malūnas visoje Marijampolės apskrityje. Pagal ikonografiją atkurti malūno sparnai, restauruota vadinamoji vėjų rožė, kraipanti sparnus, taip pat visi stalių gaminiai, metalinė sparnų galva ir sukimo ratas. Po rekonstrukcijos šis malūnas vėl gali suktis apie savo ašį.
O eiliniams turistams jis pasitarnaus ir kaip apžvalgos bokštas: užlipus į malūno viršų, atsiveria nuostabi Vištyčio miestelio ir ežero panorama.
Vištyčio vėjo malūnas
Trijų Ežerų Regykla ir Apylinkės
Keliauju pagal Vištyčio ežero kranto liniją, tada pasuku į Pavištytį. Šis kaimas garsėja ne tik savo kraštovaizdžio panoramomis, bet ir piliakalniu. Archeologiniu paminklu laikomas Pavištyčio piliakalnis vakarinėje ir pietinėje dalyse yra juosiamas gilių pelkėtų duburių. Besidomintys karo istorija, kalno viršuje ir šlaituose gali apžiūrėti išlikusių apgriuvusių apkasų kontūrus.
Pravažiavęs pro Grabausko ežerą ir judėdamas pietų kryptimi netrukus atrandu Trijų ežerų regyklą. Tai unikali parko vieta, iš kurios matomi trijų - Vištyčio, Grabausko ir Pakalnių - ežerų vandenys. Čia akmenyje iškaltas ir apylinkių žemėlapis, ir įrengti suoliukai - puiki proga surengti iškylą mėgaujantis gražiausiomis Vištyčio regioninio parko panoramomis.
Šilelio Pažintinis Takas
Pasistiprinus metas pasivaikščioti. Šilelio pažintinis takas lankytojams žada įspūdžių kupiną kelionę vaizdingu Šilelio mišku ir Vištyčio ežero pakrante. Einant pėsčiomis geriau jaučiamas unikalus vietovės reljefas. Ežeras, kaip ir pati Suvalkijos aukštuma, yra ledyninės kilmės. Šis nuostabus gamtos kampelis, ko gero, pats seniausias Lietuvoje ir buvusioje Prūsijoje, nes jau prieš 14 tūkstančių metų Vištyčio krašto kalvos išsivadavo iš paskutinio Valdajaus ledynmečio, suformavusio ežero duburį, gniaužtų. Žiedinis takas prasideda prie kelio Vištytis-Vižainis ir turi dvi trasas: trumposios trasos ilgis 2,4 km, o ilgosios - 3,4 km. Nuėjus prie Šventojo šaltinėlio ir jo kryžių kalnelio nebus sunku apsispręsti, ar pratęsti žygį ir įveikti didįjį taką.
Nedidelis, vos 400 gyventojų seniūnijos centras turi ir meno galeriją. Ją prieš mėnesį Vištytyje atidarė kraštietė, dailės mokytoja Irena Kačkauskienė ir jos sūnus Martynas. Galerijos erdvė buvo ruošiama nuo praėjusių metų rudens, patalpa įrenginėjama pamažu, kol čia vietą atrado daugiau nei penkerius metus kurti kūriniai, o ekspozicija pavadinta „Švytinti žemė“. Nedidelė galerijos patalpa, pripildyta didžiulių gyvūnų bei augalų skulptūrų, nušvinta kruopščiai parinktais spalvų deriniais, o tylūs gamtos garsai sukūria paslaptingą atmosferą. Daugelis jų pageidauja nusifotografuoti prie Vištyčio herbe įamžinto Vienaragio skultūros.
Išvažiavus iš Vištyčio šiaurės kryptimi Kybartų link, pakelėje stūkso šeštas pagal dydį Lietuvoje esantis riedulys - Didysis Vištyčio akmuo. Jo ilgis - 7,2 m, plotis - 5,7 m, aukštis - 3,7 m, o dalis akmens slypi žemėje. Šis didžiulis ledyno atvilktas riedulys yra iš granito. Per ilgą kelionę jis išlaikė kampuotas, netaisyklingas formas. Paviršiuje matyti dubuo, dabar vadinamas Velnio pėda. Senovėje šis akmuo greičiausiai buvęs senojo lietuvių tikėjimo aukuras.
Didysis Vištyčio akmuo
Kiti Lankytini Objektai
Vienoje iš Vištyčio miestelio privačių sodybų saugomas unikalus technikos paveldo paminklas - Vištyčio aliejinė su išlikusia įranga. Tik jos šeimininkai retai įsileidžia smalsuolius, dėl ekskursijos būtina tartis iš anksto.
Vištyčio ežero pakrantėje ties Pavartelių kaimu pasislėpęs gana retas gamtos objektas - sufozinis cirkas. Tai iš vienos pusės atvira pusapskritė dauba, esanti šlaite su nuolydžiu. Cirkas susiformuoja tada, kai šlaito paviršiuje prasiveržę gruntiniai vandenys išplauna smulkiąsias daleles. Vanduo sunkiasi daugiau kaip 10 m aukštyje ir keliomis vagomis teka į ežerą.
Pietiniame regioninio parko smaigalyje į vieną tašką sueina trijų valstybių - Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos - sienos. Deja, šis taškas aplankomas iš Lenkijos pusės.
Pakeliui Verta Sustoti:
- Paežerių dvaro sodyboje (Dvaro g. 6, Paežerių k., Vilkaviškio r.). Čia veikia Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, organizuojamos parodos ir įvairūs renginiai.
- Užsukti į žymaus lietuvių šviesuolio Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.), kur įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Sodybą supa 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
- Netoli J. Basanavičiaus sodybos, Bartninkuose (Vilkaviškio r.), dėmesį patraukia romantiški bažnyčios griuvėsiai. 1790 m. pastatyta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 1944 m., per Antrąjį pasaulinį karą, smarkiai apgriauta ir neatstatyta.
Nakvynės Galimybės Vištyčio Apylinkėse
Šiame straipsnyje nėra reklamuojamos konkrečios sodybos, bet pateikiami pavyzdžiai, kokias galimybes siūlo apylinkių kaimo turizmo sodybos. Tai tik keletas variantų, kur galima apsistoti norint patyrinėti Vištyčio apylinkes.
Kempingas "Pušelė" - moderniai įrengtas kempingas, įsikūręs ant Vištyčio ežero kranto. Kempingo teritorijos plotas yra 5,2 ha. Atsižvelgdami į daugumos klientų pageidavimus, kempinge yra uždrausta naudotis garsine - muzikine aparatūra 24 val.
"P. Jeigu norite pailsėti, leidžiant laiką aktyviai" - erdvi kaimiško tipo sodybos nuoma su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10 m nuo ežero). Sodyboje pastatyti aštuoni rąstiniai namai, turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Maršrutai Po Vištytį ir Jo Apylinkes
Šilelio pažintinis takas - Šventasis šaltinėlis - Pavištyčio piliakalnis - Vištyčio regioninio parko lankytojų centras - Vištyčio akmuo - Tadarinės pėsčiųjų takas „Keliaukim protėvių takais“ - sodyba „Dobilynė“ - Kačergų kalnas - Kalvarijos krašto muziejus. Trukmė - 2-3 dienos pasirinktinai.
Atvykdami iš Lenkijos, Lietuvos pusėje iš karto įvažiuojate į Vištyčio regioninį parką, kuriame saugomas Sūduvos kalvyno kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės.
Pažintį su šia saugoma teritorija kviečiame pradėti žygiuojant Šilelio pažintiniu taku, kuris vingiuoja vaizdinga Vištyčio ežero pakrante - vietomis nuolaidūs šlaitai gali šauti į 50 metrų aukštį.
Tadarinės miške esantis pėsčiųjų takas „Keliaukim protėvių takais“ veda ne tik pro samanotus medžius, bet ir per laiką. Sako, čia vaikščiojo vilkai, o jų pėdsakais sekė senieji žyniai. Tai stebuklinga vieta, kuri kartu ir baugina, ir ramina.
Vištyčio regioninis parkas
Vištyčio regioninis parkas
tags: #sodybos #vistycio #apylinkese