Finansiniai santykiai tarp žmonių - neatsiejama kasdienybės dalis. Skoliname, dovanojame, padedame artimiesiems, gauname paramą. Natūralu, kad kyla klausimas: kokią pinigų sumą galima pervesti ar gauti nesusiduriant su mokesčių našta? Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atidžiai stebi pinigų srautus. Nors gali atrodyti, kad nedidelės sumos problemų nesukels, nežinojimas gali lemti nemalonius nesusipratimus su mokesčių administratoriumi.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokios pinigų pervedimų sumos yra neapmokestinamos skirtingose situacijose, kada privaloma deklaruoti gautas lėšas ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išvengti mokestinių problemų.
Pervedimai tarp artimiausių šeimos narių: didžiausios lengvatos
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) numato dosniausias lengvatas pervedimams tarp pačių artimiausių žmonių. Šioms grupėms taikomos taisyklės yra palankiausios ir leidžia laisviau disponuoti lėšomis šeimos rate.
Pervedimai tarp sutuoktinių
Bene paprasčiausia situacija yra tarp sutuoktinių. Pagal GPMĮ, iš sutuoktinio gautos dovanos (įskaitant pinigus) yra visiškai neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nepriklausomai nuo sumos dydžio.
Tai reiškia, kad vyras žmonai ar žmona vyrui gali pervesti bet kokią pinigų sumą, ir nei vienam iš jų nekils jokių mokestinių prievolių dėl šios operacijos. Tai logiška, nes sutuoktiniai dažniausiai valdo bendrą ūkį ir jų finansai yra glaudžiai susiję.
Svarbu paminėti, kad ši lengvata galioja tik oficialiai santuoką įregistravusiems asmenims. Gyvenantys kartu, bet nesusituokę partneriai (sugyventiniai) šiai kategorijai nepriskiriami ir jiems taikomos kitos taisyklės, apie kurias kalbėsime vėliau.
Pervedimai tarp tėvų ir vaikų (įvaikių)
Situacija labai panaši ir kalbant apie tėvų ir vaikų (taip pat įtėvių ir įvaikių) tarpusavio finansinius santykius. Iš tėvų (įtėvių) gautos dovanos vaikams (įvaikiams) arba atvirkščiai - iš vaikų (įvaikių) tėvams (įtėviams) - yra neapmokestinamos GPM, nepriklausomai nuo sumos.
Tai reiškia, kad tėvai gali finansiškai remti savo vaikus, pavyzdžiui, studijų metu, perkant būstą ar tiesiog padedant finansiškai, ir jokie mokesčiai nebus taikomi. Taip pat ir suaugę vaikai gali laisvai finansiškai padėti savo tėvams.
Pervedimai tarp senelių ir vaikaičių
Įstatymas numato analogišką lengvatą ir pervedimams tarp senelių ir vaikačių. Iš senelių gautos dovanos vaikaičiams ir iš vaikaičių gautos dovanos seneliams taip pat yra visiškai neapmokestinamos GPM, nepriklausomai nuo pervedamos sumos.
Tai leidžia seneliams prisidėti prie anūkų gerovės, pavyzdžiui, taupant jų mokslams ar kitoms reikmėms, be jokių mokestinių pasekmių.
Kaip legaliai išvengti mokesčių JAV (padarykite tai dabar!)
Pervedimai tarp kitų giminaičių ir svetimų asmenų: ribos ir mokesčiai
Situacija keičiasi, kai pinigai pervedami tarp tolimesnių giminaičių arba visiškai nesusijusių asmenų. Čia jau atsiranda konkrečios neapmokestinamos ribos, kurias viršijus, gavėjui gali tekti susimokėti mokesčius.
Pervedimai tarp brolių, seserų ir kitų giminaičių
Broliai, seserys, tetos, dėdės, pusbroliai ir kiti giminaičiai, kurie nepatenka į anksčiau išvardintų artimiausiųjų (sutuoktinių, tėvai/vaikai, seneliai/vaikaičiai) kategoriją, taip pat gali dovanoti pinigus vieni kitiems. Tačiau čia jau galioja apribojimas.
Pagal GPMĮ, iš tokių asmenų (ne sutuoktinių, ne tėvų/įtėvių, ne vaikų/įvaikių, ne senelių/vaikaičių) per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gauta dovanų suma neapmokestinama, jeigu ji neviršija 2 500 eurų.
Svarbu suprasti, kad ši 2 500 eurų riba yra bendra visiems tokiems dovanotojams per metus. Pavyzdžiui, jei per metus gavote 1 500 eurų iš brolio ir 1 500 eurų iš tetos, bendra gauta suma yra 3 000 eurų. Kadangi tai viršija 2 500 eurų ribą, skirtumas (3000 - 2500 = 500 eurų) bus apmokestinamas 15% GPM tarifu. Mokestį tokiu atveju turės sumokėti dovanos gavėjas.
Pervedimai tarp nesusiijusių asmenų (draugų, pažįstamų, sugyventinių)
Lygiai tokia pati 2 500 eurų per metus neapmokestinama riba galioja ir dovanoms, gautoms iš asmenų, su kuriais gavėjo nesieja jokie giminystės ryšiai. Tai apima draugus, pažįstamus, kolegas, taip pat ir sugyventinius (asmenis, gyvenančius kartu, bet neįregistravusius santuokos).
Jei per kalendorinius metus iš vieno ar kelių tokių asmenų bendrai gauta pinigų suma viršija 2 500 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 15% GPM tarifu. Pavyzdžiui, gavus 3 000 eurų dovaną iš draugo, tektų sumokėti 15% mokestį nuo 500 eurų (3000 - 2500).
Pavyzdžiai
- Pavyzdys 1: Tėvai perveda sūnui 10 000 eurų būsto pradiniam įnašui. Ši suma yra neapmokestinama.
- Pavyzdys 2: Seneliai dovanoja anūkei 5 000 eurų studijoms. Ši suma yra neapmokestinama.
- Pavyzdys 3: Brolis perveda seseriai 2 000 eurų. Tais pačiais metais sesuo gauna 1 000 eurų dovanų iš pusseserės. Bendra suma - 3 000 eurų. 2 500 eurų yra neapmokestinama, o nuo likusių 500 eurų seseriai reikės sumokėti 75 eurus GPM (500 * 0.15).
- Pavyzdys 4: Draugas padovanoja 2 500 eurų. Ši suma neapmokestinama. Jei kitas draugas tais pačiais metais padovanoja dar 500 eurų, bendra suma tampa 3 000 eurų. Nuo 500 eurų viršijančios dalies reikės sumokėti 75 eurus GPM.
Deklaravimas: kada būtina informuoti VMI?
Nors tam tikros pinigų sumos gali būti neapmokestinamos, tai nereiškia, kad apie jas niekada nereikia informuoti VMI. Deklaravimo prievolė gali atsirasti kitais pagrindais, ypač kai kalbama apie didesnes sumas ar turto įsigijimą.
Dovanų deklaravimas metinėje pajamų deklaracijoje
Jei gavote apmokestinamų dovanų (t.y., iš ne artimiausių giminaičių ar nesusijusių asmenų gauta suma viršijo 2 500 eurų per metus), privalote šias pajamas deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM311) iki kitų metų gegužės 1 dienos ir sumokėti apskaičiuotą GPM.
Net jei dovana yra neapmokestinama (pvz., gauta iš tėvų, sutuoktinio, senelių), ją taip pat gali reikėti deklaruoti tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, jei per mokestinius metus iš šių artimųjų gavote dovanų, kurių bendra vertė viršija tam tikrą ribą (anksčiau ši riba buvo siejama su privalomu turto deklaravimu, dabar - su sandorių deklaravimu), jas reikėtų nurodyti deklaracijoje, net jei mokestis nuo jų nemokamas. Tai svarbu VMI, siekiant pagrįsti lėšų kilmę, ypač jei vėliau įsigyjate brangaus turto.
Sandorių deklaravimas (forma PRC912)
Nuo 2022 metų pasikeitė didelių sandorių deklaravimo tvarka. Gyventojai privalo VMI deklaruoti per kalendorinius metus sudarytus sandorius (įskaitant dovanų gavimą grynaisiais pinigais), jeigu vieno sandorio vertė viršija 15 000 eurų. Tai daroma teikiant Pranešimą apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse nuolatinių Lietuvos gyventojų sudarytus sandorius (Forma PRC912).
Ši prievolė galioja nepriklausomai nuo to, ar dovana apmokestinama, ar ne. Pavyzdžiui, jei tėvai padovanojo 20 000 eurų grynaisiais, nors ši suma ir neapmokestinama GPM, gavėjas privalo pateikti PRC912 formą VMI iki kitų metų gegužės 1 dienos, nes suma viršija 15 000 eurų.
Jei dovana gaunama bankiniu pavedimu, deklaruoti PRC912 formoje jos nereikia, nes bankai teikia informaciją VMI apie didesnes nei 15 000 eurų operacijas. Tačiau, kaip minėta, net ir neapmokestinamą, bankiniu pavedimu gautą didelę dovaną (pvz., viršijančią 15 000 Eur) gali būti pravartu nurodyti metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 kaip neapmokestinamas pajamas, ypač jei planuojate įsigyti turto ir norite pagrįsti lėšų šaltinį.
Kiti svarbūs aspektai
Svarbu žinoti ne tik taisykles, bet ir tam tikrus niuansus, kurie gali turėti įtakos jūsų mokestinei situacijai.
Grynieji pinigai vs. banko pervedimai
Mokestine prasme (dėl GPM prievolės ar neapmokestinamos ribos) nėra skirtumo, ar pinigai dovanojami grynaisiais, ar pervedami į banko sąskaitą. Taisyklės galioja tos pačios.
Tačiau, kaip minėta, yra skirtumų deklaravimo srityje: grynaisiais gautas didesnis nei 15 000 eurų sandoris turi būti deklaruojamas PRC912 forma, o bankinis pervedimas - ne (informaciją pateikia bankas). Be to, banko pervedimas yra lengviau įrodomas sandoris, jei VMI kiltų klausimų dėl lėšų kilmės. Turint banko išrašą, lengviau pagrįsti, iš ko ir kada gauti pinigai.
Taip pat verta prisiminti, kad Lietuvoje galioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuris numato, kad atsiskaitymai ir kitokie mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų (arba ekvivalento užsienio valiuta). Nors dovanos perdavimas nebūtinai traktuojamas kaip atsiskaitymas pagal sandorį tiesiogine prasme, dideles sumas (virš 5 000 eurų) visada saugiau ir skaidriau pervesti bankiniu pavedimu.
Paskolos vs. dovanos
Svarbu atskirti dovaną nuo paskolos. Dovana yra neatlygintinas turto (įskaitant pinigus) perdavimas kito asmens nuosavybėn. Paskola reiškia, kad pinigai suteikiami laikinai ir turi būti grąžinti, galbūt su palūkanomis.
Jei pinigai pervedami kaip paskola, reikėtų sudaryti rašytinę paskolos sutartį, ypač jei suma didesnė. Tai padės išvengti nesusipratimų ateityje ir galimų VMI klausimų, kodėl gauta suma nebuvo deklaruota kaip dovana.
Jei paskola yra su palūkanomis, gautos palūkanos paskolos davėjui yra apmokestinamos pajamos. Jei paskola yra beprocentinė ir suteikta ne artimam giminaičiui, VMI gali vertinti negautas palūkanas kaip dovaną ir taikyti atitinkamas apmokestinimo taisykles. Jei paskola „dovanojama” (atleidžiama nuo grąžinimo), tai tampa dovana su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis gavėjui.
Lėšų kilmė
Net jei pinigų gavimas pagal įstatymus yra neapmokestinamas (pvz., dovana iš tėvų), VMI visada turi teisę pasidomėti lėšų šaltiniu, ypač jei asmuo įsigyja brangaus turto (nekilnojamojo turto, automobilio ir pan.), o jo oficialios pajamos neatrodo pakankamos tokiam pirkiniui.
Tokiu atveju gavėjas turi pagrįsti, kad lėšos gautos teisėtai (pvz., pateikti dovanojimo sutartį, banko išrašą, įrodantį dovaną iš tėvų, kurie savo ruožtu gali turėti pagrįsti savo lėšų šaltinį).
Todėl svarbu ne tik žinoti neapmokestinamas ribas, bet ir užtikrinti, kad tiek dovanotojo, tiek gavėjo finansinė istorija būtų skaidri.
Verslo pajamos vs. dovanos
Reikia aiškiai atskirti asmenines dovanas nuo pajamų, gautų už prekes ar paslaugas. Jei pinigai gaunami kaip atlygis už darbą, suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, tai yra pajamos iš individualios veiklos ar kitos ekonominės veiklos, kurios apmokestinamos pagal atitinkamas taisykles (GPM, PVM, Sodros įmokos) ir joms netaikomos dovanoms numatytos lengvatos ar ribos. Bandymas verslo pajamas maskuoti kaip dovanas gali užtraukti rimtas finansines sankcijas.
Esminiai patarimai
Apibendrinant, pateikiame pagrindinius patarimus, kaip tvarkyti pinigų pervedimus be mokesčių:
- Tarp sutuoktinių, tėvų/vaikų (įvaikių), senelių/vaikaičių: Pervedimai (dovanos) yra neapmokestinami GPM, nepriklausomai nuo sumos.
- Tarp kitų giminaičių ir nesusijusių asmenų: Neapmokestinama metinė dovanų suma iš visų tokių šaltinių yra 2 500 eurų. Viršijanti dalis apmokestinama 15% GPM.
- Deklaravimas: Apmokestinamas dovanas privaloma deklaruoti GPM311 formoje. Grynaisiais pinigais gautas dovanas virš 15 000 eurų privaloma deklaruoti PRC912 formoje.
Finansų ministerija parengė įstatymo pataisas, pagal kurias visi gyventojai turėtų deklaruoti pinigines lėšas, meno ar juvelyrikos dirbinius, jei jų įgyja už daugiau nei 5 tūkst. eurų. Taip siekiama užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui. Šiuo metu įstatymo pataisos yra derinimo stadijoje, jas dar turėtų vertinti Vyriausybė ir pritarti Seimas.
Finansų ministerijos tikslas yra pakeisti deklaravimo sistemą taip, kad žmonėms nereikėtų deklaruoti to, ką mokesčių administratorius apie juos ir taip žino iš įvairių registrų. Gyventojai turėtų pranešti apie mokesčių administratoriui nematomais būdais įsigytą brangų turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ekonomistai tokią idėją vertina teigiamai, bet iškart suabejoja, kas žmones paskatins apie savo turtą pranešti: jų nuomone, gresiančios baudos ir patikrinimai pakankamai rezultato neduos, o valstybei kainuos brangiai.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko ekonomistas mano, kad teoriškai idėja yra gera ir, manau, reikėtų link jos eiti, tačiau būtina užtikrinti, kad to įstatymo būtų laikomasi. Pavyzdžiui, kai oro uoste atvyksti į šalį, yra du išėjimai: vienas, kai neturite ko deklaruoti, o kitas, kur turite pateikti deklaracijas. Ir visi vis tiek eina per žaliąjį išėjimą, bet jeigu patikrina, paaiškėja, kad kažko gal ir nedeklaravo. Jei nebus paskatos deklaruoti turtą, papildomas įpareigojimas teks žmonėms, kurie ir taip pajamas gauna skaidriai.
Ž. Maurico nuomone, jei gyventojams nereikės deklaruoti pirkinių, apie kuriuos ir taip duomenis gauna Mokesčių inspekcija, pavyzdžiui, apie indėlius banke, automobilio įsigijimą ir t.t., tuomet toks įpareigojimas prilygs prievolei atlikti išpažintį. Jis sako, kad kai yra įdiegiama paskata pranešti apie savo pajamas ar turtą, nes gali atgauti dalį mokesčių ar pasinaudoti lengvatomis, nauda yra abipusė: ir žmogus jaučiasi gavęs naudos, ir valstybė surenka mokesčius be didesnio vargo.
Ekonomisto nuomone, jei yra įpareigojimas, bet nėra paskatos, rezultatas bus prastas. Visi apsimeta, kad labai skaidriai uždirbo, tačiau kai amnestijos nebūna, toliau kuriama šešėlinė ekonomika. Taip, baudžiama už neteisėtą praturtėjimą, bet žmonės gali nusipirkti aukso, deimantų, brangių paveikslų, juos turėti ir toliau sau gyventi, niekas nežinos.
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė laikosi nuomonės, kad iš principo, šiuo įstatymo projektu labai priartėjama prie visuotinio turto deklaravimo, tačiau ji taip pat abejoja, ar bus galimybių šį įstatymą efektyviai įgyvendinti. Pašnekovės manymu, bus įdomu sužinoti, kaip sandoriai, apie kuriuos nežino mokesčių administratorius, bus randami. Mano manymu, verčiau jau būtų sugriežtintas tikslinis rizikingiausių gyventojų grupių tikrinimas, o ne filtruojamos masės.
Vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pasiūlymui deklaruoti įsigyti didesnį nei 5 tūkst. eurų turtą pritaria. Jis sako, kad papildomas poreikis pagrįsti pinigų kilmę atsirastų ne visiems ir tikrai ne tiems, kurie ilgą laiką yra gavę oficialias pajamas. Manau, kad didžiausias pasipriešinimas kiltų iš tų asmenų, kurie yra įgiję brangaus turto negali pagrįsti iš kur sukaupė lėšų jam įsigyti. - Bet koks didesnis skaidrumas gali padėti identifikuoti nelegalaus praturtėjimo atvejus. Lietuvoje tai - nemaža problema, tad yra priemonė ir kovai su korupcija ar šešėliu, leidžia mažinti mokesčių vengimą.
tags: #brangaus #turto #deklaravimo #istatymas