Garažo Nuoma Salininkuose: Kainos ir Tendencijos

Šiame straipsnyje apžvelgsime garažų nuomos kainas Salininkuose ir kituose Lietuvos miestuose, nagrinėsime nekilnojamojo turto rinkos tendencijas bei ekspertų įžvalgas.

Garažų Nuomos Skelbimai

Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai garažų nuomos skelbimų įvairiose Vilniaus vietose ir kituose miestuose:

• Garažas Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.
• Garažas Vilniuje, Pašilaičiuose, Žemynos g.
• Garažas Vilniuje, Pašilaičiuose, Pavilnionių g.
• Parduodamas garažas Filaretų g. Vilniuje, Antakalnyje.
• Išnuomojamas mūrinis garažas Lentvaryje, Trakų r. sav., Lentvaris, M. Šimelionio g.
• Garažas Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g.
• Išnuomojamas mūrinis garažas Baltupiuose Vilniuje, Kalvarijų g.
• Garažas Vilniuje, Antakalnyje, Pylimėlių g.
• Garažas Vilniuje, Žirmūnuose, Lakūnų g.
• Klaipėda, Baltijos pr.
• Mūrinis garažas, Ignalinos r. sav.
• Duosiu nuomai dalį garažo Šeškinės gatvėje, Vilniuje.
• Panevėžys, Ateities g.
• Garažas Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g.
• Duosiu nuomai garažo dalį Kareivių g. 19, bendras plotas 25 kv. m, Vilniuje.
• Garažas Molėtų r. sav., Molėtuose, Vilniaus g.
• Garažas Vilniuje, Šnipiškėse, Kalvarijų g.
• Klaipėda, Bandužiai, Budelkiemio g.
• Garažas Kelmės r. sav., Kelmėje, Žemaitės g.
• Kaunas, Žaliakalnis, Nendrių g.
• Garažas Vilniuje, Pašilaičiuose, Žemynos g.
• Garažas Mažeikių r. sav., Žagarėlės g.

Būsto Nuomos Kainų Apžvalga Didmiesčiuose

Šiauliai

Registrų centro duomenimis, per 2025 metus Šiauliuose iš viso buvo įsigyti 1539 butai ir 253 namai - atitinkamai 22,9 proc. ir 22,4 proc. daugiau nei 2024 m.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Šiaulių mieste vidutinė butų kaina siekė 1273 Eur/kv. m ir buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Šiauliuose šiuo metu svyruoja tarp 1200-1800 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2000-2800 Eur/kv. m.

„Ober-Haus“ Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis komentuoja, kad didžiausias rinkos aktyvumas ir kainų augimas mieste pernai stebėtas antroje metų pusėje, o panašios tendencijos persikėlė ir į 2026-ųjų pradžią.

„Vidutinė butų pardavimui pasiūla nuo 300 pastaraisiais mėnesiais yra nukritusi iki 150-170 būstų, o tai kol kas daro įtaką tolesniam kainų augimui. Vis dėlto nuomos segmente matomas atvirkštinis rezultatas: pasiūla nuo įprastų 40-50 butų yra pakilusi iki maždaug 120. Taip pat, gyventojų skaičius pernai mieste nepadidėjo, naujų priežasčių nuomos segmentui augti neatsirado, rinką pasieks keli nauji daugiabučiai, tad antroje metų pusėje turėtume įžengti į stabilizacijos etapą“, - kalba L. Juozaitis.

„Ober-Haus“ duomenimis, Šiauliuose populiariausi išlieka dviejų kambarių, senos statybos (1963-1988 m.) butai. Kitaip nei anksčiau, pastaraisiais metais mieste patraukliausiais tapo butai pirmame aukšte, jų rinkoje trūksta.

Naujos statybos segmente šiemet ir artimiausiais metais laukiama rekordinio plėtotojų aktyvumo: vystomi daugiabučiai Vilniaus, Malūno, Trakų, Paukščių tako, Birutės ir Gytarių gatvėse. Taip pat, į šiuolaikišką būstą pertvarkomi senesni pastatai: buvusi centrinė miesto pirtis Basanavičiaus g., buvusi profesinė mokykla Pagėgių g. ir buvusi mokykla Kviečių g.

Nuomos segmente, „Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai fiksuotas 5-6 proc. metinis kainų augimas, t.y. nuoma brango kone dukart lėčiau nei butai pardavimui.

L. Juozaitis atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutinius penkis metus Šiaulių mieste nuolatinių gyventojų skaičius augo 10 proc.

„Be ukrainiečių, Šiauliai nuomos segmente išsiskiria ir užsieniečiais transporto įmonių darbuotojais bei NATO kariais, nors didžiąją dalį nuomininkų vis vien sudaro lietuviai. Čia svarbu nesusikurti nepagrįstų lūkesčių: kariškių skaičius nėra ypatingai didelis, o transportininkai ilgai būna komandiruotėse ir Šiauliuose dažnai renkasi hostelius ar kambarius už naktį“, - pasakoja L. Juozaitis.

Jo nuomone, kadangi butų nuomai pasiūla dabar yra išaugusi, tikėtis tolesnio kainų augimo būtų sunku. Taip pat, „Ober-Haus“ vertinimu, investicinio būsto nuomai pirkimas Šiauliuose galbūt jau pasiekė savo piką ir tokių sandorių pastaruoju metu matoma mažiau.

Kaunas

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Registrų centras skelbia, kad per 2025 m. Kaune iš viso buvo įsigyti 5174 butai ir 803 namai - atitinkamai 14 proc. ir 23 proc. daugiau nei 2024 m.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus. Toks kainų pokytis pernai buvo didžiausias Lietuvoje.

Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv. m.

„Kaune vis dar trūksta kokybiško naujo būsto patogiose vietose, ypač 2-3 kambarių butų, tad paklausa šiuo metu gerokai viršija pasiūlą. Pavyzdžiui, pastatytų butų skaičius Kaune mažėjo dvejus metus iš eilės“, - kalba S. Rastenienei.

Tarp Kauno specifikos jis mini gyventojų mėgstamas alternatyvas užmiestyje, pirmiausia Kauno rajone, kur žmonės stato kotedžus ir namus, gauna daugiau erdvės, nuosavos žemės ir žemesnes kainas.

„Nors matome ir nemažai žmonių, kurie būna „atsikandę“ rajono ir vėl žvalgosi erdvesnių butų centre, tikėtina, kad būtent ši Kauno regiono specifika lemia mažesnius naujos statybos tempus mieste nei jie galėtų būti. Manau, kad Kaunas turėtų stengtis sudaryti geresnes sąlygas pačiame mieste plėtoti šeimoms ir vidurinei klasei patrauklų būstą, nes didysis kraustymasis į pakaunę jau kuria politinę ir ekonominę įtampas, o Kauno rajonas virsta sparčiausiai augančia šalies savivaldybe“, - komentuoja S. Rastenienei.

„Pati Kauno rinka išlieka aktyvi. Mieste ir toliau turėtų dominuoti antrinės rinkos pardavimai, nors matome, kad plėtotojai po kelių metų pauzės vėl grįžta į rinką su naujais projektais. Šiuo metu paklausiausi yra 2-3 kambarių butai (45-70 kv. m), racionalūs išplanavimai, didesni balkonai ar terasos, sandėliukai, parkavimo vietos. Pirkėjams svarbiausia patogi kasdienė logistika, žaliosios erdvės, uždaras, saugus kiemas, infrastruktūra vaikams, mažos išlaikymo sąnaudos. Vis labiau vertinama ir emocinė projekto pusė - žmonės nori gyventi ne „miegamajame rajone“, o aplinkoje, kurioje gera būti, sportuoti, bendrauti, auginti vaikus“, - apžvelgia S. Rastenienei.

„Ober-Haus“ duomenimis, naujos statybos segmente Kaune pasiūlą palaiko tokie ne vienus metus etapais plėtojami projektai kaip „Piliamiestis“, „Nemunaičiai“, „Kaunorama“, „Pušų apartamentai“ ar „Namučiai“. Prie jų šiemet prisidės jau statomi arba suplanuoti „Matau Kauną“, „Radio city“, taip pat „Ąžuolyno uoksai“ projektas Šančiuose.

Šis kompleksas, S. Rastenienei teigimu, keičia Šančių standartą: iš pereinamojo, bet kainomis patrauklaus rajono ši miesto dalis virsta vis įdomesne viduriniajai klasei, jauniems profesionalams ir šeimoms. Unikalus sprendimas yra suplanuotas baseinas daugiabučių kvartale.

„Visa tai rodo, kad kauniečiams vis svarbesnis nebe vien ploto ir kainos santykis, o kasdienis komfortas, susisiekimas pėsčiomis, bendruomeniškumas. Gyventojai turi lūkestį, kad nauji kvartalai bus ne tik gyvenamieji, bet virs visavertėmis miesto dalimis su paslaugomis, darbo vietomis bei viešomis erdvėmis. Be minėtų projektų, panašią kryptį Kaune turėtų pasiūlyti ir Minkovskių g.

Tarp šiuo metu aktyviau plėtojamų ir tolesnį potencialą išlaikančių Kauno rajonų jis mini Vilijampolę, Žemąją Fredą ir palei upę besidriekiančią buvusią „Kauno grūdų“ teritoriją.

„Dar ilgesnėje perspektyvoje nebūčiau nustebintas ir dėmesiu Jonavos gatvei palei Neries pakrantę. Tam reikėtų labai didelių investicijų, konversijos, kompleksinio gyvenamųjų ir pramoninių zonų įveiklinimo, tačiau tai jau dabar yra ilga, patraukli ir gamtos potencialą turinti erdvė“, - svarsto S. Rastenienei.

Nuomos rinkoje „Ober-Haus“ specialistai pernai fiksavo 9 proc. metinį kainų augimą.

Nuomos segmente S. Rastenienei prognozuoja rinkos stabilumą. Pasiūloje apie 500 butų ir nuomininkai turės iš ko rinktis. Nors nuomotojai turi nemažą kainų lūkestį, klientai juos vis dažniau „nuleis ant žemės“.

Jo duomenimis, Kaune nuomai patraukliausi išlieka 2 kambarių butai, juos seka 1 kambario būstai.

Panevėžys

Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje iš viso buvo įsigyti 1128 butai arba 19,2 proc. daugiau nei 2024 m. Seklesnėje namų rinkoje užfiksuoti 245 sandoriai, bet tai buvo net 36,1 proc. daugiau nei 2024 m.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai butų pardavimo kainos Panevėžyje augo lygiai 10 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1236 Eur. Toks pokytis buvo mažiausias tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau jis nedaug nusileido Vilniui (10,7 proc.), Klaipėdai (10,9 proc.,) ar Šiauliams (11 proc.).

Bendrovės duomenimis, Panevėžyje senos statybos tipinio buto kainos, priklausomai nuo įrengimo, aukšto, rajono, renovacijos, sąlygų automobiliams ir kitų aplinkybių, šiuo metu svyruoja tarp 1100 ir 1800 Eur/kv. m. Įdomu tai, kad visi šie kainų rėžiai yra iš esmės identiški Šiauliams.

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas komentuoja, kad Aukštaitijos sostinė niekuomet negarsėjo didele naujos statybos apimtimi, o paskutinis stambus daugiabutis mieste išplėtotas tik 2006-2009 m.

„Pirkėjai labai laukia naujų būsto projektų. Naujų butų pasiūla šiuo metu labai menka, todėl nauji projektai turėtų būti paklausūs. Baigiami išparduoti tokie projektai kaip „Ainių namai“, „Parko rezidencija“. Tie, kas ieško naujos statybos butų, neturi iš ko rinktis, todėl yra suaktyvėjęs susidomėjimas alternatyvomis, pvz., „Senvagės loftais“ renovuotame pastate miesto centre arba „Marių loftais“ buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje“, - pasakoja R. Paulauskas.

Iliustracijai jis pateikia „Ainių namų“ projektą, kur iš 114-os trimis etapais 2022-2024 m. pastatytų butų prekyboje liko tik vienas, o nauji panašios apimties projektai rinką pasieks po gerų metų. Plėtotojai šiuo metu nagrinėja galimybes ir dar keliuose buvusiuose administraciniuose pastatuose, kurie galėtų būti racionaliai konvertuoti į gyvenamąją paskirtį.

„O kalbant apie platesnę rinką, Panevėžio pirkėjus šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas: 45-65 kv. m ploto butai ir 65-80 kv. m kotedžai. Perkantys namus daugiausia domisi naujos statybos, 150-200 „kvadratų“ objektais su nedideliais, 4-8 arų žemės sklypais. Visgi nepaisant pernykščio rinkos ir kainų augimo, naujo būsto pasiūlos trūkumo bei šiemet visoje Lietuvoje prognozuojamo tolesnio aktyvumo, mūsų miestas šiemet neturėtų išsiskirti iš kitų didmiesčių. Tikėtina, kad kainų dinamika šiemet iš principo atkartos kitų miestų tendencijas ar net bus nuosaikesnė“, - R. Paulauskas.

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas taip pat pastebi, kad Aukštaitijos sostinėje pernai padažnėjo didmiesčiams būdingas reiškinys, kai pavieniai investuotojai ar net įmonės įsigyja senos statybos butus norėdamos juos suremontuoti ir parduoti brangiau arba išnuomoti.

Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Panevėžio rajonuose siekia 290-420 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje - 340-550 Eur/mėn. Per metus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, Panevėžyje nuomos kainos augo 5-6 proc.

„Paklausiausi butai nuomai yra 1-3 kambarių, ekonominės klasės. Nuomininkai - dažniausiai nuo 20 iki 30 metų amžiaus, neretai jaunos šeimos, dar negalinčios nusipirkti būsto. Butus taip pat nuomojasi karininkai, kuriems kompensuojama būsto nuomos kaina. Yra Ukrainos piliečių, besinuomojančių butus, taip pat šeimos, kurios statosi namą ir tam tikrą laiką, kol baigs statybas, nuomojasi didesnį butą arba netgi namą“, - apžvelgia R. Paulauskas.

Savo ruožtu komercinių patalpų rinka, jo vertinimu, šiuo metu mieste nėra aktyvi.

„Panevėžys dar išsiskiria tuo, kad vietos verslininkai gana aktyviai perka nebenaudojamus komercinius pastatus, buvusias bankų, draudimo įmonių buveines, gamybines patalpas, netgi buvusias mokyklas. Dėmesio turėtų sulaukti ir buvęs policijos pastatas su garažais Tulpių gatvėje. Šie objektai renovuojami, pertvarkomi į būstus arba mažesnes komercines patalpas“, - pasakoja R. Paulauskas.

Jo teigimu, paklausūs mieste išlieka ir naujesnės statybos gamybiniai bei sandėliavimo objektai, patalpos kavinėms, grožio salonams, taip pat tvarkingi nedidelio ploto biurai.

Būsto Nuomos Sutartys: Svarbūs Aspektai

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.

Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis.

Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis.

Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.

Svarbu nurodyti:

• Terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas.
• Nuomos kainą.
• Nuomos užstatą (depozitą).

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant.

Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.

Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą? Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Teisė nuomoti. Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.

Turto draudimas. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.

Nuomininko patikimumas. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.

Būsto kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose 2025 metais

tags: #garazo #nuoma #salininkai