Turtingiausi Lietuvos Žmonės: Sąrašas, Verslas ir Indėlis į Ekonomiką

Nuo pat Vakarų kultūros ištakų iki mūsų laikų grožis, šalia tiesos ir gėrio, yra viena esminių kategorijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime turtingiausius Lietuvos žmones, jų verslus ir indėlį į šalies ekonomiką.

Turtingiausių Lietuvių Sąrašas

Pirmosios trys sąrašo vietos atiteko „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkui Gediminui Žiemeliui, „Wilgrow“ valdybos pirmininkui Mindaugui Railai ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ įkūrėjui Nerijui Numai. Jų turimo turto vertė atitinkamai siekė 2,8 mlrd., 2,4 mlrd. ir 2,3 mlrd. eurų.

Gediminas Žiemelis - turtingiausias Lietuvos žmogus

Toliau sąraše rikiuojasi „Tesonet“ akcininkai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, kurių turtas yra vertas po 1,2 mlrd. eurų.

Pirmąjį turtingiausių žmonių dešimtuką užbaigia „MG grupės“ prezidentas Darius Mockus (1,02 mlrd. eurų), „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis (720 mln. eurų), „Kesko Senukų“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas (710 mln. eurų) bei „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis (640 mln. eurų).

Turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtukas

Štai lentelė, kurioje pateikiami turtingiausi Lietuvos žmonės ir jų turto vertė:

Nors daugelis pirmajame dešimtuke atsidūrusių verslininkų nuo praėjusių metų išlaikė turėtas pozicijas, pastebimas vieno iš naujokų iškilimas - dėl „Foxpay“ skandalo teisėsaugos akiratyje atsidūręs Vilhelmas Germanas, valdantis 300 mln. eurų vertės turtą.

Verslininkų Indėlis į Visuomenę

Kai kurios įmonės pasakojo, kad padeda medikams, aprūpindami juos reikalingomis apsaugos priemonėmis, prisideda finansiškai. Pavyzdžiui, SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ pradėjo gaminti apsaugines kaukes. O ICOR kovai su koronavirusu skyrė 200 tūkst. eurų. Verslininko G.Žiemelio valdomos grupės „Avia Solutions Group“ įmonė „KlasJet“ taip pat neatlygintinai pasirūpino ir Kinijos suteiktos humanitarinės pagalbos pargabenimu į Lietuvą. D.Dundulio valdomas lietuviškas prekybos tinklas „Norfa“ nuo pirmų karantino akimirkų reaguoja į pokyčius, be to, pasirūpino pagalba medikams.

Verslininkų pagalba medikams

Žurnalas „Reitingai“ aiškinosi, kokie įtakingiausi verslo atstovai elito akimis, tuo metu bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrė visuomenės nuomonę. Pagal elito apklausą, įtakingiausias šalyje - Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Tokia elito nuomonė buvo ir pernai. Visuomenės nuomone, jis yra pats įtakingiausias - pagal „Spinter tyrimų“ apklausą G. Nausėda. Trečią vietą elitas skyrė koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui.

Pateikiame pirmą iš trijų būsimų knygos fragmentų apie „MG Baltic“ ir D. Kai 2015-ųjų birželio pabaigoje pradėjau skambinti visiems šalies milijonieriams, kurie valdo stambiausius verslus, ir teirautis dėl pašnekesių šiai knygai, mano didžiulei nuostabai, D. Pirmąsyk į „MG Baltic“ koncerną kreipęsis dėl susitikimo su D. Mockumi, jau po dviejų dienų sėdėjau jo valdomos kompanijos būstinėje esančiame erdviame kabinete. Pro langus iš aukštai kaip ant delno buvo matyti gražiausi Lietuvos sostinės vaizdai. Kampe stovėjo ir legendiniu tapęs teleskopas, pro kurį, kalbama, suradęs laisvą minutę verslininkas kartais mėgsta žvalgytis į savo gimtąjį miestą. Vaizdas iš šio kabineto išties įkvepiantis, todėl, matyt, neatsitiktinai šiandien 50 metų D. Jo greitas sprendimas paatvirauti išties maloniai nustebino. Galbūt jis ne šiaip sau eilinis milijonierius, nes jo valdomi verslai itin plataus spektro - nuo mažmeninės prekybos, alkoholio pramonės, nekilnojamojo turto iki žiniasklaidos. Verta pažymėti, kad „MG Baltic“ koncernui bene vieninteliam mūsų šalyje pavyko suformuoti galingą televizijos kanalų grupę, kuriai priklauso žiūrovų pamėgti kanalai - LNK, Baltijos TV, „Info TV“, TV1, „Liuks!“. Anksčiau koncernas buvo sukūręs ir žurnalų grupę, bet daugelį jų vėliau pardavė kitai žiniasklaidos grupei.

2015-ieji ypatingi - jubiliejiniai metai D. Mockaus valdomiems verslams. „D. Mockus šioje šventėje atrodė patenkintas ir atsipalaidavęs. Visiškai nepriminė arogantiško ar nuobodaus įmonių savininko. Jis vis prieidavo prie kiekvieno iš mūsų ir su visais maloniai trumpai šnektelėdavo. Susidarė įspūdis, kad jam svarbūs ne tik įmonių direktoriai, bet ir žemesnes pareigas einantys žmonės“, - taip po šio renginio kalbėjo vienoje D. Į šią šventę pasveikinti atvykęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius gavo D. Mockaus pažadą finansuoti paminklo iškiliai istorinei asmenybei - pirmajam Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. vasario 16-ąją savo parašu patvirtinusiam Jonui Basanavičiui - sukūrimą.

Reitingų Interpretacijos

„Manau, tokie reitingai tėra žaidimas, nes įtakos neįmanoma įvertinti ir pamatuoti remiantis objektyviais kriterijais. Dėl to vertinant įtaką pernelyg didelį svorį dažniausiai įgyja konkretaus žmogaus žinomumas ir įvaizdis. Kita vertus, jei visas pasaulis taip žaidžia, vadinasi, kažkam toks žaidimas yra reikalingas ar bent jau smagus. Man įtaka visuomet atrodė susijusi su asmens gebėjimu įkvėpti aplinkinius veikti, siekti tikslų ir kažką keisti, todėl geras mokytojas gali būti kur kas įtakingesnis nei tokiu laikomas politikas ar verslininkas“, - dėsto D.

Galiausiai skambinau Dariui (Mockui). Paklausiau jo nuomonės, ką jis mano apie tokią knygą. Teiravausi, ar bendraujant su tavimi reikia laikytis vienos nuomonės, ar kiekvienam iš mūsų šnekėti tai, ką norime. Lietuvos milijonierius 2015-ųjų liepą išrikiavęs „IQ Top“ žurnalas apskaičiavo, kad šiandien 100 procentų koncerno „MG Baltic“ akcijų valdančio D. Mockaus turto vertė prilygsta 245 mln. eurų, o savaitraštyje „Veidas“ skelbta, jog turtas vertas 300 mln. eurų. Statistikai apskaičiavo, kad 2014-aisiais koncernas pasiekė 580 mln. eurų apyvartą ir uždirbo daugiausia pelno per savo istoriją. Taip pat 2014 m. pabaigoje už maždaug 30 mln.

Tačiau D. „Nežinau, gal žmonės, kurie gyvenime nėra uždirbę milijono, įsivaizduoja, kad tas kopimas į Everestą ar pirmojo milijono uždirbimas tampa kokiu nors ypatingu įvykiu. Tiesą sakant, net neatsimenu, nei kada, nei kaip tai buvo, - patogiai įsitaisęs savo biuro odiniame krėsle kalbėjo D. Mockus. - Juk gyveni, darai savo verslą, o verslas - tai pridėtinės vertės kūrimas. Arba plėtodamas ką nors įdedu pinigus, sukuriu pridėtinę vertę, realizuoju ir paskui ta pridėtinė vertė tampa sukaupto kapitalo prieaugiu. Mes darėme aibę dalykų. Per tuos metus aktyviai dirbome su nekilnojamuoju turtu, visa alkoholio industrija. Juolab kad per tą laiką net kokius keturis kartus keitėsi pinigai. Tai kokiais dabar pinigais skaičiuoti tą pirmąjį milijoną? Tai nebuvo nei tikslas, nei stimulas, į ką turi nukreipti savo pagrindinį dėmesį. Tiesiog gyveni, darai, judi į priekį ir niekad neskaičiuoji.

Paklaustas, kaip vertina vis dar mūsų šalyje sklandančias visuomenės nuomones, kad dažniausiai mūsiškiai turtuoliai balansuoja ties trapia linija - tarp teisėtų ir ne visai legalių veiksmų, D. „Kas gali išeiti iš tos komforto zonos, prisiimti papildomą riziką ir atsakomybę? Tai klasikinė žmonių, kurie vadinami verslininkais, padermė - kalbėjo D. Mockus. - Tie, kurie gyvena ne iš algos arba nedirba nuo aštuonių iki penkių. Tie, kurie skolinasi pinigus, vartoja tam tikrus išteklius, siekia tam tikrų aukštesnių, galbūt kitiems ir kvailai atrodančių tikslų.

Darius Mockus - MG Grupės prezidentas

„Kaskart į vienos lietuvių pamėgtos sporto šakos Europos ar pasaulio čempionatą susirenka 24 komandos, bet laimi tik viena. Čia lygiai tas pat, - palygino D. Mockus. Galima pagal tą pačią logiką sakyti, kad visi sportininkai, kurie laimi, yra dopingo prisiriję. Nes kitaip, va, aš, normalus, nelaimėjau, o tas, kuris laimėjo, jis šiek tiek nenormalus. Čia, manyčiau, supaprastinta versija, žmogui palengvinanti atsakymą, kodėl to milijono neuždirba. O ką tokio esi padaręs, kad jį uždirbtum? Ko atsisakei, kuo rizikavai, kol gyvenai saugų ir ramų gyvenimą nuo algos iki algos? Bet čia tavo pasirinkimas.

Vienas žymiausių šalies milijonierių nė trupučio nesutrinka kalbėdamas apie skolas, įsipareigojimus bankams ar kitoms institucijoms. „Aš visą gyvenimą esu skolingas, ir tai manęs nė trupučio neslegia, - ramiu tonu kalbėjo D. Mockus. - Bet žinau, kad Lietuvoje, pagal mūsų tautos charakterį, didelis diskomfortas gyventi pasiskolinus pinigų. Tai vienas atsakymų: žmogus net nebando, nenori to daryti, o tada, galbūt siekiant nusiraminti, lengviausia už save pranašesnius pasmerkti. Bet pačiam pabandyti ir tapti tuo kažkuo arba uždirbti milijoną... Bet žinokite, kad reikės tai ir tai daryti. Kažin ar daug žmonių rinksis tą kelią, nes jis ne visada gali būti sėkmingas. O prarasti gali išties daug - juk kiek yra skaudžių bankrotų, kiek verslininkų, kurių niekas netraukia į tuos sąrašus ir kuriems galbūt ne taip pasisekė. Manau, kiekvienas sau gali užduoti klausimą: ar tikrai norėčiau būti milijonieriumi? Esu tikras, kad verslininku yra gimstama, ir labiausiai akcentuočiau tą rizikos ir atsakomybės santykį, konkurencinę dvasią. Aš čia dėl to ir esu. Nebūtų manęs ir, manau, daugumos žmonių, kurie neturi tų savybių ar tam tikrų nuostatų, vertybinio nusiteikimo. Aš tikrai negaliu gerai rašyti, todėl ir nerašau. Tai natūralus žmogaus pasirinkimas, nes visuomenėje, manau, yra tik koks vienas procentas verslininkų, kurie gali tas savybes turėti ir nori ten būti.

Matyti, kad šalies gyventojų aistras kaitinantys Lietuvos milijonierių sąrašai D. „Žinote, tikroji verslo vertė ir kaina pagrindžiama tada, kai įvyksta sandoris. Dabar įvertink, kiek kainuoja bendrovės, - juk kol nepardavei, tol nežinai, kiek jos realiai vertos. Net biržos vertinimas bet kurios iš mūsų bendrovių, tarkime, „Aprangos“ grupės (mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse), šiuo metu yra toks. Bet tu pabandyk realizuoti ir sužinosi, kiek ji verta iš tikrųjų. Jie santykiniai. Bet kadangi visada sukiesi kaip voverė tame uždarame rate ir visada judi į priekį, tie milijonų skaičiavimai nelabai svarbūs“, - užbaigdamas pašnekesį apie Lietuvos milijonierių sąrašą kalbėjo D.

Kadaise Vilniaus universitete industrinio planavimo studijas baigęs D. Mockus buvo vienas iš saujelės žmonių, dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais žinojusių, kaip valdyti įmones išsilaisvinus iš planinės ekonomikos gniaužtų. Anot D. Mockaus, pirmosios lietuvių verslininkų veiklos užuomazgos buvo dar 1986-1987 metais, kai veiklą pradėjo kooperatyvai.

„Sakyčiau, visas verslas vystėsi iš embrioninės stadijos, iš liaunų daigelių. Pats dinamiškiausias laikotarpis buvo tada, kai kažkokios buvusios taisyklės griuvo ir pradėjo kurtis Laukiniai Vakarai, dalinis taisyklių nebuvimas, - prisimena D. Mockus. - Puikiausiai atsimenu, kaip steigėsi muitinės, buvo aibė niuansų. Kitaip tariant, tas laukinis periodas, kuriame būta labai daug reglamentavimo. Labai didelė laisvė, o su labai didele laisve atsirado be galo daug pagundų, be galo daug grynųjų pinigų ir tam tikri itin aiškiai pastebimi, suprantami verslai. Atsiradus labai dideliems grynųjų pinigų srautams į Lietuvą tvirtai įžengė ir nusikalstamo pasaulio atstovai, ėmęsi tuos verslininkus atakuoti. Būtent XX a.

„Tuo metu buvo itin ryškus, milžiniškas, svaiginantis augimas, tai dabartiniais laikais pasitaiko tik retsykiais, - pabrėžė D. Mockus. Bet, aišku, gana sudėtinga buvo neapsvaigti, neprarasti orientyrų ir išlaikyti tam tikrą dvasinę pusiausvyrą. Taigi daugiausia viskas taip ir vyko: buvo begalinė laisvė, atsirado labai daug galimybių griūvant Sovietų Sąjungai, formuojantis kainoms, esant nuolatiniam deficitui - milžiniški uždarbiai ir grėsmės, kurių dabar nepamatysi. Šiandienos reglamentavimas, tvarka, nedidelis augimas suteikia kur kas ramesnę, saugesnę aplinką. Nesakau, kad dėl to konkurencija šiandien mažesnė.

Anot D. „Jeigu pamenate, pats ryškiausias veiksmas vyko tada, kai Seimas priėmė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, kuris tūkstančiams nusikaltėlių be aiškių įrodymų, remiantis operatyvine medžiaga, suvaržė laisves, - kalbėjo D. Mockus. - Tai buvo takoskyra, kur yra teisėsaugos pajėgos, kur nusikaltėliai ir kieno reali jėga.

Paklaustas, ar tais laukiniais laikais, XX a. paskutinį dešimtmetį, jam pačiam teko akis į akį susidurti su nusikalstamo pasaulio autoritetais, žinomas šių dienų milijonierius sakė: „Tų susidūrimų buvo be galo daug ir pačių įvairiausių. Vos tik ką nors privatizuoji, netrukus ateina pas tave į biurą reketuoti. Tuo metu buvome įsikūrę Šv. Ignoto gatvėje.

D. Mockus, jaunatviškas ir veržlus verslininkas, neišvengė akistatų ne tik su šešėlinio pasaulio, bet ir su korumpuotais anų laikų valdžios vyrais. „Privatizacijos metais ateina tokie vyrai ir sako: „Mes čia esame tie, kurie ir turime viską kontroliuoti. Čia jūs, verslininkai, - spekuliantai, o mes dabar jūs išrūšiuosime.“ Mūsų svarbiausias moto buvo netapti vieno kraujo atstovais. Tu privalai atsispirti, negali mokėti dėl to, kad netaptum melžiama karve. Negali būti viename lauke, kad jie nemanytų, jog jie ir mes esame vienodi. Aš tau įdūriau, o paskui tu man. Kad jūs esate tie, o mes esame verslininkai ir mes nei mušimės, nei kariausime. Jei norite, suorganizuosime jums tą kovą, kreipsimės į legalius asmenis ir galėsite pakariauti. Jokių verslo santykių negali būti. Juk jie vis tiek yra nusikaltėliai, jie siekia pinigų. Toks jų verslas - labiau bauginimas, o ne tikrojo verslo darymas. Pamažu jiems paklusę asmenys tampa pažeidžiami ir pamato, kad tikrai neprikariaus nei jų priemonėmis, nei su jais. Taigi nuo šito reikalo turi būti griežtai atskirtas.

Bet kai kurie iš jų, kaip matyti, ir pats D. Mockus, sėkmingai ištvėrė. Šiandienos verslininkų kartai sunku įsivaizduoti, kad 1990-1995 metais šalyje suklestėję verslo atstovai turėjo samdytis privačius ginkluotus sargybinius. Kai kurie iš jų jau tais laikais pradėjo važinėtis neperšaunamaisiais limuzinais. Tačiau D. „Mes tais laikais nedarėme nieko tokio nelegalaus, kad būtų grynieji pinigai, kad taptum potencialiu taikiniu, - pabrėžė D. Mockus. - Bet jei darai jiems nelabai suprantamą verslą, susitapatini, sueini į konfliktą ar bendrą verslą, anksčiau ar vėliau nutinka kaip advokatui Sergejui Novikovui (47-erių S. Novikovo kūnas su durtine žaizda krūtinėje rastas 2011 m. birželio 1-osios pavakarę Vilniaus centre esančioje K. Advokato praktika S. Novikovas vertėsi 21 metus. Buvo patekęs į Vilniaus savivaldybės tarybą pagal Darbo partijos sąrašą, tačiau partijos nariu nebuvo. Žiniasklaidoje skelbta, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismas už S. Novikovo nužudymą kalėti 18 metų nuteisė buvusį boksininką Joną Dambrauską, neva sietą su sostinės banditų gaujomis. Šio nusikaltimo organizavimu kaltintą Vilniaus laidojimo rūmų direktorių bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovą Vitalijų Gasperovičių teismas išteisino. Jam už kitus su finansais susijusius nusikaltimus skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Kalbėta, kad nužudytą advokatą su V. Jis su tais žmonėmis, kurie vis dar teisiami, kartu darė vieną verslą, ir, manau, jie nusprendė, kad jis juos apgavo. O jeigu jau apgavo, kaip žinoma, nusikaltėliai tokiais atvejais baudžia savaip suprantamais ir itin griežtais būdais. Tas laviravimas išties skaudžiai atsirūgsta. Todėl mūsų pozicija visada buvo tokia: jūs esate sau, o mes - sau. Mes nieko bendra neturime, nes kai tik tą vieną vardiklį turi, visas kalbėjimas, vertinimas pereina į tam tikrą supratimo erdvę. Tie, kurie tiktai prisileisdavo arčiau, pradėdavo artimiau bendrauti, regzti kokius nors sandėrius ar naudotis jų paslaugomis, visi liūdnai baigė ne tik savo verslus, bet ir gyvenimą.

D. Mockus - dažnas ryškiausių verslininkų pobūvių ar renginių dalyvis, todėl paklaustas, ar daug, jo žiniomis, vadinamojo A lygio verslo veikėjų laikėsi tokios nuostatos kaip jis, paslaptingai šypsodamasis atsakė: „Žinote, niekada verslininkai šia tema per daug neatviraus. Bet manau, kad tokie, kaip, tarkime, „Vilniaus prekybos“ grupės veikėjai, kiti ilgesnių distancijų bėgikai tikrai suprato, jog su nusikaltėliais būti kartu negali. Man rodos, visi tie žmonės, negaliu už visus spręsti, turėjo laikytis atstumo. Mat tokiais atvejais neturi nei inkaro, nei kokių nors pretenzijų. Prisiminkime tragišką „Mažeikių naftos“ vadovo istoriją (kaip skelbta ir žiniasklaidoje, ir keliose mano ankstesnėse knygose, 45 metų buvęs „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Gediminas Kiesus, jo 20 metų sūnus Valdas ir 38 metų vairuotojas Alfonsas Galminas dingo 2000 m. Tuo metu vienu turtingiausių Lietuvos žmonių vadintas G. Kiesus tą vakarą iš Mažeikių atvyko į Vilniaus oro uostą pasitikti Londone studijavusio savo sūnaus. Apsaugos kameros juos užfiksavo oro uosto keleivių laukimo salėje. Įraše matyti, jog G. Tačiau pusiaukelėje iš oro uosto Mažeikių link mažeikiškiai buvo sustabdyti ir pagrobti policininkais persirengusių banditų iš anuomet Panevėžyje susiformavusios Tulpinių gaujos ir galiausiai atokioje sodyboje nužudyti. Kraupią egzekuciją įvykdę nusikaltėliai šalies kalėjimuose atlieka griežčiausias skirtas bausmes - kalėti iki gyvos galvos). Ten iš pradžių kartu buvo verslaujama. Buvo surasta forma, o paskui tas verslas baigėsi, ir prasidėjo pretenzijos. Vien dėl to, kad kažkada kažkas vyko ir dingo. Buvimas šalia nusikaltėlių arba žmonių, linkusių užsiimti plėšikavimu, reiškia, kad tu jam moki ar jis tau moka.

Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų panevėžietis Darius Zubas kartu su žmona Ina nuo praėjusių metų vidurio parduoda savo namą Panevėžio rajone. Tačiau, regis, susidomėjimas juo menkas, mat namo kaina sumažinta beveik 20 proc. - nuo 1,2 mln. iki 980 tūkst. Išmanus namas greta Lėvens upės - taip turtingus pirkėjus vilioja skelbimas. D.Zubas yra „Linas Agro Group“ generalinis direktorius ir vienas turtingiausių šalies gyventojų. Šeima parduoda 0,5 ha ploto sklype 2007 metais pastatytą beveik 573 kv. Skelbime nurodoma, kad jame įrengtas geoterminis šildymas. Praėjusių metų rugsėjį turto pardavimu besirūpinanti „REMAX“ brokerė Sandra Kavaliauskienė 15min pasakojo, kad D. Jau tuomet S. Kavaliauskienė pripažino, kad 1,2 mln. „Tuomet buvo ir darbų, ir medžiagų kainos aukštesnės, pats sklypas nebuvo pigus. Pradėjome nuo tokios kainos. Bet, aišku, pagal mūsų miesto rinką, ji aukštoka ir ateičiai ieškosime naujų pardavimo sprendimų“, - teigė pašnekovė. Dabar namas parduodamas už 980 tūkst. Patį namą suprojektavo danų architektas Thorstenas Rosendahlas, interjeru rūpinosi taip pat danų dizainerė Grete Butler.

„Namas pastatytas erdviame, 50 arų žemės sklype, kurį iš visų pusių supa brandūs išpuoselėti medžiai, todėl čia jaučiamas privatumas ir laisvė individualiems poreikiams. Dviejų aukštų name yra įrengti keturi miegamieji ir du vonios kambariai. Jame taip pat yra pirtis su SPA zona ir sūkurine vonia, sporto salė, vyno rūsys. Lauke yra erdvi terasa, vaikų žaidimo aikštelė.

D. Darius Zubas nuo 1996 metų yra žemės ūkio akcinės bendrovės „Linas Agro Group“ generalinis direktorius ir turi 10,73 proc. įmonės akcijų, rašoma jo gyvenimo aprašyme. D. Turtingiausių šalies žmonių sąrašą sudarantis žurnalas „TOP 50“ D.Zubui skyrė 28-ąją vietą. Jo turto vertė - 115 mln. eurų. 2 automobiliai (1 priklauso, 1 išperkamas/nuomojamas, 2026 m.

Skaičiuojama, kad G. Žiemelio, valdančio vieną didžiausių aviacijos verslų Europoje, turtas vertas 2,45 mlrd. „Top 500“ sąrašo duomenimis, 2 mlrd. Eur ribą perkopė ir kiti du sąrašo lyderiai. Antroje vietoje yra Mindaugas Raila, „Willgrow“ valdybos pirmininkas. Jo turto vertė siekia 2,24 mlrd. Trečias šiais metais liko Nerijus Numa, „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas. Jo turtas vertinamas 2 mlrd.

Kaip pažymi portalas „15min“, šiemet Darius Mockus, koncerno „MG Grupė“, prezidentas, valdantis 1 mlrd. Eur turtą, liko tik šeštas. VŽ primena, kad šią savaitę vienoje didžiausių politinės korupcijos byloje buvo nuteista ir „MG grupė“. Pranešama, kad bendrovė jau sumokėjo Apeliacinio teismo nuosprendžiu jai skirtą 1,1 mln.

D. Mockų aplenkė „Tesonet“ įmonių grupės įkūrėjai ir vadovai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas. „Top“ skaičiavimais, jų turtas siekia po 1,05 mlrd. VŽ rašė, kad „Tesonet“ grupei priklausantis technologijų vienaragis „Nord Security“ šių metų rugsėjį pritraukė naują 100 mln. USD investiciją, kurios metu bendrovė buvo įvertinta 3 mlrd.

tags: #darius #budrys #turtingiausiu #top